Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugsėjo 14 d. veika) ir nuteista 30 (trisdešimt) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugsėjo 25 d. veika) ir nuteista 30 (trisdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir M. Č. nustatyta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. nustatyta bausmė 30 (trisdešimt) parų areštas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos advokatui apmokėti iš M. Č. nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. V. (M. V.) ir I. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios M. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. M. Č. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kvalifikacijos neginčija, prašo pakeisti bausmę, taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatas.

Dėl bausmės

6. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Ši nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas M. Č. bausmę atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamos veikos (2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. veikos) padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (abi nusikalstamos veikos yra baigtos, įvykdytos esant tiesioginiai tyčiai, priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams). Taip pat įvertino M. Č. charakterizuojančias aplinkybes (devyniolika kartų teista, bausta administracine tvarka, nedirba). Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas M. Č. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Č. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teista devyniolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 284 straipsnis). Daugiausia jai buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, taip pat buvo skirtos arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nuteistoji buvo bausta administracine tvarka. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Nagrinėjami nusikaltimai buvo padaryti ne atsitiktinai. Apeliantei būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o pirmesniais nuosprendžiais M. Č. paskirtos bausmės – tiek švelnesnės (laisvės apribojimas), tiek ir griežtesnės (areštas, laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo, ji ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė.

11. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, yra teisingas. Šios bausmės, kurių terminai nustatyti mažesni už šių bausmių vidurkius, adekvačios tiek nuteistosios asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tiek savo rūšimis, tiek dydžiais nėra per griežtos. Švelnesnės bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (laisvės apribojimas, bauda arba viešieji darbai), nagrinėjamu atveju, yra nepakankamos daryti teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamu nuosprendžiu M. Č. paskirtos atskiros bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai ir teisingai buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (dalinio sudėjimo būdu) ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, pagrindo nėra.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

12. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo arešto bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai M. Č. gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. Č. teisinę padėtį taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta.

13. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek nuteistosios M. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis (šios nutarties 9-10 punktai), tiek ir jos įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jos teistumus (šis teistumas jau dvidešimtas) bei baustumus administracine tvarka, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. Č. ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistoji negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. Č. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – aplinkybes, kad nuteistoji galimai turi darbą bei mažamečius vaikus, jos norą gyventi laisvėje, jai pačiai neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra. Kaip jau minėta, nuteistoji M. Č. yra linkusi sistemingai pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantė yra pasiryžusi bei pasiruošusi keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai M. Č. taikant paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

16. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad ji neseniai grįžo iš kalėjimo ir įsidarbino bei yra pasiruošusi adaptuotis visuomenėje ir keisti savo gyvenimo būdą, taip pat akcentuoja tai, jog turi du mažamečius vaikus, o, neatidėjus bausmės vykdymo, prarastų darbą, nes būtų grąžinta į kalėjimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal baudžiamosios bylos duomenis nuteistoji ir iki patekimo į kalėjimo įstaigą niekur nedirbo, kas akivaizdžiai patvirtina silpną apeliantės darbinę motyvaciją bei menką norą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų apeliantė nepateikė. Tačiau, net ir tikint šiais nuteistosios teiginiais, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės švelninimui šios aplinkybės nėra pakankamos. Esant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai neabejotina, kad M. Č. gyvenimo būdas iš esmės yra orientuotas ne į savo tikslų siekimą tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet į finansinės naudos gavimą vykdant dažniausiai smulkias vagystes, dėl ko, nesant jokių jos elgesio pokyčių teigiama linkme, tikėtis jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio bausmėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors skunde akcentuojamas nuteistosios rūpestis mažamečiais vaikais, tačiau įvertinus visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, šie apeliantės skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs.

17. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

18. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-12460 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 145,83 eurų priteisimo. Prie šios pažymos pridėtas gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio 2024 m. gruodžio 7 d. prašymas Nr. ATP-2024-49639 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016). Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinis skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nuteistajai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, jos turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 145,83 Eur iš nuteistosios M. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.