Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu į bausmę įskaitytas laikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės – prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nenustatęs kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, paskyrimą, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Dėl to teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino D. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija). Įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas kiek didesnį jos dydį už vidurkį, kurį taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažino trečdaliu, atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas. D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę – jis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo teistas 18 kartų už panašias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, baudų nemoka. Be to, nuteistasis nevedęs, nedirbantis, praeityje dirbo tik trumpais periodais.

8. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei jos dydžiu.

9. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis akcentuoja jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mano, kad pirmosios instancijos teismas į ją atsižvelgė nepakankamai. Visgi apelianto nurodoma aplinkybė niekaip nenusveria kitų skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų duomenų, kurie nuteistąjį apibūdina akivaizdžiai neigiamai ir tuo pačiu leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką jau buvo įvertintas skundžiamame nuosprendyje, o ir bausmės dydis nustatytas tik nežymiai didesnis už sankcijoje numatytą vidurkį, nors buvo pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir yra gausūs nuteistąjį D. P. akivaizdžiai neigiamai charakterizuojantys duomenys. Dėl nurodytų argumentų nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

10. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris buvo sumažintas vienu trečdaliu, nagrinėjamu atveju yra proporcingas tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuotas, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo nubausti kaltininką ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. D. P. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

11. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 178 straipsnis, jo 1 dalis išdėstyta taip: ,,Tas, kas pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“, o 5 dalis „Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“. Šiuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

12. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Visgi sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Ji keičia ir D. P. veikos kvalifikavimą, kadangi pastarojo pagrobto turto vertė, vadovaujantis BK 190 straipsnio išaiškinimu, galiojančiu nuo 2023 m. birželio 1 d., viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, kas šiuo metu lemia veikos priskyrimą ne prie nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis), o prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 5 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nustačius, kad yra pagrindas nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), sprendžiamas ir naujai skirtinos bausmės klausimas.

14. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai, o iš esmės gyvendavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai ir nekartojant kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios jau buvo aptartos, D. P. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirtina maksimali 45 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažintina vienu trečdaliu.

15. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. P. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme. Pastaruoju 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu ir to paties teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi skirtomis bausmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu baudžiamuoju įsakymu D. P. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), taip pat tai, kad 2023 m. kovo 13 d. nutartimi subendrintos bausmės buvo skirtos ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), nepriklausomai nuo to, jog šie procesiniai sprendimai (nuosprendis ir baudžiamieji įsakymai) jau yra įsiteisėję, neatmetama galimybė, jog apeliantas gali prašyti peržiūrėti šiuos ankstesnius procesinius sprendimus bei iš naujo įvertinti jo teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo pakeitimų kontekste. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (atitinkamai pastaruoju nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės bendrinimas su dar ankstesniu baudžiamuoju įsakymu bei nutartimi skirtomis bausmėmis) iš esmės užkirstų kelią apeliantui kreiptis dėl jam priimtų nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų peržiūrėjimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrintina su nurodytais ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam D. P. paskirtomis bausmėmis. Čia dar pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi jau buvo subendrintos bausmės, paskirtos, be kita ko, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, nors su pastaruoju nuosprendžiu skirta bausme buvo subendrinta bausmė, paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Vadinasi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas su 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme šiuo metu (esant priimtai įsiteisėjusiai 2023 m. gegužės 30 d. nutarčiai) reikštų pakartotinį bausmių subendrinimą, kas nėra galima. Dėl nurodytų aplinkybių naikintina nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, į bausmę įskaityto laiko ir bausmės pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. P. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, į bausmę įskaityto laiko ir bausmės pradžios.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.