Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2421-852/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: e2A-2421-852/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04528-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Atsakovas: T. N.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mopus“

Kategorijos

3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2421-852/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04528-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mopus“ ieškinį atsakovui T. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mopus“ (toliau – UAB „Mopus“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslino, prašydama priteisti jai iš atsakovo T. N. 9 708,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. birželio 20 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. ėjo įmonės direktoriaus pareigas. Po atleidimo iš darbo atsakovas įmonei negrąžino jam perduoto ir įmonei priklausančio turto. Įmonė daug kartų reikalavo grąžinti turtą, tačiau galiausiai tik po raštiško 2019 m. lapkričio 20 d. kreipimosi su reikalavimu grąžinti turtą, perduotą kaip darbo priemones, atsakovas jį įmonei grąžino 2019 m. lapkričio 25 d. pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Naujajam įmonės direktoriui M. J. pradėjus eiti įmonės direktoriaus pareigas, buvo pradėtas įmonės veiklos atsakovo vadovavimo laikotarpiu tyrimas, kurio metu pastebėta daug įvairių su trečiaisiais asmenimis sudarytų sandorių, kurie sukėlė abejonių dėl šių sandorių atitikimo įmonės interesams ir veiklos tikslams. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė įmonės ūkinė komercinė veikla – automobilių perpardavinėjimas, t. y. automobilio nupirkimas ir jo pardavimas už didesnę kainą, neatliekant investicijų į automobilį (jų neremontuojant). Atsakovas, kaip įmonės direktorius, įmonės banko sąskaitą valdė vienas ir visus mokėjimus taip pat atlikdavo be jokio papildomo patvirtinimo iš jokio kito asmens. Naujasis įmonės direktorius, pradėjęs veiklos tyrimą, nustatė toliau nurodytų sandorių neatitikimą įmonės veiklos tikslui – vystyti ūkinę komercinę veiklą, siekiant maksimalus pelno, todėl šie sandoriai laikytini ne tik nepagrįstais verslo sprendimais, kuriuos priėmė būtent atsakovas, bet tokie atsakovo sprendimai ir veiksmai galimai turi net ir nusikalstamos veikos požymių: 1) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta uždarosios akcinės bendrovės „MD experts“ (toliau – UAB „MD experts“) išrašyta 2019 m. liepos 18 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016114, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, už 66 Eur įsigijo automobilio Opel Insignia akumuliatorių, tačiau šiuo laikotarpiu šis įmonės automobilis nebuvo varomas į autoservisą akumuliatoriaus keitimui, šiam automobiliui nebuvo keistas akumuliatorius, todėl atsakovas padarė įmonei 66 Eur žalą; 2) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016940 189,80 Eur sumai, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė fiktyviai suremontuoti automobilį Volkswagen Golf, tačiau per visą įmonės veiklos laikotarpį parduodami automobiliai niekada nebūdavo remontuojami prieš pardavimą, be to, šis automobilis buvo parduotas nuostolingai; 3) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. spalio 21 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016675 174 Eur sumai, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė galimai fiktyviai remontuoti automobilį Volvo XC 90, tačiau pagal sąskaitoje nurodomą VIN kodą įmonės automobilių parke tokio automobilio iš viso nėra ir nebuvo, todėl atsakovas padarė įmonei 174 Eur žalą; 4) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 00166805, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė įsigyti automobilį Ford 5LD už 12 300 Eur, įmonės užsakytas naudotų automobilių vertintojas maksimaliai šį automobilį įvertino 10 000 Eur, atsakovas, nesulaukęs šio vertinimo, pats asmeniškai nuvyko į Alytų ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Elūna“ per tarpininką – tą pačią UAB „MD experts“, o ne tiesiogiai, įsigijo minėtą automobilį 2 300 Eur brangiau nei jo rinkos kaina, todėl atsakovas padarė įmonei 2 300 Eur žalą; 5) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016959 471,90 Eur sumai, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė užsakyti įmonės planuojamų įsigyti 25 City bee automobilių galimai fiktyvią patikrą prieš techninę apžiūrą, tačiau, kaip vėliau patvirtino City bee automobilių parko vadybininkas, jokie atstovai iš tariamos paslaugos pardavėjo, UAB „MD experts“, į City bee automobilių parką atvykę nebuvo, o automobiliai taip pat į minėtą autoservisą nebuvo varomi, todėl atsakovas padarė įmonei 471,90 Eur žalą; 6) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016967 1 825 Eur sumai, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė galimai fiktyviai įsigyti automobiliui Volvo XC 90 tariamai reikalingas dalis automobilio variklio remontui, tačiau, remiantis šį automobilį iš įmonės įsigijusio P. A. paaiškinimais, automobiliui nebuvo darytas visiškai joks automobilio variklio kapitalinis remontas, jis nebuvo remontuojamas UAB „MD experts“, todėl atsakovas padarė įmonei 1 825 Eur žalą; 7) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016968 949,71 Eur sumai, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė galimai fiktyviai nurodyti, kad buvo remontuotas automobilis BMW 320 D GT, nors šiam automobiliui jokio sąskaitoje nurodomo automobilio remonto nereikėjo, be to, šis automobilis išmainytas į kitą rinkoje nepaklausų automobilį Infinity EX30 ir šis sandoris atsakovo buvo atliktas jam jau nesant įmonės direktoriumi, todėl atsakovas padarė įmonei 949,71 Eur žalą; 8) įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo rasta UAB „MD experts“ išrašyta 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita – faktūra serija MD Nr. 0016987 183 Eur sumai, pagal kurią įmonė, atstovaujama atsakovo, nusprendė galimai fiktyviai įsigyti dalių iš viso nenurodomam automobiliui, todėl atsakovas padarė įmonei 183 Eur žalą. Be to, ieškovė pažymėjo, kad naujasis įmonės direktorius, atlikdamas įmonės veiklos tyrimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje rado 5 PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas uždarajai akcinei bendrovei „ŠVARUČIAI“ (toliau – UAB „ŠVARUČIAI“), kuriomis remiantis įmonė įsigijo valymo paslaugų už 3 548,93 Eur. Pažymėtina, kad iki atsakovo vadovavimo įmonei (buvusio direktoriaus T. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu) laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki liepos mėn. įmonė savo viso automobilio parko valymo paslaugoms išleido bendrai 1 219,36 Eur sumą. Esant panašiems įmonės automobilių parko pardavimams, nesant jokių ypatingų aplinkybių skirtumų, atsakovo verslo sprendimas, dėl kurio kaštai automobilių valymui padidėjo net maždaug 4 kartus, laikytinas nuostolingu, neatitinkančiu įmonės veiklos tikslų ir jos interesų, o tokie atsakovo veiksmai neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei pažeidžia jo, kaip vienasmenio įmonės valdymo organo, fiduciarines pareigas. Nurodytas aplinkybes patvirtina tai, kad įmonei 2019 m. lapkričio 20 d. pateikus raštą atsakovui dėl įmonei priklausančio turto grąžinimo atsakovas 2019 m. lapkričio 25 d. grąžino ir jam perduotą bei įmonei priklausantį kompiuterį. Kompiuteryje buvo aptikti dokumentai, kurie buvo sunaikinti atsakovo, juos atkūrus rastos PVM sąskaitos – faktūros 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. AA.00006 ir 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. AA.00007, kurios buvo išrašytos atsakovo ir pateiktos tai pačiai UAB „ŠVARUČIAI“ dėl atsakovo suteiktų paslaugų: bendras strateginis ir organizacinis planavimas, verslo proceso modernizavimas (PVM sąskaita faktūra Nr. AA.00006 1 850 Eur sumai) ir konsultacija formuojant tikslus, žmogiškųjų išteklių politiką, planavimo, organizavimo, produktyvumo ir kontrolės mokymai žodžiu (PVM sąskaita faktūra Nr. AA. 00007 2 150 Eur sumai). Ieškovės įsitikinimu, visos jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas elgėsi įmonės atžvilgiu itin nesąžiningai, galimai nusikalstamai, pažeidė savo fiduciarines pareigas, buvo nelojalus, veikdamas kryptingai, sąmoningai, tiesiogine tyčia įmonei padarė žalą, kurią turi atlyginti. Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai, kvalifikuotai, racionaliai valdyti įmonės lėšas, tačiau atsakovo priimti verslo sprendimai, sudaryti sandoriai, kuriais jis leido įmonės pinigines lėšas ne įmonės turtui aptarnauti ir gerinti, sudarė nuostolingas automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, sudarė fiktyvius sandorius, akivaizdžiai ir iš esmės pažeidė įmonės interesus, buvo nuostolingi ir visiškai nepateisinami, jie niekaip negali būti pripažįstami kaip atitinkantys rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 12 – 13 val. pagal akcininko sprendimą atsakovas buvo nušalintas nuo pareigų su reikalavimu grąžinti turtą ir nebedirbti. Atsakovas nepaisė sutarties su uždarąja akcine bendrove „SOSCREDIT“ (toliau – UAB „SOSCREDIT“), nes pardavęs automobilį jiems pinigų nesugrąžindavo, o gavęs juos grynaisiais pinigais pirkdavo kitus automobilius. Atsakovo vadovavimas įmonei buvo ydingas, jis neatsiskaitydavo akcininkui, neteikė paaiškinimų, įmonėje tvarkėsi savavališkai lyg su savo turtu, įtarus atsakovą galimai darant nusikalstamą veiką, vystomus santykius tarp susijusių asmenų (UAB „MD experts“, UAB „ŠVARUČIAI“ vadovai buvo atsakovo geri pažįstami), akcininkas prarado juo pasitikėjimą. Tik pasitelkus įmonei advokato pagalbą atsakovas 2019 m. lapkričio 25 d. grąžino turtą. Atsakovas aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą, nesilaikė sutarties sąlygų su UAB „SOSCREDIT“ – nepervesdavo jiems pinigų pardavus automobilius, nors sutartis su UAB „SOSCREDIT“ pasirašė pats atsakovas, po nušalinimo nuo pareigų dar 8 dienas (2019 m. lapkričio 13 – 20 d.) pervedinėjo pinigus tretiesiems asmenims (UAB „MD experts“). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas M. J. papildomai paaiškino, kad jis buvo paskirtas įmonės vadovu 2019 m. lapkričio 13 d., Registrų centrui apie įmonės vadovo pasikeitimą pranešė pats atsakovas, įregistravimas buvo 2019 m. lapkričio 25 d., nuo tos dienos jis gavo įmonės banko prisijungimus. 2019 m. lapkričio 14 d. į įmonę atvyko atsakovas, kartu atsivežė UAB „ŠVARUČIAI“ direktorių, kurį jam pristatė, nurodė dirbti su juo, atsakovas dar ir pavedimą UAB „ŠVARUČIAI“ padarė, nes galimai galvojo, kad M. J. to nepadarys. Atsakovas ir UAB „ŠVARUČIAI“ direktorius galimai yra pusbroliai. Be to, D. M. sutuoktinė dirbo UAB „MD experts“ buhaltere, o UAB „MD experts“ į įmonę atvedė atsakovas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas T. N. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad visos ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra įprastiniai įmonės vykdomos automobilių pirkimo ir jų perpardavimo veiklos sandoriai, tokio pobūdžio sandoriai (dėl automobilių detalių pirkimo, automobilių plovimo, valymo paslaugų ir pan.) įmonėje buvo sudaromi ir ankstesnio įmonės vadovo ir jį pakeitusio įmonės vadovo, automobilių valymo ir jų techninio sutvarkymo paslaugos yra būtinos, o kainos nustatymas yra subjektyvus dalykas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, ieškinyje minimi sandoriai buvo sudaryti ne su susijusiais asmenimis, jis jokios asmeninės naudos iš tų sandorių negavo. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad prisijungimus prie įmonės Paysera sąskaitos turėjo ne tik jis, bet ir G. B. arba A. J., kurie taip pat galėjo daryti pavedimus, 90 procentų pavedimų darė atsakovas, ieškinyje nurodytų sąskaitų pavedimus darė atsakovas, tik ieškinio 7.1 punkte (dėl akumuliatoriaus už 66 Eur įsigijimo pagal 2019-07-18 PVM sąskaitą – faktūrą) ir 7.8 punkte (dėl dalių automobiliui už 183 Eur įsigijimo pagal 2019-11-14 PVM sąskaitą – faktūrą) nurodytų sąskaitų pavedimus neatsimena, kas darė. Kitame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jis pavedimų nedarydavo, tik juos tvirtindavo. Į UAB „ŠVARUČIAI“ plovyklas automobilius vežė tiek jis, tiek kiti įmonės darbuotojai, be to, UAB „ŠVARUČIAI“ patys atvykdavo valyti automobilių. Dėl ieškinio 7.1 punkto paaiškino, kad galimai akumuliatorius dingo jau po jo arba buvo sumaišytas VIN kodas, dėl ieškinio 7.2 punkto dėl automobilio Volkswagen Golf remonto už 249 Eur pagal 2019-10-03 PVM sąskaitą – faktūrą) paaiškino, kad automobilis nebuvo parduotas nuostolingai, automobilį nuomojosi UAB „Švaros broliai“ apie 1 metus ir tai buvo pelno gavimas. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo sutarta, kad jis baigs eiti įmonės direktoriaus pareigas, sutarė, kad kurį laiką jis bus direktoriaus pavaduotoju, laukė, bet darbo sutarties taip ir negavo, o vėliau susirgo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad dirba UAB „MD experts“ direktoriumi. UAB „MD experts“ užsiima automobilių remontu, prekyba detalėmis ir automobiliais, su UAB „MD experts“ bendravimą iš UAB „Mopus“ pusės inicijavo D. M. Dėl 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitos, kurios numerio pabaiga 959, parodė, kad UAB „Mopus“ pirko 26 automobilius ir UAB „MD experts“ jiems paskolino diagnostinę įrangą, po to UAB „Mopus“ perdavė automobilių nuotraukas, pagal kurias jie vertino defektus. Dėl 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaitos, kurios numerio pabaiga 967 – detales užsakė D. M., automobilis remontuojamas nebuvo, tų detalių UAB „Mopus“ iki šiol neatsiėmusi.

4. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. dirbo pas ieškovę direktoriaus (atsakovo) pavaduotoju. Dėl 2019 m. spalio 21 d. sąskaitos, kurios numerio pabaiga 675 (automobilio Volvo XC90, Nr. CDL022) remontas už 174 Eur), parodė, kad tai buvo UAB „Soscredit“ užstatytas automobilis, vadovybė prašė jį remontuoti. Dėl 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaitos (automobilio Volvo XC Nr, CDL029 remnatas už 1852 Eur) parodė, kad automobilis Volvo jau buvo jam pradėjus dirbti, jį pardavus, pirkėjas po 1–2 savaičių pareiškė pretenzijas dėl variklio gedimo – tepalų vartojimo. Klientas nurodė, kad buvo nuvykęs į autoservisą ir nustatyta, jog tepalai nebėga, todėl jis užsakė detales pagal kliento nurodytą gedimo pobūdį, vėliau su klientu bendravo atsakovas. Dėl 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitos, kurios numerio pabaiga 959 (dėl „City bee“ automobilių vertinimo už 471,90 Eur sumą), parodė, kad tai automobilių defektacija iš nuotraukų, įrangos nuoma. Buvo nuvykę su atsakovu į aikštelę prie Siemens arenos, apžiūrėjo automobilius, įrangos nepanaudojo, bet padarė nuotraukų, pateikė jas servisui, jie skaičiavo, kiek kainuos defektų atstatymas. Dėl 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaitos, kurios numerio pabaiga 968 (BMW automobilio remontas už 949,71 Eur), nurodė, kad automobilis BMW jau buvo jam pradėjus dirbti, jo technininė būklė buvo prasta, remonto paslaugos buvo užsakytos bendru sprendimu. Kemperį pasiūlė UAB „MD experts“, važiavo į Alytų jo apžiūrėti, jis buvo pristatytas valdybai, kuri patvirtino jo pirkimą, buvo atliktas preliminarus jo vertinimas, atsakovas su vertintoju bendravo.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas Š. Š. parodė, kad dirba UAB „ŠVARUČIAI“ direktoriumi. UAB „ŠVARUČIAI“ teikė valymo, plovimo paslaugas, taip pat važiuodavo pas juos į vietą atlikti darbus. Atsakovas jam teikė konsultacines paslaugas, nes jis (liudytojas) turi europinį projektą, plačiau atskleisti aplinkybes apie tai liudytojas atsisakė, nurodydamas, kad tai jo ir atsakovo reikalas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei UAB „Mopus“ iš atsakovo T. N. 9 708,34 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 613,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 74 Eur išlaidų valstybei ir grąžino ieškovui 2 Eur žyminio mokesčio permoką.

