- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-654-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04528-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- T. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mopus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. N. (T. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mopus“ ieškinį atsakovui T. N. (T. N.) dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mopus“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui T. N. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma iš jo priteisti 9 767,54 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo pinigines le?šas, esanc?ias pas jį ar trec?iuosius asmenis, turtines reikalavimo teises, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 9 767,54 Eur sumai, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove.
3. Nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, – didelė, ieškovės žiniomis, jam niekur nedirbant ir pajamų negaunant. Be to, egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – atsakovas, vadovaudamas įmonei, atliko neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, priėmė ieškovės interesų neatitinkančius verslo sprendimus, naikino, tokiu būdu bandydamas nuslėpti, įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9477-996/2020 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino.
5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą, nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Teismas sprendė, kad 9 767,54 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9477-996/2020 ir klausima? is?spre?sti is? esme?s – ieškovo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą siejo su didele ieškinio suma ir nesąžiningu atsakovo elgesiu, kuriuo grindžiamas ieškinio pagrindas, t. y. sudarytais komercinės veiklos sandoriais, ieškovės įvardytais įtartinais.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neturėdamas konkrečių duomenų, kad pareikšto ieškinio reikalavimo suma – 9 767,54 Eur didelė, o atsakovas – nesąžiningas.
7.3. Atsakovas, pasibaigus darbo santykiams, dėl kurių kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, vykdo individualią veiklą, gaudamas iš jos pajamas, pakankamas teismo sprendimui įvykdyti. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Trakų r. sav., kurių vertė viršija 9 767,54 Eur ieškinio sumą. Nepaisant 2019 metų gruodžio mėnesį kilusio šalių ginčo dėl darbo santykių pasibaigimo, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų turtui perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu siekdamas išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pripaz?ino egzistuojant dvi aplinkybes, pagrindz?ianc?ias galimai ies?kovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo rizika?, t. y. atsakovo prastą turtinę pade?tį ir jo nesa?z?iningumą. Didele? ies?kinio suma yra vienas is? pagrindu?, galinc?iu? lemti teismo sprendimo nevykdymo rizika?, o pareiga i?rodyti, jog ies?kinio suma konkrec?iu atveju ne?ra didele?, tenka atsakovui. Nagrine?jamu atveju atsakovas, kiek tai susije? su jo turtine pade?timi, pateike? vieninteli? i?rodyma? – VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu? banko is?ras?us, is? kuriu? matyti, kad jam nuosavybe?s teise priklauso du z?eme?s sklypai, kuriu? bendra rinkos verte? – 13 206,00 Eur. Nors atsakovas nurode?, jog ne?ra bedarbis ir gauna pajamas, tac?iau tokius savo argumentus pagrindz?ianc?iu? i?rodymu? i? byla? nepateike?, de?l ko s?ios aplinkybe?s laikytinos nei?rodytomis. Ies?kovo pareiks?to ies?kinio suma – 9 767,54 Eur, sudaro 74,00 procentus viso atsakovo nurodyto turimo turto, tode?l neabejotinai laikytina jam didele ir padidinančia turto mase?s sle?pimo, kitaip tariant, gre?sme?s sprendimo i?vykdymui, tikimybe?.
8.2. Kadangi atsakovas nurodė, jog jo turimo nekilnojamo turto verte?s pakanka galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui i?vykdyti ir jis s?io turto neketina parduoti, pirmosios instancijos teismui pritaikius laikina?sias apsaugos priemones ir antstoliui ares?tavus atsakovui priklausanc?ius z?eme?s sklypus, jis jokiu? realiu? ribojimu? nejaučia. Kita vertus, atsakovo aktyvu?s veiksmai, kuriu? jis e?me?si siekdamas laikina?sias apsaugos priemones (žemės sklypu? ares?ta?) panaikinti, suponuoja is?vada?, jog jo deklaruojami ketinimai neatitinka realybe?s ir egzistuoja didele? rizika, jog panaikinus laikina?sias apsaugos priemones, jie bus perleisti tretiesiems asmenims.
