- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1230-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12486-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- Š. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Š. P. ieškinį atsakovei A. S. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, ieškovas su dukra bendrauja per tarpininką – Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centrą „In Pace“ parinktą specialistą, šio specialisto nurodytoje vietoje ir specialisto nustatyta tvarka.
3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
3.1. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas), 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui asmeniui). Pažymėjo, kad 2024 m. liepos 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimais šalių nepilnametė dukra šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta nukentėjusiąja, o atsakovė – nukentėjusiosios įstatymine atstove.
3.2. Kadangi šalių dukros apklausa teisme yra numatyta 2024 m. rugpjūčio 29 d. bei atsižvelgiant į tai, kad po šalių dukros apklausos bus sprendžiama dėl procesinio statuso ieškovui (ne)suteikimo ikiteisminiame tyrime bei kardomųjų priemonių (ne)taikymo bei esant tikimybei, jog ieškovas dukros atžvilgiu vykdė BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, jo bendravimas su dukra be tarpininkų šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų. Pažymėjo, jog kadangi šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar ir kada ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui bus taikomos kardomosios priemonės, taip pat nėra galimybės nustatyti, kada ikiteisminis tyrimas bus baigtas ir koks bus jo rezultatas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bet kuri šalis turi teisę teikti, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, atsakovė teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo be kita ko ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad: 1) ieškovas su dukra bendrauja kalendorinių metų nelyginių savaičių pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.00. iki 20.00 val., nustatytu laiku ieškovui paimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) Ieškovas su dukra bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 15.00. iki 20.00 val., nustatytu laiku ieškovui paimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3) Nustatytu ieškovo bendravimo su dukra metu (šios bendravimo su dukra tvarkos 1 ir 2 punktai) dukrai neatvykstant į jos ugdymo įstaigą, atsakovė įpareigotina pristatyti dukrą ieškovo gyvenamosios vietos adresu, apie pristatymą informuojant ieškovą SMS žinute ir jo elektroninio pašto adresu nedelsiant po to, kai atsakovė sužinojo/nusprendė, kad dukra nevyks į ugdymo įstaigą.
5. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
5.1. Atsakovė deda visas pastangas, kad tėvo (ieškovo) bendravimas su vaiku, teismo nustatytu laiku neįvyktų, ne tik, kad neskatindama vaiko bendravimo su tėvu (ieškovu), neparuošdama vaiko nei psichologiškai, nei fiziškai (vaikas lietingu oru būdavo išnešamas į lauką tėvui (ieškovui) ant motinos (atsakovės) rankų su lengvais rūbeliais, be striukės ir batų, tuo tik patvirtinant, kad atsakovė net ir nesiruošdavo vaiko perduoti tėvui (ieškovui)), tačiau ir siekiant visomis priemonėmis (įskaitant galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir atsakovės, kaip įstatyminės vaiko atstovės, teisėmis) pilnai apriboti tėvo (ieškovo) pilnavertį bendravimą su vaiku, siekdama ieškovo bendravimo su vaiku, dalyvaujant tarpininkams – specialistams, nors tokio poreikio ar nerimą keliančio vaiko elgesio psichologai, pas kuriuos atsakovės reikalavimu lankėsi ji, ieškovas ir vaikas, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Vaiko perdavimas ieškovui pagal teismo sprendimu patvirtintą tvarką šeštadieniais (kas antrą savaitę) ir sekmadieniais (kas antrą savaitę) yra faktiškais neįmanomas, atsakovei „perduodant“ (nerodant suinteresuotumo tą padaryti) vaiką ieškovui iš jos gyvenamosios vietos, o vaikas, kai atsakovė vaiką nuveda į ugdymo įstaigą, teismo sprendimu nustatytomis darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais su dideliu noru vyksta su tėvu (ieškovu). Teigia, jog tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku dienų skaičius (ieškovo prašomoje laikinai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkoje), lyginant su dabar galiojančia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, nepasikeičia. Tačiau ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu patvirtintoje dabar galiojančioje jo bendravimo su vaiku tvarkoje šeštadieniais ir sekmadieniais turėtų praleisti su vaiku po 10 valandų (nuo 10.00 val. iki 20.00 val.), prašo teismo (laikina tvarka atsisakant bendravimo su vaiku šeštadieniais ir sekmadieniais dėl galimai piktavališko, negeranoriško motinos (atsakovės) elgesio, neperduodant vaiko iš jos gyvenamosios vietos bendravimui) pailginti darbo dienomis ieškovo bendravimo su vaiku laiką (praleidžiamų su vaikų valandų skaičių) aukščiau nurodyta tvarka (nuo 15.00. iki 20.00 val.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7.1. Nurodė, jog ieškovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus poreikio šioje bylos stadijoje taikyti ieškovo prašomą laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, kuris pakeistų galiojančiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog atsakovė geranoriškai nevykdo teismo patvirtintos šalių susitartos bendravimo tvarkos bus nustatyta civilinėje byloje Nr. e2VP-12026-1195/2024, sprendžiant vykdomojo rašto pagal sprendimą, kuriuo patvirtinta bendravimo tvarka, išdavimo.