7. Teismas nustatė, kad atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu UAB „MD experts“ 2019 m. liepos 18 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016114 66 Eur už akumuliatorių automobiliui Opel Insignia kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovė nurodė, kad šiuo laikotarpiu šis įmonės automobilis nebuvo varomas į autoservisą akumuliatoriaus keitimui, šiam automobiliui nebuvo keistas akumuliatorius, atsakovas šių įmonės teiginių nepaneigė, tik nurodė, kad galimai buvo sumaišytas VIN kodas, tačiau už tinkamą dokumentaciją įmonėje atsakingas vadovas, vadinasi, byloje įrodyta, kad nors įmonė apmokėjo 66 Eur už akumuliatorių automobiliui Opel Insignia, tačiau akumuliatorius įsigytas (keistas) šiam automobiliui iš tikrųjų nebuvo, todėl teismas sprendė, kad atsakovas įmonei padarė žalą už 66 Eur.

8. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. lapkričio 11 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016940 189,80 Eur už remontą automobiliui Volkswagen Golf, kurią įmonė apmokėjo. Ieškovė nurodė, kad remontas fiktyvus, nes per visą įmonės veiklos laikotarpį parduodami automobiliai niekada nebūdavo remontuojami prieš pardavimą, be to, šis automobilis buvo parduotas nuostolingai, remontas nebuvo reikalingas, jis nepakėlė automobilio vertės. Pavedimas padarytas jau atsakovui esant atšauktam iš direktoriaus pareigų, o naujajam įmonės vadovui dar neturint prisijungimo prie banko galimybės, todėl teismas sprendė, kad atsakovas veikė neturėdamas įgaliojimų ir įmonei padarė žalą už 189,80 Eur.

9. Teismas nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. spalio 21 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016675 174 Eur sumai už akumuliatorių ir jo keitimą bei kompiuterinę diagnostiką automobiliui Volvo XC 90, kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovė nurodė, kad pagal šioje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodomą VIN kodą įmonės automobilių parke tokio automobilio iš viso nėra ir nebuvo, remontas fiktyvus. Atsakovas šių įmonės teiginių nepaneigė. Todėl teismas vertino, kad byloje įrodyta, jog atsakovas veikė neturėdamas įgaliojimų ir įmonei padarė žalą už 174 Eur.

10. Teismas nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. spalio 31 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 00166805 12 300 Eur už automobilį Ford 5LD, kurią ieškovė apmokėjo. Įmonės užsakytas naudotų automobilių vertintojas maksimaliai šį automobilį įvertino 10 000 Eur, atsakovas pats asmeniškai nuvyko į Alytų ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Elūna“ per tarpininką – tą pačią UAB „MD experts“, o ne tiesiogiai, sąmoningai įsigijo minėtą automobilį 2 300 Eur brangiau nei jo rinkos kaina. Atsakovas vertintojui užklausą dėl šio automobilio vertės išsiuntė 2019 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu, nurodydamas, kad už šį automobilį prašoma 16 000 Eur, vertintojas išvadą jam pateikė 2019 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu, nurodydamas, kad rinkoje tokio tipo automobilių kainos įvairios – nuo 12 900 Eur iki 22 000 Eur, nurodė, kad mano, jog būtent šio automobilio gera kaina yra iki 10 000 Eur, tačiau atsakovas vertintojo išvada nesivadovavo. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimas pirkti šį automobilį už 12 300 Eur per tarpininką buvo neprotingas, aiškiai rizikingas. Teismo vertinimu, ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus įrodė.

11. Teismas nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. lapkričio 12 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016959 471,90 Eur sumai už 26 City bee automobilių patikrą, kurią ieškovė apmokėjo. Į bylą pateiktas buvusio City bee automobilių parko vadybininko Povilo Stražnicko 2020 m. gegužės 7 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio mėn. pradžioje atsakovas su kolega D. M. buvo atvykę apžiūrėti naudotų City bee automobilių, norėdami juos pirkti. Apžiūra ir automobilių vertės vertinimas vyko visiškai elementariai – jam kalbantis su atsakovu, D. M. fiziškai apžiūrėjo kiekvieno automobilio kėbulo būklę „Siemens“ arenos parkavimo aikštelėje, jų neužvesdamas, nepatikrindamas salono, variklio skyriaus, dugno būklės, suskaičiavo kiekvieno automobilio apgadintas kėbulo detales, teoriškai įvertino, kad vienos detalės remontas kainuotų atitinkamą fiksuotą sumą ir atitinkamai pasiūlė mažesnę kainą už automobilius, fizinė automobilių apžiūra tuo ir baigėsi, toliau derybos vyko elektroniniais laiškais ir telefoniniais skambučiais. Apart paminėtų asmenų daugiau niekas nebuvo atvykęs automobilių apžiūrėti ar defektuoti, jie nebuvo vežami į servisą vertinimui. Nors atsakovas teigė, kad UAB „MD experts“ išrašė sąskaitas kiek kainuos automobilių taisymas, tačiau liudytojas teigė, kad sąskaitos buvo išrašytos už diagnostikos įrangos nuomą ir defektaciją iš nuotraukų. Taigi, atsakovui įrodymais nepaneigus City bee automobilių parko vadybininko P. S. paaiškinimų, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas įmonės lėšas pagal aukščiau nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą UAB „MD experts“ pervedė už fiktyvią automobilių patikrą. Atsakovas veikė neturėdamas įgaliojimų ir įmonei padarė žalą už 471,90 Eur.

12. Teismas nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. lapkričio 13 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016967 1 825 Eur sumai už dalis variklio remontui automobiliui Volvo XC 90, kurią ieškovė apmokėjo. Į bylą pateiktas šį automobilį iš įmonės įsigijusio P. A. 2020 m. gegužės 7 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rudenį jis nusipirko šį automobilį iš ieškovės. Tik nupirkus automobilį buvo kilęs įtarimas, kad automobilio variklis galimai turi problemą dėl alyvos vartojimo, apie tai informavo įmonę, buvo sutarta, kad jeigu automobilis vartoja tepalus, bus grąžintas, tačiau jam pasikeitus alyvą viskas buvo gerai, jis informavo įmonę apie tai ir klausimą baigė be jokių remontų. Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad detales užsakė D. M., automobilis remontuojamas nebuvo, tų detalių UAB „Mopus“ iki šiol neatsiėmusi. Atsakovas veikė neturėdamas įgaliojimų ir įmonei padarė žalą už 1 825 Eur.

13. Teismas nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. lapkričio 13 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016968 949,71 Eur sumai už automobilio BMW 320 D GT remontą kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovės teigimu, atsakovas nusprendė galimai fiktyviai nurodyti, kad buvo remontuotas šis automobilis, nors šiam automobiliui jokio šioje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodomo remonto nė nereikėjo, įmonė niekada tokių remontų neatlieka savo automobilių parkui, be to, šis automobilis išmainytas į kitą rinkoje nepaklausų automobilį Infinity EX30 ir šis sandoris atsakovo buvo atliktas atsakovui nesant įmonės direktoriumi. Teismas konstatavo, kad atsakovas veikė neturėdamas įgaliojimų ir įmonei padarė žalą už 949,71 Eur.

14. Teismas nustatė, kad UAB „MD experts“ 2019 m. lapkričio 14 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016987 183 Eur sumai už dalis nenurodyto automobilio remontui, kurią įmonė apmokėjo. Teismas pažymėjo, kad ši sąskaitą buvo apmokėta atsakovui jau nebeinat įmonės vadovo pareigų. Atsakovas 2019 m. lapkričio 13 d. ir toliau vykdė tuos pačius jau turėtus įmonės vadovo įgaliojimus, toliau bandė atlikti direktoriaus funkcijas. Būtent atsakovas turėjo banko prisijungimus tą dieną, taigi, akivaizdu, kad mokėjimą pagal aukščiau nurodytą sąskaitą – faktūrą atliko atsakovas jau jam nebeinant įmonės vadovo pareigų. Atsakovas veikė neturėdamas įgaliojimų ir įmonei padarė žalą už 183 Eur.

15. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu ir atsakovo atšaukimo iš pareigų dieną UAB „ŠVARUČIAI“ 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. išrašė ieškovei už valymo paslaugas PVM sąskaitas – faktūras Nr. SVA348, Nr. SVA353, Nr. SVA359, Nr. SVA366 ir Nr. SVA368, viso už 3 548,93 Eur sumą, kurias ieškovė apmokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovui grąžinus įmonės kompiuterį, atkūrus jo duomenis, rado atsakovo ištrintas jo asmeniškai išrašytas 2019 m. lapkričio 18 d. sąskaitas faktūras Nr. AA.00006 ir Nr. AA.00007 pirkėjui UAB „ŠVARUČIAI“ už atsakovo kaip pardavėjo suteiktas paslaugas (konsultacijas) už iš viso 4 000 Eur sumą, kas rodo ryšius tarp atsakovo ir UAB „ŠVARUČIAI“, kurie ieškovei nebuvo atskleisti. Atsakovas ieškovei vadovavo nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. beveik 5 mėn., per šį laikotarpį už valymo paslaugas, be aukščiau nurodytų UAB „ŠVARUČIAI“ sumokėtų 3 548,93 Eur išlaidų, ieškovė patyrė papildomas valymo paslaugų išlaidas viso 4 768,29 Eur sumai. Įmonė, kai jai vadovavo T. B., per mėnesį parduodavo vidutiniškai 20 automobilių, įmonė, kai jai vadovavo atsakovas, per mėnesį parduodavo vidutiniškai 15 automobilių, tačiau įmonė, per mėnesį parduodama vidutiniškai 20 automobilių, už valymo paslaugas mėnesiui patirdavo vidutiniškai 420 Eur išlaidas, o įmonė, per mėnesį parduodama vidutiniškai 15 automobilių, už valymo paslaugas mėnesiui patirdavo vidutiniškai 954 Eur išlaidas. Taigi, 1 automobilio valymui T. B. išleisdavo vidutiniškai 21 Eur, o atsakovas – 60 Eur, t. y. tris kartus daugiau. Atsakovas buvo nelojalus ieškovei, veikė nesąžiningai, nevengė interesų konflikto, UAB „ŠVARUČIAI“ sąskaitos – faktūros yra fiktyvios, taigi, nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais atsakovas padarė ieškovei 3 548,93 Eur žalą.

16. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovas neteisėtais, tyčiniais veiksmais, būdamas nelojalus įmonei, pažeisdamas pareigą vykdant įmonės vadovo pareigas elgtis rūpestingai, veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos, viršydamas įgaliojimus, nevengdamas interesų konflikto padarė įmonei žalą už 9 708,34 Eur sumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

18. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiog perrašė ieškinio frazes. Teismo sprendimo turinys atitinka ir visą bylos nagrinėjimo procesą, kuris nuo pat pradžių buvo nesusipratimas, paveiktas arba teismo nekompetencijos, arba šališkumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuojamas teismui neatliekant objektyvaus įrodymų tyrimo, apsiribojant perrašomomis ieškovės atstovo procese išsakytomis frazėmis bei parenkant prie jų iš konteksto ištrauktas atsakovo ar liudytojų frazes.

19. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė jokiais įrodymais nepatvirtino savo teiginių, jog ieškovės parduodami automobiliai niekada nebūdavo remontuojami prieš pardavimą. Visų automobilių remonto faktą patvirtino ir du liudytojai: buvęs ieškovės darbuotojas D. M. ir ieškovės kontrahento direktorius D. G. Automobilių remonto faktą patvirtina ir rašytiniai dokumentai, t. y. sąskaitos už suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo dokumentai. Ieškovė nei šioje byloje, nei jokiame kitame procese neginčijo automobilių remonto sandorių, nereiškė jokių pretenzijų tas paslaugas suteikusiai UAB ,,MD Experts“. Ieškovės automobiliai buvo remontuojami ne tik UAB „MD experts“ valdomame servise, bet ir pas kitus paslaugų teikėjus.

20. Atsakovas pažymi, kad ieškinio pagrindas dėl atsakovo su UAB ,,MD Experts“ sudaryto sandorio už 26 City bee automobilių patikrą prieš techninę apžiūrą motyvuojamas į bylą ieškovės pateikto buvusio City bee automobilių parko vadybininko P. S. 2020 m. gegužės 7 d. paaiškinimu. Taigi, teismas remiasi asmens, kuris byloje nebuvo apklaustas liudytoju, raštu pateiktais atsakymais į ieškovės atstovo klausimus, kurie galimai ištraukti iš konteksto ir kuriam nei teismas, nei atsakovas ir jo atstovas negalėjo užduoti jokių klausimų.

21. Teismas taip pat nepagrįstai remiasi asmeniškai atsakovą su UAB „ŠVARUČIAI“ siejusiais konsultacijų dėl pastarojo įgyvendinto ES projekto paslaugų teikimo santykiais, kurie ieškovei neva nebuvo atskleisti, nors teismas net nesuteikė atsakovui galimybės įrodyti jo ieškovės akcininkams ir kitiems kontroliuojantiems asmenims teiktos informacijos turinio, atmesdamas atsakovo prašymą užtikrinti atsakovo ir akcininko atstovų elektroninį susirašinėjimą. Atsakovas teigia, kad teismas bando lyginti, kiek buvo išleidžiama automobilių valymo paslaugoms atsakovo ir prieš tai dirbusio ieškovės direktoriaus laikotarpiu, nors jis lygina neturėdamas nei konkrečių įrodymų apie skirtingu laiku turėtą automobilių parką, jo būklę bei neįvertindamas tos aplinkybės, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo keičiama ieškovės verslo vieta (automobilių pardavimo veikla), dėl ko atsirado papildomas poreikis valymo paslaugoms, ir jog prekinės išvaizdos suteikimas buvo viena iš atsakovo įmonės valdybai pristatyto verslo plano pagrindinių idėjų, kam valdyba pritarė. Atsakovas prašo prijungti papildomus įrodymus – UAB „Švaručiai“ suteiktų paslaugų ataskaitas, kurios patvirtina, kad paslaugų realumą.

Atsiliepimas

22. Atsakovo teigimu, civilinėje byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad atsakovas, sudarymas ginčo sandorius, neviršijo savo, kaip įmonės vadovo, kompetencijos, o ieškovė jokiais įrodymais byloje nepagrindė, kad tie veiksmai (įprastinių sandorių sudarymas) buvo neteisėti. Būtent ieškovė byloje privalo įrodyti savo teiginius, o ne atsakovas, neturėdamas ieškovės žinioje esančių įrodymų, turi paneigti niekuo nepagrįstas ieškovės deklaracijas. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu teiktuose paaiškinimuose paaiškino ir patvirtino, kad kiekvienas ieškinyje nurodytas sandoris buvo sudarytas ieškovės naudai ir interesais. Ieškovė byloje taip pat neįrodė, kad dėl kurio nors sandorio ji patyrė žalą. Teismas žalą įvertino ieškovės už atitinkamas jam suteiktas paslaugas patirtas išlaidas, vadovaudamasis ieškovės deklaratyviais teiginiais, kad atitinkamos paslaugos neva buvo jam nenaudingos ar jog tos paslaugas neva nepakėlė automobilio vertės. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pelną gauna ne tik iš parduodamų automobilių, bet ir už tai, kad automobilius parduoda lizingu. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti lizingo paslaugas teikiančios ir su ieškove susijusios įmonės UAB „SOSCREDIT“ vadovus ir ieškovės akcininkus, nors šios įmonės vadovė pilnai kontroliavo ieškovės banko sąskaitą ir pati formuodavo bei atlikdavo pavedimus iš tos sąskaitos.

