Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemukas“ iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

8. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. vasario 14 d. iki teismo posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. Klaipėdos apygardos teisme pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Žemukas“ iškėlimo. Su paaiškinimais apeliantė taip pat pateikė ir minėto pareiškimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus vertina kaip papildomus atskirojo skundo motyvus. Pasibaigus apeliacinio skundo (atitinkamai ir atskirojo skundo) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (atitinkamai ir atskirąjį skundą) yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. B2-904-826/2019 pagal pareiškėjos UAB „Žemukas“ direktorės L. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Žemukas“, tačiau pareiškimo priėmimo klausimas dar neišspręstas, todėl neturi jokios įtakos apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamai bylai. Dėl šių priežasčių teismas minėtus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Žemukas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – ĮBĮ. Šis įstatymas nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.

11. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017, ir joje nurodytą teismų praktiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

12. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė savo mokumo neįrodinėjo, atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo neteikė, nors apie pareiškimo pateikimą buvo informuota tinkamai tiek ieškovės, tiek teismo. Su pareikštu atskiruoju skundu atsakovė finansinę būklę patvirtinančių duomenų nepateikė, nors pirmosios instancijos teismas, 2019 m. sausio 2 d. nutartimi nustatęs atsakovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, be kita ko taip pat nurodė, kad prie atskirojo skundo turi būti pateikti jo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai – UAB „Žemukas“ kreditorių ir skolininkų sąrašai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, 2017 m. ir 2018 m. finansinių metų laikotarpio iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 30 d.) finansinių ataskaitų rinkiniai, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, duomenis apie bendrovės turtą. Atsakovė, šalindama minėtoje nutartyje nustatytus atskirojo skundo trūkumus, minėtų UAB „Žemukas“ finansinę būklę apibūdinančių duomenų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 11 d. rezoliucija, priėmęs atsakovės patikslintą atskirąjį skundą, taip pat siūlė atsakovei iki 2019 m. sausio 17 d. pateikti minėtus duomenis, tačiau ir per teismo nustatytą papildomą terminą jie pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių galimai priešingą, nei padaryta pirmosios instancijos teismo, išvadą dėl atsakovės finansinės būklės.

14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas atsakovės nemokumą konstatavo iš esmės atsižvelgęs į ieškovės parengtą mokestinių prievolių balansą, antstolės A. T. 2018 m. rugsėjo 27 d. išieškojimo negalimumo aktą, paremtą bankų ir kredito įstaigų duomenimis, valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, bei Juridinių asmenų registro duomenimis apie atsakovės teiktą finansinę atskaitomybę.

15. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo ir bankroto bylos jai iškėlimo, atliko visapusišką aplinkybių, reikšmingų tokio klausimo išsprendimui, vertinimą. Teismas įvertino turimus duomenis, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove ir įsiskolinimas jai 2018 m. spalio 25 d. sudarė 10 210,05 Eur. Taip pat, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų ar vertybinių popierių banko sąskaitose. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nėra parengusi ir teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta įrodymų apie kokio nors kito turto, piniginių lėšų bendrovės kasoje ar turtinių teisių turėjimą, ar kad atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Matyti, kad įsiskolinimą ieškovei sudaro neįvykdytos prievolės 2011 m., 2012 m. 2017 m., t. y. kad neįvykdyti įsipareigojimai ieškovei nėra trumpalaikiai. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino atsakovės finansinę būklę. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Žemukas“ nemokumo, jos mokumą patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokią procesinę pareigą ji turėjo ir apie ją buvo informuota. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nebuvo paneigtos.

16. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad ji nėra gavusi ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų pranešimų.

17. Įstatyme nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Pranešime turi būti nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Taip pat pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų kopijas (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad jeigu įmonė neturi pajamų ar turto, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnio 5 dalis), ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos (ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalis). Todėl antstolei A. T. 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmus išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinus vykdomąjį dokumentą ieškovei, ši neturėjo pareigos informuoti apeliantės ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. spalio 26 d. teismui teikdama pareiškimą dėl UAB „Žemukas“ bankroto bylos iškėlimo šio pareiškimo ir jo priedų kopiją registruota pašto siunta išsiuntė ir atsakovei, todėl laikytina, kad įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimą tinkamai.

19. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gautą ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo siuntė atsakovei jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo tinkamai įteiktas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimas į jį nebuvo pateiktas.

20. Atskiruoju skundu nepaneigus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

21. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, bankroto byla yra nutraukiama, todėl, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Žemukas“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.