- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- 1-1659-919/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam M. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2016-07-12 apie 02:34 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, trikdydamas viešąją rimtį, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinės pažeidimą išplūdo necenzūriniais žodžiais Kauno apskr. VPK PR vyr. patrulį M. M. ir tyrėją K. R., bei aktyviais veiksmais pasipriešino vyr. patruliui M. M., t.y. tyčia sudavė M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į dešinį petį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, todėl jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str..
M. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog įvykio dieną susitarė su draugais nueiti atšvęsti paskutinę savo darbo dieną. Išsikrovė jo telefonas, todėl negalėjo sužinoti kur tiksliai yra draugai. Pamatęs, kur šviečia šviesa nuėjo į tą butą, paskambino į duris, bet niekas jam neatsakė. Tada dar paskambino, išgirdo už durų juoką, todėl suprato, kad tai jo draugai. Dar skambino, tačiau niekas neatidarė durų. Pamanė, kad draugai su juo juokauja, dar kartą skambino. Atvyko policijos pareigūnas M. M. ir tyrėja, kurie paprašė, kad jis su jais eitų iki policijos mašinos. Įlipęs į liftą normaliai su jais šnekėjosi, bet staiga M. iš niekur nieko išsitraukė „Taser“ ir jam sudavė su juo į šoną. Kaip rašoma byloje į petį, bet buvo suduota į šoną. Gal tuo metu ir patyrė kokį stresą, gal ir kažką pasakė, bet nuo patirto streso neatsimena ką pasakė. Nurodė, kad su policijos pareigūnais normaliai šnekėjosi, klausė, kodėl yra išvežamas į komisariatą. M. M. užlaužė rankas ir įsodino į mašiną, o tyrėja nuėjo iki minėto buto ir paėmė pareiškimą ir su pareiškimu grįžo į mašiną. Jam niekas nedavė su pareiškimu susipažinti, nors mano, kad jis turėjo tokią teisę. Buvo nuvežtas į nuovadą. Nuovadoje prašė savo teisių, niekas nedavė jam vandens atsigerti. Buvo prirakintas prie suolo, nedavė susipažinti su jokiais dokumentais, jis nesirašė beveik ant jokių dokumentų. Tik kitą dieną pasirašė, kuomet buvo nualintas, nukankintas, patyręs stresą. Nežinojo ant ko pasirašė, nes norėjo kuo greičiau išeiti. Buvo pralaikytas 24 valandas, o paskui buvo atvežtas į teismą. Viešosios tvarkos jis netrikdė, dėl streso nepamena ką pasakė pareigūnams, tačiau nesutinka, kad pasipriešino pareigūnams. Jo nuomone, pareigūnai be reikalo panaudojo prieš jį „Taser“ ir vežė į nuovadą. Pareiškime melagingai nurodyta, kad jis sudavė M. M. į petį bei iškeikė necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs.
Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai teisingas jo tarnybinis pranešimas. Buvo gautas pranešimas, kad naktį pilietis ilgai skambina į duris (duomenys neskelbtini), ir taip trikdo viešąją rimtį. Nuvykus nurodytu adresu, pasikėlus į ketvirtą aukštą buvo rastas kaltinamasis prie durų, kuris vis dar skambinėjo į duris. Jo paklausus: “Ką tu čia darai?“ pastarasis pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad jis nutrauktų tokius savo veiksmus, tačiau jis pasakė: „Jei dar prieisite prie manęs nors žingsnį, pisiu į galvą“. Nukentėjusiajam priėjus vieną žingsnį kaltinamasis užsimojo savo dešine ranka ir trenkė į petį, todėl jam buvo užlaužta ranka ir vienu prisilietimu panaudotas „Taser“. Suduodamas smūgį į petį kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. „Taser“ buvo panaudotas 1 sekundę. Toliau kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, kurie yra surašyti tarnybiniame pranešime. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, jis kalbėjo, jog viskas surežisuota, kad taip turi būti, galvojo, kad jam draugai surengė šitą šventę. Kaltinamasis buvo blaivus, alkoholio kvapas nuo jo nesklido, tačiau elgėsi neadekvačiai, tai juokėsi, tai keikėsi. Panaudojus „Taser“ kaltinamasis atšoko, tada jam buvo uždėti antrankiai. Liftu leidžiantis kaltinamasis jau buvo su antrankiais. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad policijoje jis dirba 19 metų ir neturi pagrindo meluoti ar išsigalvoti, sako tiesą.