7.2. Teismas vertino, kad ieškovo argumentai dėl ginčo šalių tarpusavio konfliktų ir galimo atsakovės galimai negeranoriško, piktavališko elgesio neperduodant vaiko, nėra pagrindas nustatyti ieškovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką. Akcentavo, kad byloje pateikti įrodymai, taip pat šalių procesinių argumentų turinys leidžia daryti prielaidą, jog tarp ginčo šalių tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški, dėl ko bendraujant ir auklėjant šalių nepilnametį vaiką kyla nesutarimai. Pažymi, kad ieškovo nurodomas aplinkybes dėl konkrečių konfliktinių situacijų ir tokių situacijų įtakos vaiko interesams, kurių pagrindu teismas galėtų priimti sprendimą esamos bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo, nustatyti ir konstatuoti galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir atlikus visapusišką bei išsamų įrodymų vertinimą. Darė išvadą, jog dėl ieškovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos tinkamumo būtų galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Juolab, kad dėl galiojančios bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, ieškovas pats yra inicijavęs teisminį procesą, taigi kartu siekia ir priverstinio galiojančios bendravimo tvarkos vykdymo, ir galiojančios bendravimo tvarkos pakeitimo, ir dar kitokios laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo.
7.3. Nurodė, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė užtikrins stabilumą bylos nagrinėjimo metu bei geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėjo, jog yra tikėtina, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kurios beje gerokai skiriasi nuo ieškinio reikalavimų, įneš daugiau sumaišties tėvo ir vaiko santykiuose negu padės užtikrinti prioritetinius vaiko interesus. Atkreipė dėmesį, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja dėl esamos bendravimo tvarkos taikymo, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinė situacija, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaiko interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaiko psichologinei būklei. Sprendė, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė ir nepagrindė objektyvios būtinybės laikinai pakeisti nustatytą bendravimo tvarką jo prašomu būdu.
7.4. Nurodė, kad atsakovė prašydama nustatyti ribotą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, iš esmės prašo bylos nagrinėjimo metu nustatyti minimalią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Teigia, kad atsakovė byloje nereiškia reikalavimo galiojančios dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, neginčija teismo sprendimu patvirtintos šalių sutartos bendravimo tvarkos, priešingai, laiko, jog ieškovo ieškinys atmestinas, taigi galiojanti tėvo bendravimo tvarka su vaiku nekeistina.
7.5. Pažymėjo, kad atsakovė prašomą nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką grindžia galimai netinkamu ieškovo elgesiu vaiko atžvilgiu, teigdama, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažametės tvirtinimo ir fizinio skausmo sukėlimo. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ribotas bendravimas galėtų būti nustatytas trumpam laikotarpiui, t. y. mėnesiui, iki kol bus sulauktos specialistų išvados. Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje nesant duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą, ieškovo galutinį statusą jame, iš esmės nėra aiškus ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu pobūdis, o šalių nurodytos faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės, t. y. surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus.