8.3. Atsakovo polinki? elgtis nesa?z?iningai, pagrindz?ia s?ios aplinkybe?s: 1) atsakovo vengimas pasibaigus jo, kaip ies?kovės vadovo pareigoms, perduoti ies?kovės dokumentus (atsakovo pareigos baige?si 2019 m. lapkričio 13 d., o ies?kovei dokumentai gra?z?inti tik 2019 m. lapkričio 25 d., pateikus rašytinį reikalavimą); 2) atsakovas bande? sunaikinti jam perduotame ies?kovės kompiuteryje buvusia? svarbia? informacija?, tokiu bu?du siekiant nusle?pti atsakovui nepalankias aplinkybes; 3) atsakovas, neidamas ieškovės direktoriaus pareigų, 2019 m. lapkričio 16 d. jos vardu sudare? sandori?. Kadangi atsakovas yra linke?s elgtis nesa?z?iningai, kyla reali gre?sme?, kad jis sieks is?vengti galimai ies?kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Darbo ginčų komisijos sprendimu, atsakovo pras?ymas atmestas visa apimtimi, o reikalavimas priteisti 2 000,00 Eur neturtine? z?ala? vertintas kaip nepagri?stas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažinus, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui laikytina didele. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčo dėl to, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
14. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – ieškinio reikalavimo suma atsakovui negali būti laikytina didele, jam turint du žemės sklypus, kurių vertė ją viršija, jis vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas, savo turto tretiesiems asmenims perleisti neketina.
15. Ieškovė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 9 767,54 Eur ieškinio reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, kartu įvertindamas jo nesąžiningumą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog ne bet kokių prielaidų nurodymas laikomas pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o tik tų, kurios yra pagrįstos bent tikėtinais duomenimis apie galimą asmens nesąžiningumą. Ieškovė, įrodinėdama atsakovą esant nesąžiningą, nurodžiusi tiek ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą, kad šis vengė pasibaigus jo, kaip ies?kovės vadovo pareigoms, perduoti ies?kovės dokumentus, bande? sunaikinti jam perduotame ies?kovės kompiuteryje buvusia? svarbia? informacija?, tokiu bu?du siekiant nusle?pti atsakovui nepalankias aplinkybes, ir, neidamas ieškovės direktoriaus pareigų, 2019 m. lapkričio 16 d. jos vardu sudare? sandori?.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iš esmės sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, spręsdamas dėl atsakovo nesąžiningumo prielaidas sudarančių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo ribose.
19. Kaip matyti iš ieškinio priedų, į bylą buvusi pateikta su atsakovu sudaryta 2019 m. birželio 20 d. darbo sutartis Nr. 10, kurios 6.2.4 punkte numatyta, jog darbdaviui pareikalavus arba kai ši darbo sutartis yra nutraukiama (pastaruoju atveju ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną), darbuotojas privalo nedelsdamas grąžinti darbdaviui visą jam perduotą turtą, įskaitant ir dokumentus. Atsakovas 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų, tačiau nutraukiant 2019 m. birželio 20 d. darbo sutartį Nr. 10, įpareigojimo, nustatyto jos 6.2.4 punkte, grąžinti visą jam perduotą turtą, įskaitant ir dokumentus, neįvykdė, be kita ko, 2019 m. lapkričio 16 d. pasirašytų dokumentų pagrindu dar ir įgydamas ieškovės vardu automobilį (duomenys neskelbtini). Kadangi aplinkybės dėl atitinkamų duomenų sunaikinimo atsakovo tyčia, siekiant juos nuslėpti, iš ieškinio priedų preliminariai negalima nustatyti, apeliacinės instancijos teismas dėl jos, kaip įrodančios galimą atsakovo nesąžiningumą, nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsietai nuo nutarties 19 punkte nurodytųjų, neturėtų būti vertinama ir atsakovo atskirajame skunde paminėta aplinkybė, kad jis verčiasi individualia veikla, iš jos gaudamas pajamas, pakankamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, gautais apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, atsakovas, kaip individualios veiklos vykdytojas (draudėjas), neįregistruotas. Kitų duomenų, pateiktų atsakovo į bylą, kad jis konkrečią individualią veiklą vykdo ir gauna iš jos pajamas, nėra, todėl neatmestina tikimybė, jog, priešingai negu jis teigė, 74,00 procentus jo nuosavybės teise turimų žemės sklypų rinkos vertės (13 206,00 Eur) sudaranti 9 767,54 Eur ieškinio reikalavimo suma, jam iš tiesų gali būti didelė, nesant tai paneigiančių įrodymų.
21. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovės nurodytos, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, nepaisant to, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje buvęs nevertintas, grėsmę ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui siejus išimtinai su didele ieškinio suma, darytina išvada, jog pasiektas teisinis rezultatas – ieškovės prašymo tenkinimas – iš esmės yra teisingas, todėl jos naikinti ar pakeisti remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atsakovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9477-996/2020 palikti nepakeistą.