Liudytoja K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad visiškai teisingas yra jos tarnybinis pranešimas, kuriuo teismas gali remtis. 2016-07-12 apie 2.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Baltų pr. 99, į 37 buto duris nuolatos skambina, beldžiasi asmuo. Paaiškinus asmeniui, kad jis ne čia pataikė, jis nepasišalino. Atvykus nurodytu adresu laiptinėje rado M. S.. Paklausus jo ko jis čia ieško, jis atsakė necenzūriniais žodžiais. Tarnybiniame pranešime nurodyta kokius jis vartojo necenzūrinius žodžius. Paskui iš buto atėjo pranešėja, kuri paaiškino visą situaciją. Ji nurodė, kad kaltinamajam buvo paaiškinta, jog ne tas butas, bet jis vis tiek nepasišalino. Ji paaiškino visą situaciją ir toliau nuėjo miegoti. Paklausus M. S. duomenų, jis atsisakė pateikti. Pradėjo vėl juos vadinti necenzūriniais žodžiais, nors buvo su uniformomis, pristatė. Pareikalavus kaltinamojo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, sis atsakė, kad dar bent žingsnis ir smogs liudytojos kolegai M. M.. Arčiau kaltinamojo buvo M.. M. S. trenkė savo dešinės rankos kumščiu M. M., tada jis panaudojo „Taser“ ir kovinius veiksmus, uždėjo antrankius. Taip jis buvo sulaikytas, nuvestas į mašiną ir pristatytas į areštinę. Su sulaikytu kaltinamuoju leidosi liftu, lifte nebuvo prieš kaltinamąjį panaudotas „Taser“.Visas konfliktas vyko laiptinės aikštelėje, vedant į mašiną kaltinamasis jau mažiau naudojo necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis aiškino, kad ieškojo savo bendradarbių, kad tai pokštas, kad viskas surežisuota, įrodinėjo, kad tame bute yra jo draugas Martynas. Matėsi, kad kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, jis pats minėjo, kad vartotojo narkotines medžiagas, sakė, kad prieš penkias dienas vartojo žolę.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis sako kaltės nepripažįsta, tačiau M. S. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
- nukentėjusiojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulio M. M. 2016-07-12 tarnybiniu pranešimu dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams, kuriame nurodyta, kad 2016-07-12 patruliuojant r.š. „422“, kartu su tyrėja K. R., buvo gautas pranešimas iš AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buto duris skambina, bei beldžiasi nepažįstamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje prie minėto buto rastas stovintis pilietis, kuris skambinėjo į pranešėjos buto duris. Priėjus ir prisistačius, piliečio paklausė ko jis ieško, asmuo atsakė, kad „ne jūsų reikalas, piskit nachui, pyderastai“. Po šių žodžių duris atidarė pranešėja L. L., kuri paaiškino, kad šis pilietis jau apie 20 min. nuolat skambina bei beldėsi į duris, nors jos buvo perspėtas, kad ne čia pataikė, taip pat pranešėja paminėjo, kad vaikinas šiais veiksmais sutrikdė šeimos ramybę, bei išgąsdino. Pranešėjai uždarius duris ir jai grįžus į butą, minėto piliečio paklausė jo asmens duomenų ir gyvenamosios vielos, tačiau šis atsisakė juos pateikti ir pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, vadindamas „pyderastais“, „šunimis“. Pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis pasakė: „jei dar prieisit prie manęs nors žingsnį, pisiu į galvą“. Dar kartą jam pakartojus, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus ir vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, jis staigiu judesiu dešinės rankos kumščiu sudavė M. M. į dešinį petį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šių aplinkybių buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas TAS KR nr. X13002D1A, prilietimu į jo kairį petį, koviniai veiksmai bei uždėti antrankiai. Pilietis 2016-07-12 02:50 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno OVS budėtojų poskyrį, kur prisistatė M. S. gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi, piliečio M. S. elgesys buvo neadekvatus, nuo jo nebuvo juntamas alkoholio kvapas, todėl įtariant, jog minėtas pilietis galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis buvo pristatytas į Kauno PLC, galimam apsvaigimui nustatyti (b.l. 6);
- liudytojos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio tyrėjos K. R. 2016-07-12 tarnybiniu pranešimu dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir M. M. tarnybiniame pranešime (b.l. 7);