7.6. Teigia, kad teismas byloje neturi duomenų apie tai, jog ieškovui būtų pareikšti kokie nors įtarimai ar pritaikytos kardomosios priemonės ikiteisminiame tyrime. Nurodė, kad iš byloje esančių dalyvaujančių byloje asmenų dokumentų, pasisakymų matyti, jog šiuo metu mergaitė ne visada noriai bendrauja su tėvu, tačiau šalių nurodomos nenoro bendrauti priežastys yra skirtingos ir šioje bylos stadijoje teismui nepakanka duomenų įvertinti jų pobūdžio. Atkreipė dėmesį, jog nors tarnybos teigimu, dėl šios aplinkybės galimai atsakovės prašoma laikinoji bendravimo tvarka būtų ir tikslinga, teismas vertino, kad tarnybos pasiūlymas nustatyti tėvo ir nepilnametės mergaitės bendravimą „In Pace“ centre tik trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui – mėnesiui, o po mėnesio, sulaukus specialistų išvadų, jei jos būtų teigiamos, galimai būtų tikslinga tęsti bendravimo tvarką pagal tai, kokią pasiūlė ieškovas, yra pernelyg sąlyginis, sukeliantis daugiau neapibrėžtumo bei didinantis įtampą šalių tarpusavio santykiuose, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad su šeima intensyviai dirba tarnybos specialistai ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės prašymo, taip pat įvertinęs tai, kad byloje nutarties priėmimo metu nėra pagrįstų duomenų, sudarančių pagrindą maksimaliai riboti ieškovo bendravimo su dukra teises, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti iki teismo sprendimo priėmimo minimalią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką per tarpininką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Nurodė, kad dukros apsaugos poreikis konstatuotinas įvertinus tai, jog vykstančiame ikiteisminiame tyrime ieškovas yra specialusis liudytojas dėl savo galimai padaryto sunkaus nusikaltimo dukros atžvilgiu, todėl mano, kad dukros buvimas vienumoje su ieškovu yra rizikos veiksnys - galimai nesaugi aplinka, kurioje kyla pavojus dukros sveikatai ir normaliai raidai. Atsakovės nuomone yra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovas galimai kelia pavojų dukros gerovei, todėl būtina taikyti ieškovo ir dukros bendravimo ribojimus, nes tik taip įmanoma užtikrinti dukros fizinį ir psichinį saugumą (interesą į saugią aplinką). Darė išvadą, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų ne savitikslės, o užtikrinančios dukros teisę į saugią aplinką
9.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi prioritetą nepagrįstai teikė ieškovo, o ne vaiko teisių ir interesų apsaugai. Pažymėjo, kad teismas sprendė, jog ieškovo atžvilgiu nesant pritaikytų kardomųjų priemonių, jis turi teisę bendrauti su dukra be tarpininkų. Mano, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir tęsiamas, kadangi pakankama duomenų manyti, jog ieškovas galėjo padaryti sunkų nusikaltimą dukros atžvilgiu. Todėl mano, kad iki bus priimtas sprendimas dėl kardomųjų priemonių taikymo, turi būti užtikrinta dukros teisė į saugią aplinką ir užkirstas kelias jos fizinės sveikatos sutrikdymo galimybei. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, neteisingai nustatė vaiko ir tėvo teisių ir pareigų balansą, tokiu būdu pažeidė vaiko intereso apsaugos prioriteto principą.
9.3. Pažymėjo, kad išvadą byloje teikianti institucija – tarnyba pateikė išvadą dėl šalių prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodyta, kad šiuo metu tarp šalių yra įtempti santykiai, dėl ko yra tikslinga nusistatyti laikinąją bendravimo tvarką. Tarnyba taip pat nurodė, kad bent jau trumpam laikotarpiui atsakovės prašoma laikinoji bendravimo tvarka būtų tikslinga.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Nurodė, kad dėl duomenų surinkimo ir jų pakankamumo sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau atsakovė, kuri, akivaizdu, turi priešišką santykį ieškovo atžvilgiu ir tiesioginį suinteresuotumą, jog jam būtų pareikšti įtarimai, juolab, kad jos pareiškimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neturi kompetencijos atlikti duomenų pakankamumo vertinimo ir pagrindo kelti tokias prielaidas. Pabrėžia ir tai, kad atsakovė nepateikė savo vertinimų (dėl duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovas galimai padarė sunkų nusikaltimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, pakankamumo ikiteisminiame tyrime) pagrindžiančių įrodymų – (pvz.) pranešimo apie ieškovui pareikštą įtarimą ar prokuroro nutarimo pripažinti ieškovą įtariamuoju, kaip ir nenurodė, kad tokį „manymą“, kaip jos, turi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, ieškovui nėra pareikšti įtarimai, o jo, kaip specialiojo liudytojo, statusas nėra tapatus įtariamajam bei niekaip nepatvirtina, kad yra pakankamai duomenų manyti jį padarius nusikalstamą veiką (veikas), ypač kad ieškovo procesinis statusas nepasikeitė, apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu kaip specialųjį liudytoją.
