Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. D. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Santa Selezniovienė 2023 m. sausio 24 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. Slh-1720 netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, jog antstolė priėmusi vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-8-607/2022, užklausė įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, pagal gautus duomenis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl buvo priimtas nustatytos formos skundžiamas patvarkymas Nr. Slh-689 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Visi antstolės vykdomojoje byloje atlikti procesiniai veiksmai, priimti procesiniai sprendimai, parengti procesiniai dokumentai, jų forma ir turinys atitinka imperatyvias nuostatas, todėl, naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Santos Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/23/00068 pradėta vykdyti pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-8-607/2022 dėl 2 092,18 Eur skolos ir 83,05 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko Ž. D. išieškotojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (v. b. l. 1-2). Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (v. b. l. 3), antstolė 2023 m. sausio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. Slh-689 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kuriuo patvarkė areštuoti 2 175,23 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo sąskaitoje ir areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 15).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėjas nesutinka su antstolės 2023 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. Slh-689, motyvuodamas tuo, kad išieškojimas iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nėra galimas.

Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

CPK 739 straipsnis numato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punktas numato, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas yra formuojamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733-743 straipsniai) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-96-265/2018).

Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą išieškant žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą bei išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Taigi remiantis formuojama teismų praktika, į skolininko sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje patenkančias lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo sąskaitoje. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog faktiškai jokios piniginės lėšos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos. Antstolė tik priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas išieškotinai sumai, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, taip pat priėmė 2023 m. sausio 24 d. nurodymą Nr. S-23-184-975 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, iš kurio matyti, jog išieškojimas yra vykdomas pagal kelis vykdomuosius raštus (v. b. l. 23-26). Taigi piniginių lėšų išieškojimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų savaime yra galimas. Byloje nėra duomenų, jog iš skolininko būtų išieškotos piniginės lėšos, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, vykdomojoje byloje esančius dokumentus, ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, teismas sprendžia, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų bei kitų teisės aktų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti antstolės 2023 m. sausio 10 d. patvarkymą Nr. Slh-689 nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo argumentai neturi esmės skundo nagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Ž. D. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0184/23/00068 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.