Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-29 · Civilinė byla Nr. e2S-645-856/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-27Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-10Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-07Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-29Šiaulių apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2023-01-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
e2S-645-856/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00249-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
V. Ž.
Kreditorius
SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-645-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00249-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-148-674/2021 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius Raseinių rajone, kreditorius SEB bankas. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jos ir atsakovo V. Ž. santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą, priteisti G. Ž. materialinį išlaikymą, nustatyti nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. 2. 2021 m. rugpjūčio 5 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 2.1. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti A. Ž. naudotis žemiau nurodytais žemės sklypais, leisti iš jų gauti pajamas, uždraudžiant atsakovui kliudyti ieškovei naudotis šiais žemės sklypais: 1) 10,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2003-02-18 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė sudaro 51 000 Eur; 2) 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2010-12-06 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 5100 Eur; 3) 1,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2011-03-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 9690 Eur; 4) 2,0869 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2019-02-12 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė sudaro 10 643 Eur; 5) 2,6044 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012-04-04 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 13 282 Eur; 6) 3,1425 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2016-10-21 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 16 027 Eur; 7) 0,8600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2013-01-23 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 4 386 Eur; 8) 0,4800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012-11-22 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 2 448 Eur; 9) 1,0200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2019-03-28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė sudaro 5 202 Eur; 10) 2,4988 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2016-09-29 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 12 744 Eur; 11) 1/2 dalį 13,9600ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalies rinkos vertė sudaro 35 598 Eur; 12) 3,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014-11-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 16 218 Eur; 13) 1,5900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2015-03-24 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė sudaro 8 109 Eur; 14) 0,7700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2006-05-24 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 3 927 Eur; 15) 1,8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2006-05-24 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 9 333 Eur; 16) 0,6600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė- 3 366 Eur; 17) 0,7200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2008-10-22 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 3 672 Eur; 18) 0,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2009-06-16 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 4 947 Eur; 19) 0,9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2009-06-05 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 4 896 Eur; 20) 1,5284 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012-11-28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 7 795 Eur; 21) 25,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., įgytą 2013-04-30 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 127 500 Eur; 22) 31,6500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., įgytą 2013-04-17 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 161415 Eur; 23) 5,6900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014-11-07 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 29 019 Eur; 24) 5,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2017-04-19 