11.2. Teigia, jog tai, kad prokuroras tenkino advokato, atstovaujančio priešingą ieškovui procesinį suinteresuotumą turintį asmenį (atsakovę), prašymą dėl ekspertizės nepilnamečiam vaikui skyrimo, dar nepatvirtina ar nesustiprina prielaidų dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo ir šio tyrimo eigos bei baigties. Pabrėžia tai, kad dažnu atveju, kai ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos mažamečiam asmeniui, ekspertizė skiriama ištirti šio galimai nukentėjusiojo asmens (mažamečio) psichikos būklę, idant įvertinti jo gebėjimą atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, atsakyti į kitus klausimus, kai reikia psichiatrijos ir teismo psichiatrijos žinių (teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 5 punktas). Darė išvadą, jog tai, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu būtina atlikti mažamečio asmens atžvilgiu, pasitelkus specialiąsias žinias turinčius ekspertus, ekspertines įžvalgas, neparodo jokių padidintai aktyvių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie galėtų ar turėtų būti vertinami kaip itin aktyvūs.
Šalies argumentai
11.3. Nurodė, kad ši civilinė byla yra nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Teigia, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, prašo teismo atmesti ieškininio reikalavimus, kuriais ieškovas siekia pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, priešieškinio į bylą nepateikė, todėl ieškovui neaišku, kokį gėrį atsakovė laikinai, t. y. kol bus priimtas teismo sprendimas, siekia šios bylos apimtyje saugoti ar kokias teises (įskaitant vaiko) laikinai užtikrinti, kai apskritai nėra reiškiamas priešieškininis reikalavimas pakeisti bendravimo su tėvu (ieškovu) tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
atskirasis skundas netenkintinas.
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovės atstovo prašymą dėl nukentėjusiajai šalių dukrai teismo ambulatorinės kompleksinės psichiatrijos-psichologijos ekspertizės paskyrimo bei liudytojos apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 9 d. raštą, kuriuo tenkintas atsakovės atstovo prašymas dėl ekspertizės ir liudytojo apklausos paskyrimo. Teikdama naujus įrodymus atsakovė nurodė, jog jų pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau, kadangi prokuroro leidimas naudoti ikiteisminio tyrimo informaciją buvo gautas 2024 m. rugsėjo 16 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo, kad ieškovas susipažinęs su teikiamu prašymu, atsiliepime į atskirąjį skundą neprieštaravo dėl minėtų naujai pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos, taip pat įvertinęs tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad atsakovės naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniau miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutartimi ieškovas ir atsakovė sutarė, kad nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su atsakove. Sutartimi taip pat susitarta dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
19. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
20. Atskiruoju skundu iš esmės yra teigiama, kad šalių dukros apsaugos poreikis konstatuotinas įvertinus tai, jog vykstančiame ikiteisminiame tyrime ieškovas yra specialusis liudytojas dėl savo galimai padaryto sunkaus nusikaltimo dukros atžvilgiu, todėl mano, kad dukros buvimas vienumoje su ieškovu yra rizikos veiksnys – galimai nesaugi aplinka, kurioje kyla pavojus šalių dukros sveikatai ir normaliai raidai. Akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais bei naikinti skundžiamą nutartį.
