- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-629-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32569-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius, Danutė Giačaitė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Stasė Kupčiūnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti iš M. S. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 12 d. apie 02:34 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, trikdydamas viešąją rimtį, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir, siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinės pažeidimą, išplūdo necenzūriniais žodžiais Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulį M. M. ir tyrėją K. R., bei aktyviais veiksmais pasipriešino vyr. patruliui M. M., t.y. tyčia sudavė M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į dešinį petį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. S. veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu prieš policijos pareigūną M. M., šiam atliekant savo pareigas, atitinka pasipriešinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą nusikaltimo sudėtį, todėl M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1659-919/2016 ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
3.1.Skunde nurodė, kad su nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, nes M. S. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir turėtų būti išteisintas. Byloje nebuvo nustatytas nei vienas objektyvus įrodymas, patvirtinantis apelianto kaltę. Visos kylančios abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Iš 2016 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešėja L. L. parašė paaiškinimą Santakos PK viršininkui, tačiau šis paaiškinimas baudžiamojoje byloje nėra prijungtas. Be to, L. L. neapklausta liudytoja, nors tyrėjos L. K. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad, atvykus policijos pareigūnams, L. L. buvo išėjusi iš buto į laiptinę bei matė įvykį iki kol pareigūnai išsivedė apeliantą į liftą, apie jokį elektros impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimą jo atžvilgiu L. L. akivaizdoje, nemini, nors pareigūnai nurodo, kad „Taser‘ panaudojo laiptinėje, o ne lifte. L. L. aplinkybių patikslinimas Santakos PK tyrėjai telefonu patvirtina, kad „Taser“ buvo panaudotas lifte, bei kad apeliantas nei laiptinėje, nei lifte nesipriešino policijos pareigūnams. Teismas nesiaiškino, kurioje vietoje – laiptinėje ar lifte - buvo panaudotas „Taser“. Apelianto pateikta specialisto išvada Nr. G2145/2016(01), kurioje nurodyta, kad apeliantui padaryti pilvo kairės klubinės srities odos nubrozdinimai, patvirtina nuoseklius parodymus apie tai, kad „Taser“ buvo panaudotas apeliantui į šoną, pilvo srityje, o ne į petį, kaip teigia policijos pareigūnai K. R. ir M. M.. Pareigūnai manė, kad apeliantas neblaivus, nes jiems aiškino savo teises, tuo juos sunervino. Pareigūnų neiškeikė. Nesutinka, kad sudavė M. į petį bei iškeikė necenzūriniais žodžiais.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).
5.1.Teismo posėdyje liudytoja L. L. parodė, jog M. S. naktį skambino į jos buto duris ir prašė įleisti į vidų. Ieškojo kažkokio žmogaus. Ji atsakė, kad čia toks negyvena, liepė eiti nuo durų ir neskambinti. Tačiau jis nuo durų neatsitraukė, toliau apie 15 minučių skambino durų skambučiu, todėl nieko kito nebeliko kaip iškviesti policiją. Negali atsakyti, ar buvo M. S. apsvaigęs, nes jį matė pro durų akutę. Jis bendravo nuobodžiai, labai vienodai, banaliai. Policija atvažiavo po 10 minučių. Truputėlį teko girdėti kaip jis bendravo su policija, nes atidarė duris, policijai atvykus. M. S. elgesys buvo normalus, jie kalbėjosi: policijos pareigūnai kažko klausė, jis kažką atsakinėjo. Nieko agresyvaus nebuvo, nesikeikė, negrasino. Liudytojos atžvilgiu taip pat neišsakė neigiamų žodžių, nepasitenkinimo – tik prašėsi įleidžiamas. Matė, kad vaikinas išėjo su pareigūnais į lauką. Matė, kad jie prie mašinos kalbėjosi. Nematė, kad pareigūnai M. S. atžvilgiu būtų naudoję smurtą. Kol buvo prie durų, jo nesurakino, antrankius uždėjo lauke. Kaltinamasis nereiškė nepasitenkinimo pareigūnams, tikriausiai prisimintų, jei kažką pareigūnams sakytų.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį
Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Vertindamas įrodymus teismas, be kita ko, turi įsitikinti dėl jų pakankamumo asmens (ne) kaltumui nustatyti, o atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes gali būti pripažįstami esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog aktyvūs M. S. veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu prieš policijos pareigūną M. M., šiam atliekant savo pareigas, atitinka pasipriešinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą nusikaltimo sudėtį. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes ji padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo apklausti nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kas reiškia, jog teismo išvados padarytos neištyrus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Dėl šios priežasties apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo M. S. išteisinamas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).
11.M. S. buvo kaltinamas pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad jis 2016 m. liepos 12 d. apie 02.34 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, trikdydamas viešąją rimtį, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir, siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinės pažeidimą, išplūdo necenzūriniais žodžiais Kauno apskr. VPK PR vyr. patrulį M. M. ir tyrėją K. R., bei aktyviais veiksmais pasipriešino vyr. patruliui M. M., t.y. tyčia sudavė M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į dešinį petį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
11.1.Kaltinamasis M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė įvykio dieną susitarė su draugais nueiti atšvęsti paskutinę savo darbo dieną. Išsikrovė jo telefonas, todėl negalėjo sužinoti kur tiksliai yra draugai. Pamatęs, kur šviečia šviesa, nuėjo į butą, paskambino į duris, bet niekas jam neatsakė. Tada dar paskambino, išgirdo už durų juoką, todėl suprato, kad tai jo draugai. Dar skambino, tačiau niekas neatidarė durų. Pamanė, kad draugai su juo juokauja, dar kartą skambino. Atvyko policijos pareigūnas M. M. ir tyrėja, kurie paprašė, kad jis su pareigūnais eitų iki policijos mašinos. Lifte su pareigūnais normaliai šnekėjosi, bet staiga M.iš niekur nieko išsitraukė „Taser“ ir sudavė su juo į šoną. Gal tuo metu ir patyrė kokį stresą, gal ir kažką pasakė, bet nuo patirto streso neatsimena, ką pasakė. Nurodė, kad su policijos pareigūnais normaliai šnekėjosi, klausė, kodėl yra išvežamas į komisariatą. M. M. užlaužė rankas ir įsodino į mašiną, o tyrėja nuėjo į butą ir paėmė pareiškimą. M. S. niekas nedavė su pareiškimu susipažinti, nors mano, kad jis turėjo tokią teisę. Buvo nuvežtas į nuovadą. Viešosios tvarkos jis netrikdė. Jo nuomone, pareigūnai be reikalo panaudojo prieš jį „Taser“ ir vežė į nuovadą. Pareiškime melagingai nurodyta, kad jis sudavė M. M. į petį bei iškeikė necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs (b.l.48-49).
11.2.Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai teisingas jo tarnybinis pranešimas. Buvo gautas pranešimas, kad naktį pilietis ilgai skambina į duris (duomenys neskelbtini), ir taip trikdo viešąją rimtį. Nuvykus nurodytu adresu, pasikėlus į ketvirtą aukštą, buvo rastas kaltinamasis prie durų, kuris vis dar skambinėjo į duris. Jo paklausus “ką tu čia darai?“, pastarasis pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad jis nutrauktų tokius savo veiksmus, tačiau jis atsakė vartodamas necenzūrinius žodžius. Nukentėjusiajam priėjus vieną žingsnį, kaltinamasis užsimojo savo dešine ranka ir trenkė į petį, todėl M. S. buvo užlaužta ranka ir vienu prisilietimu panaudotas „Taser“. Suduodamas smūgį į petį kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. „Taser“ buvo naudojamas 1 sekundę. Toliau kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, kurie yra surašyti tarnybiniame pranešime. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, jis kalbėjo, jog viskas surežisuota, kad taip turi būti, galvojo, kad jam draugai surengė šitą šventę. Kaltinamasis buvo blaivus, alkoholio kvapas nuo jo nesklido, tačiau elgėsi neadekvačiai, tai juokėsi, tai keikėsi. Panaudojus „Taser“, kaltinamasis atšoko, tada jam buvo uždėti antrankiai. Liftu leidžiantis kaltinamasis jau buvo su antrankiais. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad policijoje jis dirba 19 metų ir neturi pagrindo meluoti ar išsigalvoti, sako tiesą (b.l.49).
11.3.Liudytoja K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad visiškai teisingas yra jos tarnybinis pranešimas, kuriuo teismas gali remtis. 2016-07-12 apie 2.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) buto duris nuolatos skambina, beldžiasi asmuo. Paaiškinus asmeniui, kad jis ne čia pataikė, jis nepasišalino. Atvykus nurodytu adresu laiptinėje rado M. S.. Paklausus ko jis ieško, M. S. atsakė necenzūriniais žodžiais. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kokius necenzūrinius žodžius vartojo. Paskui iš buto atėjo pranešėja, kuri paaiškino visą situaciją. Ji nurodė, kad kaltinamajam buvo paaiškinta, jog ne tas butas, bet jis vis tiek nepasišalino. Ji paaiškino visą situaciją ir toliau nuėjo miegoti. Paklausus M. S. duomenų, jis atsisakė pateikti. Pradėjo vėl juos vadinti necenzūriniais žodžiais, nors buvo su uniformomis, pristatė. Pareikalavus kaltinamojo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, šis atsakė, kad dar bent žingsnis ir smogs liudytojos kolegai M. M.. Arčiau kaltinamojo buvo M. M.. M. S. trenkė savo dešinės rankos kumščiu M. M., tada jis panaudojo „Taser“ ir kovinius veiksmus, uždėjo antrankius. Taip M. S. buvo sulaikytas, nuvestas į mašiną ir pristatytas į areštinę. Su sulaikytu kaltinamuoju leidosi liftu, lifte nebuvo prieš kaltinamąjį panaudotas „Taser“. Visas konfliktas vyko laiptinės aikštelėje, vedant į mašiną kaltinamasis jau mažiau naudojo necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis aiškino, kad ieškojo savo bendradarbių, kad tai pokštas, kad viskas surežisuota, įrodinėjo, kad tame bute yra jo draugas Martynas. Matėsi, kad kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, jis pats minėjo, kad vartotojo narkotines medžiagas, sakė, kad prieš penkias dienas vartojo žolę (b.l.50).
11.4.Iš pranešimo policijai apie įvykį registracijos duomenų matyti, kad nepažįstamas vyras skambina be perstojo į pranešėjos duris. Paklaustas ko nori, sako, kad ieško kažkokio asmens ir nenueina nuo durų. Vyras galimai neblaivus (b.l.5).
11.5.Iš prietaiso „Taser“ panaudojimo akto matyti, jog M. S. atžvilgiu vieną kartą buvo panaudotas prietaisas (b.l.30).
11.6.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2145/2016(01) nustatyta, kad M. S. padaryti abiejų alkūnių, kairės plaštakos II-o piršto, dešinės plaštakos II-o piršto, pilvo kairės klubinės srities odos nubrozdinimai, kontaktuojant kietu, buku, galimai ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku 2016 m. liepos 12 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.63-64).
12.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 286 straipsnį atsiranda tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan.
13.Kaip jau minėta, nuteistasis M. S. viso proceso metu savo kaltės nepripažino teigdamas, kad policijos pareigūnams nesipriešino, viešosios tvarkos netrikdė. Atvykus policijos pareigūnams, su jais normaliai bendravo, klausė kodėl jį veža į komisariatą. Neigia M. M. sudavęs į petį bei iškeikęs jį necenzūriniais žodžiais. Mano, kad pareigūnus sunervino, kadangi apeliantas jiems aiškino savo teises. Lifte, šnekantis su pareigūnais, M. M. iš niekur nieko išsitraukė „Taser“ ir juo sudavė į šoną (b.l.48). Šiuos apelianto parodymus patvirtina liudytojos L. L. parodymai, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistasis jos atžvilgiu jokių nepasitenkinimo žodžių neišsakė, tik prašė įsileisti į vidų, bendravo nuobodžiai, labai vienodai, banaliai. Atvykus policijai, ji atsidarė buto duris, todėl teko girdėti kaip M. S. bendravo su policija, jo elgesys buvo normalus, nieko agresyvaus nebuvo, pareigūnai uždavinėjo klausimus, M. S. kažką atsakinėjo, pareigūnams nepasitenkinimo neišreiškė, prisimintų, jei kažką būtų sakęs pareigūnams. Nematė, kad M. S. atžvilgiu būtų naudotas smurtas, kol buvo prie durų jo tikrai nesurakino. Kai jie nueidinėjo link lifto, liudytoja nuėjo į savo butą (b.l.77-78). Iš pranešimo apie įvykį policijai matyti, kad nepažįstamas vyras skambina be perstojo į pranešėjos duris. Paklaustas ko nori, sako, kad ieško kažkokio asmens ir nenueina nuo durų (b.l.5). Šiems M. S. ir liudytojos L. L. parodymams prieštarauja nukentėjusiojo M. M. parodymai, kuris teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus pagal iškvietimą prie durų rado M. S., šio paklausus, ką jis čia daro, pastarasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, o pareikalavus, kad nutrauktų tokius savo veiksmus, šis pasakė, kad pareigūnui priėjus arčiau bent vieną žingsnį, suduos į galvą. Pareigūnui žengus žingsnį, M. S. užsimojo savo dešine ranka ir trenkė kumščiu į petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šios priežasties buvo užlaužta ranka ir panaudotas „Taser“, jam atšokus buvo uždėti antrankiai, o M. S. toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Liftu leidosi kuomet M. S. buvo surakintas antrankiais. Liudytoja K. R. taip pat patvirtino, jog pareigūnams atvykus į iškvietimo vietą, laiptinėje rado M. S., o jo paklausus, ko ieško, šis atsakė necenzūriniais žodžiais. Paskui iš buto išėjo pranešėja, kuri paaiškino visą situaciją ir toliau nuėjo miegoti. Paklaus M. S. jo asmens duomenų, jis atsisakė pateikti, vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai buvo su uniformomis, reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau M. S. atsakė, kad jei dar bent žingsnis, jis smogs kolegai M. M.. M. S. trenkė savo dešinės rankos kumščiu kolegai, tada jis panaudojo „Taser“ ir kovinius veiksmus, uždėjo antrankius laiptinėje (b.l.50).
14.Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, nukentėjusiojo M. M., liudytojos K. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie nurodė iš esmės vienas kitam neprieštaraujančias aplinkybes, jog kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusį pareigūną. Tačiau tokia teismo išvada padaryta neištyrus visų turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai duomenų. Jokie byloje surinkti įrodymai neturi aukštesnės įrodomosios galios, svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai ir pan.). Šiuo gi konkrečius atveju, įvertinus nuteistojo M. S., nukentėjusiojo M. M. ir liudytojų K. R. bei L. L. parodymus, kitus bylos duomenis matyti, jog vadovaujantis byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais kategoriškos išvados, jog M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, daryti negalima. Pats M. S. viso proceso metu nuosekliai neigė, jog priešinosi policijos pareigūnams, tokius jo parodymus atitinka liudytojos L. L. parodymai, kuri kaip jau minėta, teigė, jog jis bendravo normaliai. Netikėti policiją iškvietusios liudytojos L. L. parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių neprieštaraujantys tarpusavyje, ji pokalbį tarp M. S. ir policijos pareigūnų girdėjo, nes buvo atsidariusi buto duris. Minėta liudytoja šioje byloje yra nešališka ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nors nukentėjusysis M. M. ir liudytoja K. R. tvirtino, kad M. S. vartojo necenzūrinius žodžius ir panaudojo fizinius veiksmus prieš nukentėjusįjį laiptinėje prie liudytojos L. L. buto durų, ir kaip atsakomasis veiksmas prieš apeliantą iš karto buvo panaudotas prietaisas „Taser“ bei atlikti koviniai veiksmai ir uždėti antrankiai, tačiau liudytoja L. L. nepatvirtino, jog M. S. būtų elgęsis agresyviai, be to, kai pareigūnai su M. S. nueidinėjo į liftą, ji uždarė buto duris, ir nenurodė, jog būtų girdėjusi papildomą triukšmą koridoriuje, nors, anot liudytojos K. R., būtent tuo metu buvo panaudotas prietaisas „Taser“ bei atlikti koviniai veiksmai ir uždėti antrankiai. Taip pat liudytoja L. L. parodė, kad M. S. antrankius uždėjo lauke. Pastebėtina, jog nukentėjusysis M. M., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus: teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog tik atvykus į įvykio vietą ir pradėjus bendrauti su M. S., šis užsimojo ir trenkė pareigūnui į petį, dėl to jam buvo užlaužta ranka ir vienu prisilietimu panaudotas „Taser“. M. M. taip pat patvirtino, kad visiškai teisingas yra jo tarnybinis pranešimas, tačiau, priešingai teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad vėliau, t.y. pranešėjai jau uždarius duris ir jai grįžus į butą, M. S. vartojo necenzūrinius žodžius ir staigiu judesiu dešinės rankos kumščiu sudavė jam į dešinį petį ir dėl šių aplinkybių buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad byloje nėra objektyvių ir tiesioginių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus, jog jis nesipriešino policijos pareigūnams ir nesudavė M. M. į petį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. M. į medikus nesikreipė, duomenų apie likusias žymes po smūgio sudavimo pareigūnui į petį, nėra.
15.Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. Taip pat pastebėtina, jog baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sąlygoja ne bet kokios veikos padarymas, tačiau pavojingos ir BK uždraustos, o baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma kai kitomis teisinėmis priemonėmis negalima pasiekti įstatymu ginamų tikslų. Šiuo gi atveju, baudžiamasis persekiojimas M. S. atžvilgiu buvo pradėtas dėl įtarimo, jog jis tyčiniu veiksmu – vieno smūgio rankos kumščiu sudavimu į M. M. dešinį petį bei necenzūrinių žodžių vartojimu prieš abu policijos pareigūnus ir taip M. S. pasipriešino policijos pareigūnui, tačiau, kolegijos vertinimu, toks veiksmas nėra itin didelio pavojingumo, ir asmens atsakomybei dėl tokių veiksmų atlikimo paprastai turėtų pakakti administracinės atsakomybės taikymo (ATPK 187 str.).
16.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iš naujo įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nenustačius neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, M. S. iš kaltinimo pagal BK 286 straipsnį išteisinamas, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
17.Byloje 2016 m. liepos 13 d. buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7783 (b.l.42), kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 46,32 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.
18.Sprendžiat proceso išlaidų atlyginimo klausimą, yra aktuali BPK 105 straipsnio 5 d. nuostata, numatanti, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.
19.Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad M. S. šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistas nepagrįstai ir dėl to yra išteisinamas, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendį, kuriuo M. S. nuteistas pagal BK 286 straipsnį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo:
M. S. išteisinti pagal BK 286 straipsnį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. S. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.