23. Atsakovas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pažymėjo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų sprendimo priėmimui, byloje esantys duomenys yra pakankami teismo išvadų darymui, nors jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų byloje niekada nebuvo. Paminėtas išvadas teismas išsakė net nebaigęs liudytojų apklausų. Taigi, tiek liudytojų apklausa, tiek kitų įrodymų tyrimas šioje byloje buvo beprasmis, atsakovo manymu tai buvo proceso imitacija. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė teismui naujus dokumentus, įskaitant apie ieškovės UAB ,,Mopus“ su UAB ,,SOSCREDIT“ sudarytą paskolos sutartį ir jos vykdymo dokumentus, kaltindama atsakovą neva netinkamu šios sutarties vykdymu. Teikdama šiuos dokumentus ieškovė nutylėjo esminę aplinkybę, kad UAB ,,Mopus“ ir UAB ,,SOSCREDIT“ yra susijusios įmonės, valdomos to paties kapitalo ir kontroliuojamos tų pačių asmenų. Kuomet atsakovo atstovas surinko ir pateikė teismui duomenis apie minėtų bendrovių priklausymą tai pačiai įmonių grupei, tos grupės vadovus, įskaitant aplinkybę, kad ieškovę šioje byloje atstovaujantis ir teismui minėtą prašymą pateikęs advokatas yra ar buvo vienos iš įmonių grupių tarybos narys, taip pat informaciją, kad ieškovės teismui pateiktos paskolos sutarties sudarymui ir vykdymui atsakovas neturėjo jokios įtakos, teismas tą informaciją ignoravo ir atitinkamus atsakovo prašymus atmetė kaip neva nesusijusius su nagrinėjama byla. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė teismo dėmesį tai, kad dėl UAB ,,Mopus“ ir UAB ,,SOSCREDIT“ kontroliuojančių asmenų veiksmų Lietuvos bankas yra kreipęsis į prokuratūrą. Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuojamas ieškovės deklaratyviais teiginiais ir tuo, kad atsakovas tų teiginių neva nepaneigė, kai teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu atmetė visus atsakovo atstovo prašymus dėl ieškovės žinioje esančių įrodymų išreikalavimo ir užtikrinimo. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą procese, taip pat pažeidė rungtyniškumo bei objektyvumo principus.

24. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

25. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovo ir ieškovės teisinių santykių pasibaigimo rezultatas buvo sąlygotas ne bet kokių priežasčių, o atsiradus įtarimams dėl atsakovo nesąžiningų, neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Ieškovės akcininkas, matydamas bendrovės veiklos nuostolius, pradėjo vidinį patikrinimą ir nustatė daug sandorių, kurie buvo akivaizdžiai žalingi bendrovei UAB „Mopus“ ir jos akcininkams, nustatė netvarkingus ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančius buhalterinius dokumentus, kurie ne tik kad neatitiko formalių reikalavimų, bet jų turinys visiškai neatitiko UAB „Mopus“ turto balanso: sąskaitos – faktūros buvo iš esmės fiktyvios, kadangi dalies paslaugų ir (ar) prekių UAB „Mopus“ nebuvo niekada gavusi, taip pat nustatė, jog ieškovės turtas (piniginės lėšos) buvo iš esmės švaistomas perkant prekes ir (ar) paslaugas, kurių ieškovei nereikėjo, arba kurių ieškovė net nebuvo gavusi (ir nėra gavusi iki šiol). Galiausiai, pradėjus tikrinti ieškovės banko sąskaitas, atliktus pavedimus, paaiškėjo, jog dalis pavedimų buvo atlikta atsakovo po jo nušalinimo nuo pareigų. Pabrėžtina, jog ir dalis sandorių buvo atlikta po atsakovo nušalinimo iš direktoriaus pareigų. Visi veiksmai, atlikti ieškovės vardu, yra neteisėti. Šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar tokie veiksmai, atlikti ieškovės vardu, buvo atlikti jos naudai ir interesais, ar buvo naudingi ar ne. Visi ir bet kokie tokie veiksmai (sandoriai ir kt.), atlikti po atsakovo nušalinimo nuo direktoriaus pareigų, laikomi neteisėtais nuo sudarymo momento kaip prieštaraujančiais įstatymo imperatyvams. Pabrėžtina, jog mokėjimai atlikti vienam ir tam pačiam autoservisui, su kuriuo, kaip patvirtino D. M. teismo posėdžio metu, sieja praeities santykiai, jis su šiuo servisu glaudžiai bendradarbiavo, buvo atvedęs labai daug klientų, todėl siūlė atsakovui, jog ir toliau dirbtų išskirtinai tik su šiuo servisu. Ieškovė taip pat nurodo į bylą pateikusi įrodymus, kurie patvirtina minėtų sandorių nuostolingumą.

Šalies argumentai

26. Ieškovė nurodo esanti įsitikinusi, kad bylos medžiaga ir teismų praktika visiškai pagrindžia, jog atsakovo ginčijami veiksmai ir (ar) sudaryti sandoriai buvo neteisėti, nenaudingi ir žalingi ieškovei. Atsakovo teiginiai dėl Volvo XC 90 ir BMW 320 D GT automobilių reikalingumo ir teisėtumo vertintini itin kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės teigimu, nors atsakovas ir nurodo, jog jis neva turėjo apklausti papildomai liudytoju minėtą City bee parko vadybininką, tačiau byloje nustatytos aplinkybes viena kitos nepaneigia, šis parko vadybininkas patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias paliudijo tiek atsakovas, tiek liudytojai D. M. ir D. G. Visi patvirtino, jog į City bee automobilių parką atvyko tik atsakovas su savo pavaduotoju D. M., jokie autoserviso atstovai nebuvo atvykę tikrinti automobilių. D. M. su atsakovu tik paprastai apžiūrėjo automobilius ir aptarė galimas nuolaidas su minėtu parko vadybininku. Bylos medžiaga aiškiai ir neginčijamai patvirtina, jog tokios automobilių patikros autoservisas UAB „MD experts“ neatliko, todėl paslaugos buvo fiktyvios. Kadangi ieškovė atgavo kompiuterį su ištrintais failais, ji, pasitelkusi informacinių technologijų specialistus, atkūrė sunaikintus failus, tarp kurių pavyko rasti ir paties atsakovo asmeninius dokumentus, o būtent jo išrašytas sąskaitas – faktūras, adresuotas UAB „ŠVARUČIAI“, iš kurios ieškovė, atstovaujama atsakovo, pirko gausias ir, ieškovės įsitikinimu, perteklines ir nereikalingas automobilių plovimo paslaugas. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas visgi dabar jau pateikė ir papildomus įrodymus, tačiau ir jų turinys visiškai nepagrindžia UAB „ŠVARUČIAI“ išrašytų sąskaitų. Į bylą atsakovas pateikė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SVA 366, kurios suma yra 410 Eur + PVM = 496.1 Eur, nors ieškovės kartu su ieškiniu pateikta ta pati sąskaita faktūra (ta pati data, tas pats numeris ir kiti rekvizitai), tačiau suma yra 710 Eur + PVM = 859.1 Eur. Taigi, atsakovas, veikdamas galimai kartu su UAB „ŠVARUČIAI“, pateikė į bylą galimai suklastotus buhalterinius dokumentus. Ieškovė pažymi, jog kartu su šia sąskaita faktūra atsakovas dar pateikė ir paslaugų teikimo ataskaitą, kuri, skirtingai nei vėlesnio mėnesio atsakovo pateikta ataskaita (už lapkričio mėn. paslaugas), yra be ieškovės antspaudo, kai tuo tarpu lapkričio mėnesio lydraštis yra užantspauduotas ir atsakovo pasirašytas. Tokie atsakovo veiksmai vertintini itin kritiškai ir gali būti vertinami netgi ir baudžiamosios atsakomybės kontekste.

