Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Žemukas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“.

2. Bankroto administratorė pateikė teismui pareiškimą pripažinti UAB „Žemukas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad buvusi UAB „Žemukas“ vadovė L. G. neperdavė jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, nors pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad turi vilkiką „Scania“, kurio vertė yra 35 020,47 Eur. Neturint UAB „Žemukas“ apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, turto buvimo vieta taip pat nėra žinoma. Buvusi UAB „Žemukas“ vadovė slepia įmonės turtą ir duomenis apie jį. Tai leidžia daryti išvadą, kad yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) numatyti tyčinio bankroto požymiai.

3. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimo į bankroto administratorės pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pakartotinai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas, netenkinęs apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi bankroto administratorės pareiškimą tenkino – pripažino UAB „Žemukas“ bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą ne tik neteisingai įvertinęs įrodymus, bet ir nesuteikęs apeliantei galimybės paaiškinti, nesudaręs sąlygų dalyvauti teismo posėdyje. 2019 m. lapkričio 11 d. apeliantė pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi dėl tarnybinės komandiruotės negalėjo atvykti, tačiau teismas nesudarė sąlygų pateikti įrodymų, paaiškinimų ir tą pačią dieną išnagrinėjo pareiškimą. Nors teismas 2019 m. spalio 7 d. buvo pasiūlęs apeliantei pasirūpinti teisine pagalba, jeigu ji negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, apeliantė naudotis teisininko pagalba teismo posėdžiuose neturėjo lėšų, be to, pati galėjo paaiškinti teismui aplinkybes ir save atstovauti. Apeliantė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios reikalais turėjo skubiai išvykti į Vokietiją. Prieš išvykdama teismą apie tai informavo. Teismas, nusprendęs nagrinėti bylą apeliantei nedalyvaujant, iš esmės pažeidė apeliantės teisę ginti save.

6. Pareiškėja bankrutavusios UAB „Žemukas“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu išnagrinėjimo yra visiškai nepagrįstos. Apeliantė savo procesiniu elgesiu parodė, kad jai priklausančiomis teisėmis naudojasi nesąžiningai, nesiekia greito ir operatyvaus teismo proceso. Kitų motyvų dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atskirajame skunde nėra nurodyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

7. Apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki įvyks kreditorių susirinkimas, kuriame, kaip teigia apeliantė, būtų svarstomi įmonės likvidavimo, bankroto pripažinimo tyčiniu ir taikos sutarties sudarymo klausimai.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtą prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą apeliantė (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė) surašė dieną prieš šio atskirojo skundo nagrinėjimą, jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip teigia, pasikeitusią kreditorių nuomonę dėl tolesnio įmonės likimo (išskyrus jau minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra), nepateikė (CPK 178 straipsnis), kita vertus, (pasikeitusi) kreditorių nuomonė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimu savaime neturėtų įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, juo labiau pagal apeliantės atskiruoju skundu nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo atidėti šios atskirojo skundo nagrinėjimą, iki įvyks įmonės kreditorių susirinkimas (kuris, be kita ko, dar nėra oficialiai šaukiamas), nėra, todėl apeliantės prašymo netenkina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant teismo posėdyje ir tuo, anot apeliantės, pažeidė jos teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliantės argumentus viso proceso pirmosios instancijos teisme kontekste, sprendžia, kad apeliantės nurodomo teisių pažeidimo jie nepagrindžia.

12. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos, teismui priėmus nagrinėti pareiškėjos pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, apeliantei buvo nustatytas ir vėliau apeliantės prašymu pratęstas terminas pateikti į jį atsiliepimą. Teismo nustatytu terminu apeliantė atsiliepimo į pareiškimą ir nesutikimo su juo motyvų nepateikė.

13. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paskirtas nagrinėti 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdyje ir šalims nustatytas terminas iki 2019 m. rugsėjo 14 d. pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti visus įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti.

14. Suteikta papildoma procesine galimybe teikti įrodymus bei paaiškinimus dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu apeliantė nepasinaudojo, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, o pateikė prašymą atidėti jį dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą tenkino, atidėjo teismo posėdį 2019 m. lapkričio 11 d. (kuriame ir buvo išnagrinėtas pareiškėjos pareiškimas apeliantei nedalyvaujant) ir pasiūlė apeliantei pasirūpinti teisine pagalba, jei ji negalės dalyvauti teismo posėdžiuose.

15. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantei ne kartą buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus (tiek rašytinius, tiek žodžiu dalyvaujant teismo posėdyje), taip pat pasirūpinti atstovavimu, tačiau šiomis galimybėmis apeliantė nė karto nepasinaudojo. Apeliantės argumentas, kad ji neturi (-ėjo) lėšų naudotis teisininko pagalba, yra nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš apeliantės pateiktų atskirojo skundo priedų, rengdama atskirąjį skundą apeliantė naudojosi advokato pagalba, be to, ji yra įmonės vadovė, kas, nesant priešingų įrodymų, paneigia apeliantės poziciją dėl negalėjimo pasirūpinti atstovavimu teisme.

16. Apeliantės prašymas atidėti 2019 m. lapkričio 11 d. paskirtą teismo posėdį dėl apeliantės išvykimo į komandiruotę taip pat nebuvo pagrįstais jokiais įrodymais (CPK 247 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tokio apeliantės prašymo netenkindamas ir išnagrinėdamas bylą apeliantei nedalyvaujant, esminio procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nepadarė (CPK 329 straipsnio 1 dalis), apeliantės procesinės teisės į teisminę gynybą, vertinant procesą kaip visumą, nepažeidė. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas įsakymas dėl apeliantės komandiruotės buvo priimtas 2019 m. lapkričio 8 d., ir apeliantė nemotyvavo, kas jai sutrukdė pateikti jį pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė apeliantei sąlygų pateikti įrodymų, tą pačią dieną išnagrinėdamas pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, atmetami kaip deklaratyvūs.

17. Jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties esmės – įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu – apeliantė atskirajame skunde nenurodo. Apeliantės, be kita ko, nurodomas teiginys, kad teismas išnagrinėjo bylą neteisingai įvertinęs įrodymus, atskirajame skunde plačiau nemotyvuojamas, todėl nepagrindžia, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisingai.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.