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė sudaro 26 520 Eur; 25) 0,6307 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė- 3 217 Eur, 26) 10,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 51 000 Eur; 27) 2/4 dalis 38,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2002-03-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); t.y.l9,15ha, kurio 19, 15 ha vertė sudaro 97 665 Eur; 28) 822/1990 ha dalis 18,9004 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2016-05-10 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 8,1770 ha rinkos vertė sudaro 41 703 Eur; 29) 0,5980 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2008-10-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 3050 Eur; 30) Paskyrus šiuos sklypus ieškovei, atsakovui lieka naudotis kiti analogiško dydžio žemės sklypai. 2.2. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti A. Ž. naudotis visa V. Ž. ūkio balanse įrašyta žemės ūkio technika, viešajame registre įregistruota žemės ūkio technika ir kitu balanse įrašytu turtu kas dvi dienas, t. y. dvi kalendorines dienas naudojasi turtu ieškovė, kitas dvi dienas - V. Ž., uždraudžiant atsakovui kliudyti ieškovei naudotis šiuo turtu: - Ratinis traktorius JOHN Deere 4955, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo nr. (duomenys neskelbtini); - Ratinis traktorius J. D. 4755, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tapatumo nr. (duomenys neskelbtini); - Dviašė traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo nr. (duomenys neskelbtini); - Ratinis traktorius J. D. 8420, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tapatumo nr. (duomenys neskelbtini); - Ratinis traktorius MTZ 82UK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo nr. (duomenys neskelbtini); - Ratinis traktorius VTZ VMTZ T-25A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo nr. (duomenys neskelbtini); - Traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - Javų kombainas C. L. 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); - Ratinis traktorius M. F. 5465, valst. Nr. T700G, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); - Krautuvas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); - Traktoriaus priekaba GKB-8527, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - Cisterninė priekaba savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - Srutvežis ChTZ 100,27, valst Nr. (duomenys neskelbtini); - Traktoriaus puspriekabė Umega GPP23, valst Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); - Savaeigis purkštuvas Dammann DT 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo (duomenys neskelbtini); - Javų kombainas C. L. 760TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); Derliaus apdorojimo technika: - valomoji grūdų OVS-25,1737 eurų vertės; - Derliaus nuėmimo technika: kombainas E-516, 11584 eurų vertės; - Kombainas C. L. 48, 75 001 eurų vertės; - Pjaunamoji Gerginghoff, 16508 eurų vertės ; - kombainas C. L. 760; 160 000 eurų vertės Įrenginiai: - 2 vnt. transporterių, po 1448 euių vertės;2896 eurų vertės; džiovykla, 29100 eurų vertės ; - grūdų transportavimo ir sandėliavimo įranga, 249 eurų vertės; krautuvas, 189 eurų vertės; - plovimo įranga aukšto slėgio,839 eurų vertės; laistymo įranga, 957 eurų vertės; - bokštas WESTEL CEW 2710, 17464 eurų vertės; - transporteris KTA 6, 4315 eurų vertės; transporteris KTF 30, 8685 eurų vertės; transporteris KTA 8, 4489 eurų vertės; transporteris KTG 8, 4839 eurų vertės; transporteris KTG 4, 4802 eurų vertės; - Krautuvas JCB LOAD (duomenys neskelbtini) 95 62847 eurai siurblys TP-30, 335 eurų vertės; - ventiliacijos sistema, 6548 eurų vertės; - grūdų transportavimo ir sandėliavimo įranga SR 238, 1361 eurų vertės; - seperatorius M-502, 714 eurų vertės; - siurblys ARI01288, 1157 eurų vertės; transporteris KTF, 4798 eurų vertės; - grūdų transportavimo ir sandėliavimo įranga Westeel WS2710CEW; 83673 eurų vertės; Pasėlių priežiūros technika: - purkštuvas Hardi Navigator 3000, 36396 eurų vertės; - volai, 4199 eurų vertės; - srutovežis (duomenys neskelbtini) 5213 eurų vertės; barstytuvas Amazon, 18825 eurų vertės; - barstytuvas Bredal B6; 4547 eurų vertės; - purkštuvas savaeigis Dammann DT 500, 53500 eurų vertės; Sėjimo ir sodinimo technika: - sėjamoji mechaninė SPU-4, 2896 eurų vertės; - sėjamoji mechaninė Vederstad Rapid, 10749 eurų vertės; sėjamoji pakabinama pneumatinė T20-16S-600L, 2896 eurų vertės; sėjamoji mechaninė Kleine, 4054 eurų vertės; - sėjamoji kombinuota J. D. 750A;1300 eurų vertės; Traktoriai: - traktorius T-25; 5792 eurų vertės; - TraktoriusT-25, 2317 eurų vertės; - Traktorius J. D., 12601 eurų vertės; - Traktorius M. F. 5465, 47594 eurų vertės; - Traktorius John deere 8420 ,62268 eurų vertes; - Traktorius J. D. 4955, 7700 eurų vertes; Žemės įdirbimo technika: - kultivatorius KPŠ-8, 1448 eurų vertės; - plūgas prikabinamas Owerum, 5792 eurų vertės; volai tankinimo, 1448 eurų vertės; - skutikas, 7731 eurų vertės; - skutikas VERSATILL, 12815 eurų vertės; - plūgas prikabinamas Kvemaland, 16508 eurų vertės; skutikas Rolmako; 12743 eurų vertės; Priekabos: - Priekaba 2PTS-4; 869eurų vertės; - Priekaba GKB;1448 eurų vertės; - Priekaba; 3935 eurų vertės; - Priekaba (duomenys neskelbtini),487 eurų vertės; - Priekaba Umega (duomenys neskelbtini); 29831 eurų vertės; Sunkvežimiai: - -Sunkvežimis MAZ-(duomenys neskelbtini),2896 eurų vertės; Kita įranga: - mineralinių trasų sklaidytuvas Blogbele, 5055 eurų vertės; - grūdų pūstuvas, 203 eurų vertės; - cisterna, 579 eurų vertės; - krūmapjovė 3422, 344 eurų vertės; - pjūklas Husqvarna, 172 eurų vertės; - vartai, 1764 eurų vertės; - mikseris EKOLOG, 395 eurų vertės; - jūrinis konteineris, 1167 eurų vertės; kompiuterinė technika, 532 eurų vertės; navigacinė įranga Matrix 570G; 1807 eurų vertės; - Stoginis kondicionierius, 1101 eurų vertės; kompiuterinė technika, 153 eurų vertės; silosavimo rankovė, 492 eurų vertės; - Silosavimo rankovė, 1129 eurų vertės; - Trimble (duomenys neskelbtini) 8138 eurų vertės; - traktoriaus žemdirbystės įranga STS Walze 530mm, 5370 eurų vertės; kompiuterinė technika Asus, 335 eurų vertės; - transformatorinė, 1613 eurų vertės; cisterna, 4600 eurų vertės; - kitas turtas AG STAR, (duomenys neskelbtini), bendros 2192 eurų vertės; svėrimo įrenginiai, 15500 eurų vertės; - Kondicionierius, 1190 eurų vertės; 2.3. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą 1/2 dalį pajamų, gautų ūkyje, pervesti į ieškovės A. Ž. sąskaita banke arba areštuoti 1/2 dalį gautų ir gautinų V. Ž. ūkio pajamų, siekiant jas padalinti santuokos nutraukimo byloje. 3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad bylos nagrinėjimą atsakovas vilkina, neleidžia jai, kaip bendraturtei, naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais, žemės ūkio technika, visas ūkininko ūkio lėšas naudoja išimtinai vien savo reikmėms. Akivaizdu, kad atsakovas neleis jai naudotis turtu, nes neleidžia jai nuimti derliaus, dėl to yra priversta kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovą, prašydama leisti jai naudotis konkrečiais žemės sklypais, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas be ieškovės sutikimo deklaravo visos žemės naudojimą ir gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kurias pasisavina. Atsakovas gauna šimtatūkstantines sumas iš ūkio, kuris yra bendras turtas, gyvena prabangų gyvenimą, o ji neturi pinigų net maistui, namo renovacijai. Ieškovė pati tapo ūkininke, ūkininko pažymėjimą yra pateikusi į bylą, pageidauja pati dirbti žemę, deklaruoti pasėlius, tai būtina daryti nuo rugpjūčio mėnesio. Dėl to teismo prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti jai naudotis prašyme išvardintus žemės sklypus (29 žemės sklypai) bei žemės ūkio techniką, uždraudžiant atsakovui kliudyti jai naudotis turtu, bei įpareigoti atsakovą 1/2 dalį pajamų, gautų ūkyje, pervesti į jos sąskaitą arba prašo areštuoti 1/2 dalį gautų (gautinų) pajamų, siekiant jas padalinti santuokos nutraukimo byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 5. Teismas nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl teismas, nuspręsdamas nutraukti santuoką, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams), tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas). 6. Teismas pažymėjo, kad tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis iš esmės padalintų dalį šalių santuokos metu įgyto turto bei išspręstų vieną iš ieškinio reikalavimą, o tai neatitiktų formuojamos teismų praktikos. Tokiu būdu teismas, neišsprendęs bylos, iš dalies patenkintų ieškovės reikalavimus, o šiuos klausimus teismas turėtų išspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu ieškovė A. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog patenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės padalintų dalį šalių santuokos metu įgyto turto bei išspręstų vieną iš ieškinio reikalavimų, o tai neatitiktų formuojamos teismų praktikos. Teismas, darydamas tokias išvadas, netinkamai aiškino tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144, 145 straipsnių, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio nuostatas. 7.2. Paskiriant ieškovę naudotis nurodytais žemės sklypais bei žemės ūkio technika, uždraudžiant atsakovui kliudyti ieškovei naudotis turtu bei įpareigojant atsakovą 1/2 dalį pajamų, gautų ūkyje, pervesti į ieškovės sąskaitą arba teismui areštuojant 1/2 dalį gautų ir gautinų V. Ž. ūkio pajamų siekiant jas padalinti santuokos nutraukimo byloje, nebus padalinamas ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytas turtas ar išsprendžiami ieškinio reikalavimai. 7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje byloje laikinai sureguliuos ginčo situaciją, kuri šiuo metu yra visiškai neteisinga ir nesąžininga. Šios bylos procesas tęsiasi antrus metus. Akivaizdu, kad šis teisminis procesas truks labai ilgą laiką, todėl leidimas tik atsakovui naudotis visu santuokoje įgytu turtu ir iš jo gaunamomis pajamomis yra nesąžiningas. 7.4. Teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, visiškai nevertino fakto, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu gauna šimtatūkstantines sumas iš ūkio ir šalių bendro turto, gyvena prabangų gyvenimą, tuo tarpu ieškovė neturi už ką nusipirkti maisto, išlaikyti vaikų. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo aplinkybes, kokiomis sąlygomis gyvena ieškovė. Todėl tokia situacija, kai santuokoje yra įgyta turto už 4,5 milijono eurų, o ieškovė neturi lėšų nusipirkti maisto bei atsakovui suteikiamos teisės gauti valdyti visą turtą ir visas pajamas, negali toliau tęstis. Ieškovė pati pageidauja dirbti žemę, deklaruoti pasėlius. 7.5. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – atsakovas vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, neleidžia ieškovei, kaip bendraturtei, naudotis nei nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais, nei žemės ūkio technika, jau ne vieneri metai pasisavina visas ūkio lėšas ir jas naudoja išimtai savo reikmėms, bei akivaizdu, jog atsakovas turtu naudotis neleis ir toliau. Negana to, atsakovas be ieškovės sutikimo deklaravo visos žemės naudojimą ir gauna išmokas iš NMA, kurias pasisavina. 7.6. Teismas, priimdamas ginčijamą teismo nutartį, buvo šališkas, nenuoseklus ir priėmė neteisėtą teismo nutartį. Tos pačios sudėties teismas 2021-08-03 nutartimi tenkino atsakovo prašymą – įpareigojo ieškovę netrukdyti naudotis atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiu pastatu - sandėliu, įpareigojo ieškovę patraukti automobilį, kas rodo, jog teismas žino ir suvokia laikinųjų apsaugos priemonių santuokos nutraukimo bylose taikymo ribas ir galimybes. Tačiau ieškovei pareiškus analogišką prašymą dėl nuosavybės valdymo pažeidimo, teismas teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, interpretuoja kitaip. Toks teismo nenuoseklumas rodo teisėjos šališkumą ir suinteresuotumą atsakovo pusėje. 7.7. Pateikti atsakovo sąskaitos išrašai neginčytinai įrodo, jog atsakovas vienas išleidžia ir pasisavina visas ūkio pajamas, pinigus leisdamas prabangiose parduotuvėse, sau, meilužei ir t. t. Nors tiek žemė, tiek technika yra bendra, tačiau visas pajamas, išmokas gauna tik atsakovas, kas yra neteisinga. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu, todėl šį atsakovo elgesį galima sureguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. 7.8. Ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o dėl atsakovo nesąžiningo elgesio pagrįstai tikėtina, jog jis vienas naudodamasis turtu ir gaudamas iš to pajamas, jų su ieškove nesidalins ir pasisavins. Dėl atsakovo švaistomų ūkio pajamų bei išmokų, kurios yra ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kyla reali grėsmė, jog bus sumažintas santuokos nutraukimo byloje dalintinas turtas. 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. Ž. prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 8.1. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – mokėti ieškovės reikalaujamas sumas, jau buvo išspręstas ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-153-883/2021, kurioje buvo nutarta ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Ieškovė pateikė iš esmės tokio paties pobūdžio prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi dalies prašymo esmė ta pati – pervesti į ieškovės sąskaitą pinigines lėšas. 