27. Ieškovė nurodo, kad atsakovas akivaizdžiai pripažino faktą, jog jis UAB „ŠVARUČIAI“, kuri teikė didelės apimties paslaugas ieškovei, pats asmeniškai teikė paslaugas ir, akivaizdu, gavo užmokestį. Tokia situacija suponuoja grubų atsakovui tenkančių pareigų (fiduciarinių, lojalumo ir interesų vengimo) pažeidimą. Atsakovas, tikėtina, buvo suinteresuotas pirkti kuo daugiau paslaugų iš UAB „ŠVARUČIAI“ ir leisti kuo didesnes ieškovės pinigines lėšas, o vėliau gauti iš tos pačios UAB „ŠVARUČIAI“ atlygį už atsakovo suteiktas kažkokias paslaugas. Atsakovo su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyti aiškūs draudimai atsakovui perduotas darbo priemones naudoti asmeninėms reikmėms, ne darbo funkcijoms vykdyti, atsakovas įsipareigojo būti lojalus ieškovei ir apie bet kokį galimą interesų konfliktą nedelsiant pranešti darbdaviui, jau nekalbant apie egzistuojantį interesų konfliktą. Šiuo atveju atsakovas teisme netgi pripažino, jog jis net nemato jokių problemų po darbo teikti paslaugas kitoms įmonėms, kurios parduoda paslaugas jo darbdaviui. Toks atsakovo elgesys laikytinas neteisėtu, nesąžiningu, pažeidžiančiu tiek darbo sutartį, tiek akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus ir kitus teisės aktus. Jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle, nes įgaliojimų viršijimas savaime yra neteisėtas veiksmas, kurio neteisėtumo nepanaikina net ir sąžiningas veikimas bendrovės interesais bei konkretaus vadovo veiksmo ekonominės logikos ir rizikos ypatumai, nebent būtinumą viršyti įgaliojimus pagrįstų specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Vien šiuo pagrindu visi veiksmai, kuriuos atsakovas atliko po jo nušalinimo, pagrįstai laikytini neteisėtais. Atsakovas leisdavo ieškovės pinigus pirkdamas detales automobiliams, kurių ieškovė neturėjo, pirko detales, kurių ieškovė negavo, nebūdamas nei specialistu, nei įsitikinęs būtinumu pirko kapitaliniam variklio remontui visas detales vien tik iš automobilio pirkėjo telefoninio skambučio (nors pirkėjas jokio remonto neatliko ir remonto net nereikėjo) ir šių detalių ieškovė neturi iki šiol. Be to, mainė transporto priemones į rinkoje nepaklausias transporto priemones jau nebūdamas direktoriumi, prieš tai išleidęs dideles pinigų sumas jų remontui paskutinę darbo dieną, po nušalinimo nuo pareigų atliko bankinius mokėjimus, nors neturėjo tam jokios teisės ir įgaliojimų, veikė interesų konflikte su UAB „ŠVARUČIAI“, teikdamas jai savo paslaugas ir gavęs pinigų iš šios įmonės, kai jai ieškovė mokėjo neįprastai dideles pinigų sumas už automobilių valymus, kurių net nereikėjo. Kaip paaiškėjo tik gavus apeliacinį skundą, į bylą buvo pateiktos sąskaitos – faktūros, kurių turinys prieštarauja dar kartu su ieškiniu pateiktoms sąskaitoms – faktūroms. Atsakovas nei darbo pas ieškovę metu, nei ir dabar nesielgia sąžiningai, klaidina teismą dėl byloje jau nustatytų ir įrodytų faktų, bando apkaltinti teismą ir kitus proceso dalyvius nesąžiningumu ar kažkokių jo teisių pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

29. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

30. Nagrinėjamu atveju byloje yra klęs ginčas dėl atsakovo T. N. civilinės atsakomybės už įmonei UAB „Mopus“ padarytą žalą jam einant šios įmonės vadovo pareigas.

31. Žalos padarymo aplinkybės yra susijusios su 9 sandoriais (epizodais), t.y.: 1) su sandoriu, pagal kurį įmonė UAB „Mopus“ sumokėjo 66 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. liepos 18 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016114 už akumuliatorių automobiliui Opel Insignia; 2) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 189,80 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. lapkričio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016940 už remontą automobiliui Volkswagen Golf; 3) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 174 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. spalio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016675 už akumuliatorių ir jo keitimą bei kompiuterinę diagnostiką automobiliui Volvo XC 90; 4) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 12 300 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 00166805 už automobilio Ford 5LD įsigijimą; 5) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 471,90 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. lapkričio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016959 už 26 City bee automobilių techninę apžiūrą; 6) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 1 825 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. lapkričio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016967 už dalis variklio remontui automobiliui Volvo XC 90; 7) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 949,71 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. lapkričio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016968 už automobilio BMW 320 D GT remontą; 8) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 183 Eur UAB „MD experts“ pagal 2019 m. lapkričio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija MD Nr. 0016987 ieškovei už dalis nenurodyto automobilio remontui; 9) su sandoriu, pagal kurį UAB „Mopus“ sumokėjo 3 548,93 Eur UAB „ŠVARUČIAI“ pagal 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. SVA348, Nr. SVA353, Nr. SVA359, Nr. SVA366 ir Nr. SVA368 už valymo paslaugas.

32. UAB „Mopus“, prašydama taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, nurodė, kad atsakovas dalyvavo sudarant šiuos 9 fiktyvius ir aiškiai įmonei nenaudingus sandorius, t. y. įsigijo perkių (automobilių detalių) ir paslaugų iš UAB „MD eksperts“ ir įsigijo automobilių valymo paslaugų iš UAB „Švaručiai“.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovas dalyvavo nurodytuose sandoriuose ir padarė įmonei žalą už 9 708,34 Eur sumą. Teismas vertino, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis buvo nelojalus įmonei, nevengė interesų konflikto, viršijo įgaliojimus, pažeidė pareigą vykdant įmonės vadovo pareigas elgtis rūpestingai, veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos.

34. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, iš esmės kelia klausimą dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų pakankamumo. Apelianto vertinimu, teismas neištyrė visų aplinkybių, liudytojų parodymus vertino subjektyviai, be pagrindo perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, nors bylai reikšmingais įrodymais disponuoja ieškovė. Apeliantas nesutinka, kad byloje yra įrodyti jo neteisėti veiksmai ir kiti įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindai.

35. Be to, apeliantas teikia naujus įrodymus, gautus iš UAB „Švaručiai“, tvirtindamas, kad poreikis juos pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės pagrindų

36. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 103 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas. Dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas (3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Taigi, esminiu vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomas ne vadovo veiklos adresatas, o pažeistų vadovo pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar bendrovės viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

37. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

38. Taigi, CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatyminiame reglamentavime numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Visos šios civilinio kodekso nuostatos įtvirtina keturias sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė ir žala (nuostoliai). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens organų narių pareigas numato CK 2.87 straipsnis, kuriame įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai ir protingai (1 dalis), lojalumas ir konfidencialumo laikymasis (2 dalis), pareiga vengti interesų konflikto (3 dalis) ir kt. Minėto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje nustatytos ieškovės nurodytų sandorių sudarymo aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog atsakovas, dalyvaudamas kaip UAB „Mopus“ vadovas nurodytuose sandoriuose su UAB „MD eksperts“ ir UAB „Švaručiai“, nebuvo lojalus įmonei ir veikė priešingai įmonės interesams, t. y. nesilaikė CK 2.87 str. numatytų lojalumo, sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo pareigų.

40. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad minėti sandoriai dėl prekių ir paslaugų pirkimo ieškovei nebuvo reikalingi, šie sandoriai buvo fiktyvus, - tikėtinai sudaryti dėl atsakovo, veikiančio kaip ieškovės atstovo, ir įmonių UAB „MD eksperts“ ir UAB „Švaručiai“ piktavališkų susitarimų. Ieškovė teismui nurodė, kad ieškovas yra susijęs su minėtų įmonių atstovais tokiais ryšiais, kurie verčia abejoti, ar ieškovas šioje situacijoje nebuvo veikiamas interesų konflikto.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismo išvados apie jo ir UAB „MD eksperts“ bei UAB „Švaručiai“ tarpusavio ryšius yra daromos remiantis subjektyviais ir mažareikšmiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas atsakovo interesų konfliktą nustatė remiantis ne tik liudytojų parodymais, bet byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant paties atsakovo paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes.

42. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas T. N. asmeniškai pažįsta UAB „Švaručiai“ direktorių Š. Š., ir kad jis darbo įmonėje UAB „Mopas“ metu teikė UAB „Švaručiai“ konsultavimo paslaugas, už kurias 2019 m. lapkričio 18 d. gavo reikšmingą 4000 Eur atlyginimą (e. bylos priedo t. 1, b.l. 54, 55). Apie teiktas mokamas paslaugas UAB „Švaručiai“ ieškovė sužinojo iš atsakovo kompiuteryje atkurtos informacijos, po to kai jis grąžino įmonei jam išduotą darbo kompiuterį. Tai rodo, kad atsakovas apie šias reikšmingas aplinkybes nebuvo informavęs įmonės ir neketino to padaryti. Teismo posėdžio metu atsakovas T. N. pripažino, kad teikė UAB „Švaručiai“ konsultacines paslaugas, bet šių paslaugų turinio neatskleidė. Apie gautas mokamas konsultavimo paslaugas teisme patvirtino ir UAB „Švaručiai“ vadovas Š. Š.

43. Byloje taip pat yra nustatyta, kad atsakovas T. N. yra susijęs su UAB „MD eksperts“ „praeities santykiais“, kurių turinio jis taip pat teismui neatskleidė, bet apie tokius santykius teisme patvirtino D. M., t. y. patvirtino, kad atsakovas iki įsidarbinant ieškovo įmonėje glaudžiai bendradarbiavo su UAB „MD eksperts“ ir šiai įmonei yra atvedęs labai daug klientų.

44. Paminėtos aplinkybės, objektyviai rodo, kad T. N., sudarydamas sandorius su šiomis įmonėmis kaip UAB „Mopus“ atstovas, buvo veikiamas interesų konflikto, tačiau apie interesų konfliktą keliančius santykius neinformavo juridinio asmens dalyvių. Tokių aplinkybių neatskleidė ir teisme, priešingai – teisme T. N. pripažino, kad laisvu nuo darbo laiku konsultavimo paslaugas jis teikė daugeliui kitų įmonių. Atsakovas neteikė paaiškinimų apie kitas teiktas konsultacijas kitoms įmonėms, bet atsižvelgiant į tai, jog byloje yra nustatyta, kad už konsultavimo paslaugas atsakovas yra gavęs atlyginimą iš UAB „Švaručiai“, tikėtina, kad atlyginimą jis galėjo gauti ir iš kitų įmonių, įskaitant UAB „MD eksperts“. Ieškovė pagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog įmonės vadovas gauna atlyginimą iš įmonių, su kuriomis sudarydavo sandorius kaip UAB „Mopus“ atstovas, yra reikšminga vertinant jo lojalumą. CK 2.87 straipsnio 5 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje (galimą interesų konfliktą), ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą darbo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo apie bet kokį galimą interesų konfliktą pranešti darbdaviui (e. bylos priedo t. 1, b.l. 17), konstatuotina, kad atsakovas, nepranešęs ieškovei apie jo sudarytus asmeninius sandorius su UAB „Mopus“ paslaugų ir prekių tiekėjais, pažeidė lojalumo pareigą.

Dėl atsakovo padarytos lojalumo pareigos pažeidimo sudarant ir vykdant sandorius

45. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas T. N., turėdamas asmeninių interesų ir veikdamas kaip UAB Mopus“ atstovas, nenusišalino nuo sandorių, sudaromų su UAB „MD eksperts“ ir UAB „Švaručiai“ ir kad šiuo atveju atsakovo nenusišalinimas nebuvo formalus, bet sukėlė ieškovei realią žalą.

Žemesnės instancijos teismas

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kaip ir teigia ieškovė, iš įmonės dokumentų neįmanoma nustatyti 9 sandorių dėl atsakovo užsakytų prekių ir paslaugų aplinkybių, o ieškovės surinkta informacija rodo, kad dalis ūkinių operacijų tikrai neįvyko arba buvo ne tokios, kaip nurodyta PVM sąskaitose – faktūrose.

47. Byloje surinkti duomenys apie ginčo sandorių aplinkybes patvirtina, kad net 5 iš nurodytų 9 sandorių atsakovas įvykdė atlikdamas mokėjimo pavedimus 2019 m. lapkričio 13 d., po to, kai jam tapo žinoma, apie akcininkų sprendimą atšaukti jį iš įmonės vadovo pareigų. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019-11-13, 21 val. atliko mokėjimo pavedimą UAB „MD eksperts“ 2907,79 Eur sumai, kuriuo apmokėjo sąskaitą Nr. MD0016868 949,71 Eur sumai (už BMW remontą), sąskaitą Nr. 0016959 471,90 Eur sumai (už City Bee automobilių vertinimą), sąskaitą Nr. MD 0016967 1825 Eur sumai (už Volvo variklio detales) (e. bylos priedo t. 1, b.l. 34). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019-11-18, 21 val. atliko mokėjimo pavedimą UAB „MD eksperts“ 959,92 Eur sumai, kuriuo apmokėjo sąskaitas Nr. MD0016675 174 Eur sumai (už Volvo remontą), Nr. MD0016987 183 Eur sumai (už neįvardinto automobilio remontą) ir MD0016940 189,80 Eur (e. bylos priedo t. 1, b.l. 32). Byloje nustatyta, kad atsakovas po 2019 m. lapkričio 13 d. apmokėjo 399,30 Eur dydžio UAB „Švaručiai“ sąskaitą Nr. SVA368 (e. bylos priedo t. 1, b.l. 53, 61).

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad atsakovas žinojo, jog atlikdamas nurodytus mokėjimus, jis neturi tokių įgaliojimų ir taip pat kad neturėjo naujai paskirto įmonės vadovo pritarimo. Nors atsakovas teisme teigė, kad jis buvo susitaręs su įmonės akcininku, jog toliau po atleidimo iš direktoriaus pareigų jis eis direktoriaus pavaduotojo pareigas (ir tai iš esmės yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, t.y. vienintelio akcininko 2019-11-13 sprendimu, e. bylos priedas t. 1, b.l. 157), tačiau ir tokie paaiškinimai neįrodo atsakovo įgaliojimų atlikti mokėjimų pavedimus iš įmonės sąskaitos, nesant įmonės vadovo patvarkymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad toks atsakovo elgesys, susijęs su ginčo sandorių vykdymu, įrodo atsakovo tyčinį veikimą priešingai ieškovės interesams, tikėtinai dėl paminėto intereso konflikto ir siekio gauti asmeninės naudos iš kontrahentų, t.y. UAB „MD eksperts“ ir UAB „Švaručiai“.

49. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir be pagrindo įrodymų nebuvimą vertino kaip jo kaltės ir veikos neteisėtumo įrodymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad minėti ginčo sandoriai dėl prekių ir paslaugų įsigijimo buvo užsakyti ir įvykdyti būtent atsakovo iniciatyva, jam einant įmonės vadovo pareigas, atstovaujant ieškovę šiuose sandoriuose. Atsakovui buvo žinomos šių sandorių sudarymo aplinkybės ir todėl šiuo atveju būtent jam tenka pareiga išsklaidyti abejones, kad šiais sandoriais jis neatstovavo savo asmeninių interesų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti ginčo sandorių tikslus ir jų sudarymo aplinkybes.

50. Pažymėtina, kad nepaisant jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei duodamas paaiškinimus teisme neatskleidė dalies sandorių sudarymo pagrindo ir tikslo, o kitais atvejais jo teikti paaiškinimai yra neišsamūs, prieštaringi ir kelia abejonių dėl įvykusių sandorių tikrumo. Paminėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad jis neduos paaiškinimų dėl visų sandorių sudarymo aplinkybių, bet „panagrinės tik vieną pavyzdį“, susijusį su automobilių plovimo paslaugų pirkimu (e. bylos priedo t. 1, b.l. 136).