21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas), 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui asmeniui). 2024 m. liepos 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimais šalių dukrą šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta nukentėjusiąja, o atsakovė – nukentėjusiosios įstatymine atstove. Ieškovui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
22. Akcentuotina, kad į bylą yra pateiktas Lietuvos paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvos draugija, Šeimų stiprinimo programos padalinio (toliau – SOS vaikų kaimas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame plane nurodyta, kad 2024 m. liepos 24 d. gautas policijos pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Vilniaus AVPK patalpose laukė pranešėją (atsakovė), kurį paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis (ieškovas) pasiėmė jų bendrą vaiką iš darželio valandą ankščiau o ne nustatytu laiku 16:00 val. Sutuoktiniai yra išsiskyrę apie metus ir teismo sprendimu ieškovas vaiką gali pasiimti pas save antradieniais, ketvirtadieniais ir kas antrą šeštadienį, tačiau moteris buvo pasipiktinusi, kad vyriškis vaiką pasiėmė ankščiau ir apie tai jos neinformavo, taip pat pranešėją paaiškino, kad balandžio mėnesį rašė pareiškimą, kad jos buvęs sutuoktinis seksualiai išnaudojo vaiką, tačiau pasak jos tyrimas buvo nutrauktas, taip pat pasakė, kad šių metų liepos mėnesį rašė pareiškimą į prokuratūrą dėl to paties ir dėl įvykio yra užregistruota medžiaga, į apklausą dėl šio įvykio ji nebuvo nuėjusi, kadangi turi daug darbų ir pasak jos tyrėjos ji paprašė su ją susisiekti po liepos 29 d. Moteris jokių įrodymų dėl seksualinio išnaudojimo pateikti negalėjo. Bendraujant su ją ji paaiškino, kad turi vykti namo, kadangi turi ieškovas gražinti vaiką, nes nustatytas laikas yra 19:30 val. Moteris nenorėjo, kad kartu vyktumėme, tačiau mums atvykus ieškovas vaiką buvo atvežęs. Pabendravus su vyriškiu, jis paaiškino, kad vaiką pasiėmė ankščiau, kad nesusitikti su atsakove, kadangi ji pažeidžia teismo sprendimus ir vaiko neduoda, taip pat pareiškė, kad teisme vyksta dvi bylos dėl naujo su vaiku laiko nustatymo, kadangi jis nori dažniau matyti vaiką ir dėl to kad atsakovė pažeidinėja teismo sprendimą ir kartais neduoda vaiko. Atsakovė aiškino, kad šių metų kovo mėnesį vaiką vežė ir įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ dėl įtarimų, kad vaiką tėvas seksualiai išnaudojo, tačiau pasak jos ten nieko vaikui nenustatė ir pasak jos pranešėją dabar parašė ant jų skundą. Atsakovė pareiškimo nepageidavo rašyti, kadangi jau buvo parašiusi bei paaiškino, kad nenorėjo šiandien kreiptis į policiją, tačiau Ieškovas nedavė jai kito pasirinkimo pasiimdamas vaiką ankščiau nustatyto laiko jai apie tai nepranešęs. Taip pat pagalbos plane užfiksuoti duomenys, jog vaikas lankėsi pas psichologus (A. A., L. K.), kurie konstatavo, jog poreikio tęsti konsultacijas neįžvelgiama.
23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog be atsakovės paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad ieškovo elgesys su vaiku yra netinkamas. Tuo tarpu kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo teises. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą, suponuoja, kad šiuo metu nėra aiškių ir neabejotinų duomenų, kad nepilnametės dukros atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos. Dėl tokio pobūdžio ieškovo išreikštų įtarimų bus sprendžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo institucijų bei galimai Lietuvos Respublikos teismų, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas. Darytina išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo maksimaliai apriboti tėvo ir dukros bendravimą; šioje bylos stadijoje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nubaustas už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą, nesugebėtų pasirūpinti vaikais, užtikrinti saugios tiek fizine, tiek psichologine prasme jiems aplinkos.
24. Papildomai akcentuotina, jog nors byloje yra pateikti duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą pagal BK 153 straipsnį bei 140 straipsnio 3 dalį, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovui pateiktus įtarimus ar paskirtas kardomąsias priemones, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją prašydama skirti ieškovui kardomąsias priemones, o ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, kurie ne tik koordinuoją ikiteisminį tyrimą, tačiau ir tiesiogiai yra susipažinę su pirmine tyrimo medžiaga, esant duomenims apie mažamečiui vaikui kylantį pavojų, turi galimybę apriboti ieškovo galimybes bendrauti su dukra.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios tenkinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.