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos L. K. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su pil. L., kuri 2016-07-12 02:34 val. kvietė policijos pareigūnus, dėl asmens kuris nuolatos skambina į jos buto duris ir trikdo jos šeimos rimtį. L. nurodė, kad 2016-07-12 apie 2 val. į jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris paskambino nepažįstamas jaunuolis. Moteris neatidariusi durų vaikino klausė ko jis ieško, jis jai atsakė, kad M.. Kadangi minėtu adresu toks asmuo negyvena, ji jaunuoliui bandė paaiškinti, kad čia toks asmuo negyvena, tačiau jis pradėjo jai uždavinėti neadekvačius klausimus ir toliau nepertraukiamai skambinėjo į duris. Vaikinas nuo buto durų nesitraukė ir nuolatos į jas skambinėjo apie 20 min, todėl, kaip nurodė pil. L., neapsikentusi triukšmo, kuris prikėlė jos vaikus ir vyrą, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams L. išėjo į laiptinę ir pareigūnams pasakė, kad tai tas vaikinas kuris skambinėja į duris, o vaikinas jai atsakė ,.aš neskambinėju“. Taip pat, L. nurodė, kad vaikinas atsakinėdamas į policijos pareigūnų klausimus elgėsi neadekvačiai, nuolatos kartojo užduodamus klausimus, į viską atsakydavo klausimu kodėl. Tuomet policijos pareigūnai sudėjo vaikinui rankas už nugaros ir išsivedė į liftą, o ji parėjo namo (b.l. 8);
-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2016-07-12 d. 04.10 val. M. S. užfiksuotas 0,00 promilės (b.l. 28);
- apklaustas įtariamuoju M. S. parodė, kad 2016-07-12 apie 02:30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) laiptinę, į 4 aukštą, kur manė, kad gyvena jo bendradarbis, pradėjo skambinti į buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, bet jis girdėjo, kad kažkas kalba kitoje durų pusėje, todėl toliau skambino į to buto duris. Jis tiksliai nežinojo kur jo bendradarbis gyvena, todėl skambino į tas duris. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai (vyras ir mergina). Jie jo paklausė kodėl drumsčia žmonių rimtį. Jis atsakė, kad ieško draugų. Tuo metu iš to buto, į kurio duris skambino, išėjo moteris, kuri policijos pareigūnams pasakė, kad jis yra tas asmuo, kuris trukdo jiems miegoti. Tuomet policijos pareigūnas jam liepė eiti su jais, jis pakluso jo nurodymui ir nuėjo su pareigūnais į liftą, o moteris iš buto nuėjo į namus. Kuomet jie ėjo iki lifto, jis bendravo su pareigūnais, nepamena ką kalbėjo, tačiau necenzūrinių žodžių nenaudojo, jų klausinėjo kodėl jį vežasi kartu. Jam su policijos pareigūnais leidžiantis liftu, jam policijos pareigūnas (vyriškis) šovė su tazeriu į kairį šoną, šoną pradėjo skaudėti. Paklausus pareigūno kodėl jis taip padarė, šis atsakė, jog dėl to, kad priešinosi. Nusileidus liftu jį įsodino į policijos automobilį ir pristatė į areštinę (b.l. 35-36).
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 str. dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Nors kaltinamasis M. S. ir neigia savo kaltę, tačiau ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo M. M., liudytojos K. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu, kuriuose jie nurodė iš esmės vienas kitam neprieštaraujančias aplinkybes, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį policijos pareigūną, šiam vykdant tarnybines funkcijas, t.y. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į petį, kitais įrodymais, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. S. 2016-07-12 apie 02:34 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, trikdydamas viešąją rimtį, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinės pažeidimą pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą jį sulaikantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams. Teismas remiasi nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais ir jais tiki, o kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis teismas nesiremia, kadangi mano, jog viską neigdamas kaltinamasis siekia išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Aktyvūs M. S. veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu prieš policijos pareigūną M. M., šiam atliekant savo pareigas, atitinka pasipriešinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą nusikaltimo sudėtį, todėl M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas kaltinamajam M. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – M. S. nedirbantis (b.l. 11), neteistas (b.l. 12), administracine tvarka baustas (b.l. 13-14), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 17), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 19). Nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad M. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, todėl jam skirtina bausmė – viešieji darbai.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, M. S. išbūtas laikiname sulaikyme.
Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2016-07-13 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7783, kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 46,32 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto M. S.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir paskirti jam bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-12 02.20 val. iki 2017-07-13 9.00 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.