51. Vertindamas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad už automobilio Volvo variklio remontą 1825 Eur sumą atsakovas apmokėjo ne tik neturėdamas įmonės vadovo pavedimo, bet ir sudarydamas įvaizdį, kad prekės yra gautos ir perduotos klientui kaip kompensacija už parduoto automobilio trūkumus. Kad toks sandoris neįvyko, ieškovei paaiškėjo tik gavus automobilio pirkėjo P. A. paaiškinimus (e. bylos t. 1, b.l. 107, zip. priedas). Šio sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tiek atsakovo, tiek ir su juo susijusio įmonės UAB „MD eksperts“ atstovo D. G. paaiškinimais, nes kaip matyti, atsakovo teigimu, buvo užsakytos variklio remonto detalės už ženklią sumą net neapžiūrėjus automobilio ir nežinant, kokio remonto iš tikrųjų galėtų reikėti. D. G. teisme patvirtino, kad remontas nebuvo atliktas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl už remontą ir detales buvo apmokėta iš anksto, neatlikus darbų ir neišdavus prekių. Kaip jau minėta, už šias detales atsakovas apmokėjo po to, kai jau žinojo, kad yra atšauktas iš vadovo pareigų. Todėl tikėtina, kad šį sandorį nurodė tik kaip priedangą pinigų pervedimui.

52. Kitų ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar užsakytos paslaugos ir prekės buvo suteiktos / pristatytos. Teisme atsakovas paaiškino, kad 471,90 Eur sumokėjo UAB „MD eksperts“ už diagnostinės įrangos nuomą, kurią ketino panaudoti tikrinant City Bee automobilius, o ne už vertinimo (patikros) paslaugas, kaip nurodyta sąskaitoje (e. bylos priedas t. 1, b.l. 35). T.y. atsakovas pripažino, kad sandorio aplinkybės buvo kitokios nei nurodyta dokumentuose. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas apie šio sandorio aplinkybes sprendė tik iš City bee automobilių parko vadybininko P. S. 2020 m. gegužės 7 d. rašytinių paaiškinimų šio asmens neapklausęs liudytoju. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, apie šį sandorį teismas sprendė ne tik iš P. S. paaiškinimų (e. bylos t. 1, b.l. 107, zip. priedas), bet iš visumos įrodymų, įskaitant paties atsakovo paaiškinimus ir D. M. paaiškinimus, kad įmonės UAB „MD eksperts“ atstovai net nebuvo nuvykę apžiūrėti vertinamų City bee automobilių prie Siemens arenos ir kad iš tikrųjų tariamai buvo pirkta ne vertinimo paslauga, o sumokėta už išsinuomotą diagnostinę įrangą, kuri irgi nebuvo panaudota. Tai reiškia, kad byloje įrodyta, jog įmonės dokumentai apie šį sandorį aiškiai neatitinka ūkinės operacijos, ir kaip teigia ieškovė, leidžia spręsti, kad tokia operacija realiai neįvyko.

53. Atsakovas visiškai nenurodė sandorių aplinkybių dėl akumuliatoriaus įsigijimo automobiliui Opel INSIGNIA, dėl automobilio Volvo XC90 (valst. Nr. CDL022) remonto ir dėl prekių už 183 Eur įsigijimą iš UAB „MD ekspert“ pagal 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitą – faktūrą (e. bylos priedo t. 1, b.l. 38). Šių aplinkybių apeliantas nepatikslina ir apeliaciniame skunde.

54. Atsakovas teisme teigė, kad automobilio Volkswagen Golf remontu buvo siekiama padidinti jo vertę, bet iš atlikto remonto matyti, kad buvo atliktas aptarnavimas (alyvos keitimas), o ne remontas (e. bylos priedo t. 1, b.l. 40). Atsakovas neatskleidė ir automobilio BMW 320 D GT remonto aplinkybių. Kaip minėta už šio automobilio remontą atsakovas apmokėjo, kai jo įgaliojimai buvo pasibaigę – 2019 m. lapkričio 13 d. (e. bylos priedo t. 1, b.l. 34) ir be to, šį automobilį tą pačią dieną iškeitė į kitą (e. bylos priedo t. 1, b.l. 46). Pirmosios instancijos teismas teisingai atsakovo paaiškinimus apie paminėtus sandorius vertino kaip prieštaringus ir nepakankamus konstatuoti, kad jais buvo siekiama patenkinti įmonės interesus.

55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad įsigydamas automobilį Ford 5LD už 2300 Eur daugiau, nei buvo nurodęs vertintojas, jis laikėsi įprastos verslo praktikos, rizikavo motyvuotai ir todėl neatsako už tai, kad vėliau paaiškėjo, kad jo prisiimta rizika buvo per didelė. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovui taikoma ne todėl, kad jis sudarė rizikingą verslo sandorį, bet todėl, kad jis sudarė sąlygas paminėtą automobilį įsigyti per tarpininką UAB „MD eksperts“, nors su šia įmone turėjo interesų konfliktą. Atsakovo nesąžiningumą šiuo atveju patvirtina ir kitos sandorio sudarymo aplinkybės, įskaitant tai, kad automobilį ieškovės vardu atsakovas įsigijo už didesnę kainą, nei buvo rekomendavęs turto vertintojas. Todėl tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuostoliai dėl šio sandorio, t.y. automobilio realios kainos permokos, yra susiję ne su verslo rizika, o su nesąžiningais ir neteisėtais atsakovo veiksmais.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo teiginius, jog automobilių valymo paslaugos, kurios buvo užsakytos iš UAB „Švaručiai“ buvo realios ir reikalingos ieškovės vykdytai įprastai ūkinei veiklai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šios paslaugos aiškiai viršijo įmonės anksčiau patirtas sąnaudas tokio pobūdžio paslaugoms per panašų laikotarpį, o tokių paslaugų įsigijimo realumas kelia abejonių dėl paminėto interesų konflikto tarp atsakovo ir UAB „Švaručiai“ atstovo Š. Š. Apeliacinės instancijos teismas neprijungia apelianto pateiktų UAB „Švaručiai“ ataskaitų apie atliktus automobilių valymo darbus, nes tokie įrodymai yra pateikti pavėluotai ir dėl asmeninių atsakovo ir UAB „Švaručiai“ atstovo Š. Š. santykių šiuo metu neįmanoma patikrinti sudarytų dokumentų aplinkybių ir jų tikrumo (ieškovė be to pagrįstai pažymi, kad šių dokumentų turinys prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, t.y. sąskaitai Nr. SVA366, e. bylos priedo t. 1 b.l. 50). Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti prijungiami tik išimtiniais atvejais ir šiuo atveju įrodymų prijungimas prieštarautų tokios išimties tikslams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patkrinusi Š. Š. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad jo paaiškinimai apie suteiktas paslaugas buvo itin nekonkretūs, liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl į PVM sąskaitą - faktūrą nebuvo įrašyta paslaugų detalizacija ir ar apskritai buvo pildomi kokie nors kiti paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai, o jei pildomi - tai kas ir kada juos pildė, kokia buvo jų paskirtis, t.y. ar pildė UAB „Mopus“ pateikdama užsakymą, ar UAB „Švaručiai“ kaip patvirtinimą apie suteiktas paslaugas. Be to, apelianto pateiktame paslaugų lydraštyje paties apelianto yra padarytas įrašas „tvirtinu“, todėl toks dokumentas negali būti laikomas apeliantui naujai paaiškėjusiu, dėl ko būtinybė jį pateikti atsirado tik šiuo metu.

57. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje yra daug kitų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos jo naudai. Vertinant ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes matyti, kad prekių ir paslaugų teikimas atsakovo sprendimu buvo sąmoningai įforminamas taip, kad jų realumo nebūtų galima objektyviai atsekti (pavyzdžiui, kaip tai aptarta su automobilio Volvo tariamo variklio remontu). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog yra abejonių, dėl kurių teismo sprendimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo turėtų būti naikinamas ar keičiamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika išplėtota ir daugelyje kitų kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

58. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad įrodinėjimo taisyklės šioje byloje nebuvo pažeistos, o bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatytos pagal įprastus įrodinėjimo standartus, taikomus civiliniame procese.

59. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog teismas šioje byloje turėjo tirti ieškovės akcininko ir kitų su ieškove susijusių įmonių tarpusavio ryšius ir verslo modelius. Tokios aplinkybės nėra reikšmingos šioje byloje sprendžiamam atsakovo civilinės atsakomybės klausimui.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundus argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

62. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 1355,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

63. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

64. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mopus“ (į. k. 304411272) iš atsakovo T. N. (duomenys neskelbtini) 1355,20 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko