Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ ieškinį atsakovui E. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo ir darbuotojo atleidimo.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus, turi būti nustatyta darbuotojo kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

18. Pirmiausia, vertinant atsakovo, kaip darbuotojo (ne) tinkama pareigybinių pareigų vykdymą, būtina pažymėti, kad atsakovas buvo įdarbintas pramoginių laivu surinkėju, vėliau jo pareigas pakeičiant į projekto vadovo, tai yra atsakovo kompetencija tenkino apeliantės, kaip darbdavės, poreikius. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog pakeitus atsakovo darbines funkcijas jis su darbo aprašymu supažindintas nebuvo, kadangi tokio aprašymo bendrovėje nebuvo, apeliantė neginčija, jog atsakovo pareigos vykdant naujas jam pavestas darbines funkcijas buvo aptartos žodžiu. Teismo vertinimu šiuo atveju aktualu pažymėti tai, jog tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, kuris yra susijęs darbo santykiais, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas vykdydamas jam pavestas projekto vadovo funkcijas nurodė, jog žodžiu aptartą darbą suprato kaip medžiagų laivams užsakymą, jų tiekimą ir darbų organizavimą, ką jis ir atliko vykdydamas darbines funkcijas. Jog tokius darbus atsakovas atliko, apeliantė neginčija, tačiau apeliantės teigimu, šiuo atveju atsakovas vykdydamas darbines funkcijas turėjo taip pat užtikrinti darbuotojų darbo ir pagaminamų laivų kokybę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovui pretenzijos dėl laivų kokybės buvo reiškiamos tik po to, kai atsakovas grįžo į darbovietę po ilgalaikio nedarbingumo, jo pareigas perėmusiam kitam asmeniui ir esant šalių ginčui dėl tolimesnio atsakovo darbo projekto vadovo pareigose. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovui dėl jo darbinių funkcijų atlikimo buvo reiškiamos pretenzijos žodžiu ar raštu iki jo nedarbingumo, be to, įvertinus tiek 2021 m. birželio 23 d. darbo tvarkos taisykles, tiek atsakovo nedarbingumo metu parengtas projekto vadovo pareiginius nuostatus nustatyta, kad šiuo atveju minėti lokalūs bendrovės aktai, nenustato pareigos projekto vadovui užtikrinti galutinio gaminio – pramoginio laivo kokybę. Pažymėtina, kad projektų vadovo pareiginiuose nuostatų 17 punkte nurodyta, jog projektų vadovas privalo kontroliuoti materialinių išteklių kokybę, o strateginis bendrovės planavimas dėl kokybės kontrolės buvo priimtas tik jau esant šalių ginčui dėl atsakovo perkėlimo į kitas darbines pareigas, šiuo atveju duomenų, jog atsakovas, kaip projektų vadovas taip pat privalėjo užtikrinti visos gamybinės linijos (darbuotojų) ir galutinio produkto kokybę, minėtuose lokaliuose aktuose nėra nustatyta, o tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir teismui (CPK 178 straipsnis).

20. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog atsakovas, kaip darbuotojas, nebuvo supažintinas su darbo aprašymu, jo tiksliomis pareigomis ir atsakomybėmis, todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog galutinis produktas – laivas, turėjo galimų defektų, tai, jog atsakovas neužtikrino kliento ir apeliantės abipusio ryšio, neleidžia spręsti, jog šiuo atveju atsakovas elgėsi netinkamai ar padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi toks netinkamas pareigų atlikimas, apie kurias atsakovas nebuvo aiškiai informuotas, negali būti kvalifikuojamas kaip drausminės atsakomybės pagrindas (nutarties 18 punktas), o ir be to, apeliantė nepateikė įrodymų jog atsiradę pramoginių laivų defektai yra tiesioginė atsakovo netinkamai vykdytų darbinių funkcijų pasekmė, o ne bendros gamybinės linijos kokybės priežiūros ar kitų darbuotojų kvalifikacijos stoka, atkreipiant dėmesį į tai, jog atsakovo teigimu jis šiuo atveju surinkimo darbų neatlikinėjo, o užsakinėdavo įvairias medžiagas, skirstydavo darbus bendrovės darbuotojams, ko šiuo atveju apeliantė neginčija.

21. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovas nevykdė tiesioginių darbdavio nurodymų, netinkamai parengė ataskaitą apie laivų defektus, tačiau vertinant šiuos apeliantės argumentus būtina atkreipti dėmesį į tai, jog bylos duomenimis, atsakovui buvo pavesta parengti ataskaitą tik esant darbdavio ir darbuotojo ginčui, atsakovo teigimu jis tokių ataskaitų niekada nebuvo rengęs, priešingų įrodymų apeliantė nepateikė, todėl šiuo atveju darbuotojo neparuošimas darbams atlikti (apmokymai ir pan.) ar darbuotojo kvalifikacijos stoka šio darbo atlikimui, negali reikšti, jog atsakovas apeliantei parengęs ataskaitą, kuri jos netenkino, nereiškia, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbines funkcijas. Priešingai, šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas užpildė ataskaitą, nurodė priežastis dėl ko galimai kilo tam tikri laivų defektai arba nurodė, kokias aplinkybes būtina papildomai išsiaiškinti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliantė įdarbindama atsakovą ir vėliau jį atitinkamai pakeldama pareigose, labiau tikėtina, taip pat žinojo koks yra atsakovo išsilavinimas ir gebėjimai darbams atlikti, todėl nurodyti pažeidimai, kaip kvalifikacijos stoka, netenkinamas darbo rezultatas, nelaikytini priežastimi atleisti darbuotoją DK 58 straipsnio 2 dalies pagrindu, tai yra esant šiurkščiam darbo tvarkos pažeidimui.

23. Pažymėtina, kad šiuo atveju darbuotojo ir darbdavio konfliktas kilo dėl darbuotojo darbinių funkcijų pakeitimo, tai yra apeliantei pasiūlius grąžinti atsakovą į pirmines pareigas, tai yra į pramoginių laivų surinkėjo pareigas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, o ir nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas atsisakė pakeisti darbines funkcijas, dėl ko apeliantė turėjo teisę atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tačiau atsakovė šių veiksmų neatliko, o susitarimu sulygto darbo, atsakovui ir toliau nesuteikė. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog atsakovas pats prašė jį atleisti DK 57 straipsnio pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga. 2023 m kovo 1 d. elektroniniame laiške atsakovas nurodė, kad „<...> jūs nebenorite, kad aš dirbčiau jūsų įmonėje. Jei yra toks noras, tuomet pagal galiojančius LR įstatymus atleiskite mane DK 57 str.<...>“ į kurį atsakydama apeliantės darbuotoja 2023 m. kovo 3 d. elektroniniame laiške nurodė „Dėl Jūsų pasiūlymo atleisti Jus pagal DK 57 str. Jūsų darbdavys atsisako“, taigi šuo atveju apeliantės elgesys atsisakant atleisti atsakovą jo paties prašymu vertintinas, kaip prieštaraujantis pačios apeliantės pozicijai procesiniuose dokumentuose, jog darbdavė buvo visiškai praradusi pasitikėjimą atsakovu ar dėl atsakovo veiksmų buvo prarasta apeliantės reputacija jos užsakovų atžvilgiu.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10-23 punktuose, galima daryti išvadą, kad priešingai nei įrodinėja apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas nėra atlikęs tokių veiksmų, dėl kurių apeliantė turėjo objektyvų pagrindą atleisti apeliantą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant šiurkštiems darbo tvarkos pažeidimams. Negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, jog atsakovas taip pat buvo išreiškęs valią būti atleistas DK 57 straipsnio pagrindu, tačiau darbdavė šio atsakovo prašymo netenkino, nors pakeitus atsakovo darbines funkcijas ir atsakovui atsisakant dirbti pakeistomis sąlygomis apeliantė turėjo teisę atleisti atsakovą DK straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau tokių veiksmų neatliko. Šiuo atveju apeliantė grįsdama atsakovo atliktus šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus iš esmės remiasi subjektyvia aplinkybių interpretacija, tačiau apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovas nebuvo supažindintas su darbiniais nuostatais, jo pareigos ir atsakomybės nebuvo aiškiai apibrėžtos, o padaryti darbo tvarkos pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, be kita ko pažymint ir tai, jog vien šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas savaime nėra pagrindas taikyti griežčiausią priemonę – atleidimą iš darbo, kartu neįvertinus ir padarytų pažeidimų sunkumo ir jų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių įvertinimo, materialinės ir proceso teisės normų taikymo sprendžiant klausimą dėl atsakovo atleidimo pagrindų teisėtumo, yra nepagrįsti, nesudarantys pagrindo pakeisti ir ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo nuo 2023 m. kovo 30 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ projektų vadovo pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 dalis)

Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo.

25. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė atsakovui kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimą nurodo, kad teismas klaidingai nustatė aplinkybę, jog parašus dėl atsakovo elgesio rinko apeliantė, kadangi skundą paruošė bendrovės darbuotoja J., o parašus rinko ir atsakovo elgesiu skundėsi darbuotojas R. P.. Teigia, jog atsakovas pats pasirinko elgesio modelį, konsultavosi su darbo inspekcijos darbuotojais, rinko įrodymus dėl neva naudojamo psichologinio smurto. Pažymi, jog atsakovo parengta ataskaita dėl laivų defektų yra pašaipi, o vadovui nurodžius rengti ataskaitą, atsakovas dėl asmeninių poreikių naudojosi internetu. Mano, kad atsakovas dėl atleidimo nepergyvena, o iš siekia pasipelnyti bendrovės sąskaita.

26. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, be kita ko, priima sprendimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Atitinkamai, nepagrįstai atleistam darbuotojui ar atleistam pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys).

27. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliantė neginčija priteistos kompensacijos apskaičiavimo ir ar priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau nurodo, kad tiek kompensacija, tiek neturtinė žala yra priteista nepagrįstai, kadangi teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pačio darbuotojo pasirinktą elgesio modelį, dėl kurio atsakovas siekia pasipelnyti bendrovės (apeliantės) sąskaita. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.

28. Pirmiausia pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

29. DK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

30. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, negalima sutikti su apeliante, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 2000 Eur kompensaciją, esant patirtam psichologiniam smurtui darbinėje aplinkoje. Pirmiausia būtina pažymėti, tai, kad atsakovui grįžus po ilgalaikio nedarbingumo darbdavys buvo ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertant kelią atsakovui atlikti darbines funkcijas, tai yra apeliantė neginčija atsakovo nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teisme, jog grįžus atsakovui po ilgalaikio nedarbingumo į atsakovo pareigas jau buvo priimtas kitas asmuo, atsakovui buvo panaikinta prieiga prie darbo kabineto ir elektroninio pašto. Pažymėtina, jog darbdavė apie organizuojamus pokyčius atsakovo iš anksto neinformavo, apie tai nepranešant nei elektroniniu paštu nei kitomis komunikacinėmis priemonėmis, tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), kas be kita ko, objektyviai galėjo įtakoti atsakovo, kaip darbuotojo patiriamus išgyvenimus.

31. Antra, negalima neatsižvelgti ir į apeliantės dviprasmišką poziciją, dėl kurios, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui objektyviai kilo abejonės dėl darbo perspektyvų, ateities neužtikrintumo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pats atsakovas nurodydamas, kad tarp šalių yra konfliktas, prašė būti atleidžiamas DK 57 straipsnio pagrindu, tačiau atsakovui elektroniniu paštu buvo nurodyta, kad darbdavys atsisako atleisti atsakovą DK 57 straipsnio pagrindais (nutarties 23 punktas), tačiau vėliau faktiškai nesuteikiant atsakovui sutartimi sulygto projekto vadovo darbo, o ir be to, atsakovui atsisakius pakeisti darbines funkcijas, tai yra pakeisti pareigybę į pramoginių laivų montuotojo pareigas, apeliantė nepasinaudojo teise nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, o ir toliau darbuotojo neatleido, atsakovo atliekamus veiksmus fiksavo protokolais, nurodė atlikti darbą, kuris neatitiko jo pareigų. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju ne pati apeliantė, tačiau jos darbuotojai rinko parašus dėl atsakovo elgesio, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi liudytojo (darbuotojo) R. P. paaiškinimais skundo rengimo iniciatyva buvo tiek bendrovės administracijos, tiek ir paties R. P. (pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. garso įrašo 3.56.00 min. – 3.57.00 min.), todėl šiuo atveju tokia iniciatyva, kurią palaikė ir apeliantės administracija, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, turėjo psichologinio spaudimo požymių, taip pat galėjo skelti neigiamus išgyvenimus atsakovui.

32. Trečia, būtina atsižvelgti ir į tai, jog atsakovas būdamas darbo vietoje (2023 m. kovo 24 d.) domėjosi tiek dėl darbo apmokėjimo esant darbuotojo ir darbdavio ginčui, prašė užtikrinti galimybę dirbti sutartimi sulygtą darbą, tačiau šiuo atveju byloje pateiktas garso įrašas patvirtina, jog darbuotojo prašymai iš esmės buvo ignoruojami, nurodyta, kad „nepavykus susitarti, bus kviečiama policija“, o į klausimą dėl darbo apmokėjimo darbuotojui buvo paaiškinta „jeigu man reikia sumokėti, tada aš sumokėsiu, jei ne, tai ne“. Pažymėtina, jog darbuotojo ir darbdavio konfliktas buvo aptariamas ir dalyvaujant kitiems darbuotojams, iškėlus klausimą dėl atsakovo atleidimo bendru sutarimu buvo išsakomos replikos, jog „per daug nori“, „labai brangiai nori“ (Nr. DOK-23682), taigi šiuo atveju byloje pateiktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas patyrė psichologinį spaudimą, jam nepranešus buvo panaikintos galimybės dirbti sutartimi sulygtą darbą, apeliantė taip pat nepagrįstai atsisakė atleisti darbuotoją DK 57 straipsnyje numatytais pagrindais, kas atsakovui sukėlė abejones dėl darbo perspektyvų, ateities neužtikrintumo, o ir be to, apeliantas buvo žeminamas ir kitų darbuotojų akivaizdoje.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 2000 Eur neturtinės žalos dydį ir po 178,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties.

34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovo apeliacinio skundo motyvais pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 154 Eur žyminis mokestis, 1815 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 1969 Eur. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 1600 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, atsakovo naudai iš apeliantės priteistinos 1600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovo E. L. naudai.