8.2. V. Ž. ūkio pajamos negali būti prilyginamos jo darbo užmokesčiui ar grynajam pelnui, kadangi pajamos yra piniginių lėšų suma, kurią ūkis gauna nuo prekių ir paslaugų pardavimo bei vykdant kitas kasdienes operacijas. Tam, kad būtų užtikrintas prekių bei paslaugų vykdymas ir kitos kasdienės operacijos, iš gautų pajamų patiriamos ir išlaidos, įskaitant mokesčių mokėjimą nuo gautų pajamų, ūkio darbuotojų atlyginimams ir t. t. Tuo tarpu ūkio grynasis pelnas yra gaunamas atėmus visas ūkio išlaikymui ir funkcionavimui bei pelno gavimui patirtas išlaidas. Įpareigojus atsakovą dalį pajamų, gautų ūkyje, pervesti į A. Ž. sąskaitą arba teismui areštuojant 1/2 dalį gautų ir gautinų V. Ž. ūkio pajamų siekiant jas padalinti, atsakovas prarastų galimybę generuoti ūkio pelną, o ieškovė turėtų privilegiją savo nuožiūra disponuoti piniginėmis lėšomis, nuo kurių privaloma mokėti mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais, mokėti ūkio darbuotojams darbo užmokestį ir pan. 8.3. V. Ž. ūkis privalo vesti ir tvarkyti visą buhalterinę apskaitą, todėl ieškovės ketinimas V. Ž. ūkį naudoti savo (ieškovės) ūkio pajamų gavimui, reikštų V. Ž. ūkio neteisėtą sužlugdymą, nuostolių padarymą. 8.4. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad neva pirmos instancijos teismas buvo šališkas. Ieškovė, teigdama, kad nagrinėjęs bylą teismas buvo šališkas, remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Vien procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, nors ir priimant nepalankų ieškovei sprendimą, savaime nereiškia teismą buvus šališku. Apeliantės skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami neteisingais duomenimis, kadangi teismo sprendžiami klausimai nebuvo analogiški: pirmu atveju teismas užkirto kelią tolesnių nuostolių kilimui, o šiuo konkrečiu atveju teismas nedalino turto iki sprendimo priėmimo. 8.5. Nėra jokio pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau patenkinti reikalavimą, sukaupti. 8.6. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo elgesys yra sąžiningas, todėl apeliantė neįrodė ir objektyviai negali įrodyti jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl teismo šališkumo 11. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo. Taigi, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundžiama nutartimi netenkino, nepatvirtina teismo šališkumo. Tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju ieškovei) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių vertinimo tinkamumas ir pagrįstumas bus įvertintas instancine tvarka, t. y. nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d. parengiamajame posėdyje teisėja informavo proceso dalyvius, kad ieškovė yra teisėjai praeityje teikusi grožio paslaugas. Šiuo pagrindu atsakovas teisėjai pareiškė nušalinimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo pirmininko pavaduotojas E. Š. 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškimą dėl nušalinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad CPK 66 straipsnyje numatyto pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą teisėjai nėra, taip pat nenustatytas teisėjos tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi objektyviąja ar subjektyviąja prasme ar kitos aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Dėl atskirojo skundo argumentų 12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tiek teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje vertinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. 13. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK. 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į tai, ar toks materialinio pobūdžio reikalavimas yra pareikštas byloje, į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018). 14. Nagrinėjamu atveju reikalavimas įpareigoti atsakovą 1/2 dalį pajamų, gautų ūkyje, pervesti į ieškovės A. Ž. sąskaita banke, iš esmės laikytinas kaip prašymas priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad iš esmės tapatų prašymą ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi 2020 m. lapkričio 27 d., kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą iš V. Ž. ūkio banko sąskaitos ieškovei kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 4 000 Eur piniginių lėšų į jos banko sąskaitą. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos ieškovei kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 2 000 Eur piniginių lėšų į ieškovės banko sąskaitą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-153-883/2021 panaikino minėta pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos ieškovei kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 2 000 Eur piniginių lėšų, gaunamų iš ūkinės veiklos, kadangi šios pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš esmės padalino dalį šalių santuokos metu įgyto turto bei išsprendė vieną iš ieškinio reikalavimų, o tai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu neišsprendęs bylos, iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl piniginių lėšų, kurios buvo gautos vystant ūkio veiklą, priteisimo iš atsakovo, nors dėl šio reikalavimo teismas turėtų pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės priimtu teismo sprendimu. 15. Susipažinus ir įvertinus ieškovės 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinius darytina išvada, kad abiejų skundų turinys, argumentai, patys reikalavimai – iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos (gautas pajamas iš ūkio) ieškovės naudai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti pinigines sumas, yra iš esmės analogiški. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovės 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje, kurioje prašoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą 1/2 dalį pajamų, gautų ūkyje, pervesti į ieškovės sąskaita banke, yra priimtas teismo procesinis sprendimas (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-153-883/2021). 16. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis) taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones: teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir/arba areštuoti turtą kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 17. Pažymėtina, kad ieškovė yra aiškiai išdėsčiusi savo poziciją ir ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Tačiau net ir pripažinus, kad ieškovė pagrindė pareikšto reikalavimo pagrįstumą, esminę reikšmę turi antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu, buvimas. 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, prašė: areštuoti 1/2 dalį gautų ir gautinų V. Ž. ūkio pajamų siekiant jas padalinti santuokos nutraukimo byloje, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti ieškovei naudotis prašyme nurodytais žemės sklypais, leisti iš jų gauti pajamas, uždraudžiant atsakovui kliudyti ieškovei naudotis šiais žemės sklypais; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti ieškovei naudotis visa V. Ž. ūkio balanse įrašyta žemės ūkio technika, viešajame registre įregistruota žemės ūkio technika ir kitu balanse įrašytu turtu kas dvi dienas, t. y. dvi kalendorines dienas naudojasi turtu ieškovė, kitas dvi dienas - atsakovas, uždraudžiant atsakovui kliudyti ieškovei naudotis prašyme nurodytu turtu. 19. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu gauna šimtatūkstantines sumas iš ūkio ir šalių bendro turto, gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, visas gautas lėšas išleidžia savo reikmėms, gyvena prabangų gyvenimą, tuo tarpu ieškovės finansinė padėtis sunki. Ieškovė pati pageidauja dirbti žemę, deklaruoti pasėlius. 20. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019). Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020). 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas, vykdydamas ūkinę veiklą, gauna pajamų ir išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Pažymėtina, jog visą dalinamo turto masę pirmos instancijos teismas nustatys nagrinėdamas bylą iš esmės. Būtent šio nagrinėjimo metu bus nustatyta, koks turtas ir gautos pajamos iš ūkinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kokia apimtimi ši nuosavybė dalintina. 22. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, nuostatas, tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį; tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga. Tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). 23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo iš ūkio veiklos gautos piniginės lėšos ir išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jam reikalingos ūkio apyvartoje, todėl 1/2 dalies gautų ir gautinų V. Ž. ūkio pajamų areštas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes iš esmės sutrikdytų ir apsunkintų vykdomą ūkinę veiklą, atsakovui kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu pajamų areštas būtų taikomas. 24. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė vertėsi ūkininkavimu V. Ž. ūkyje šalims gyvenant santuokoje bei kad ūkininkavimas buvo vykdomas naudojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat byloje nėra įrodymų apie ieškovei išduotą ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ūkininkavimas šiuo metu yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ūkininko ūkyje naudojamą kilnojamąjį turtą, žemės sklypus gali parduoti, kokiu nors kitu būdu apsunkinti šį turtą ar sumažinti jo vertę. 25. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad V. Ž. ūkis privalo vesti ir tvarkyti visą buhalterinę apskaitą (teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į ūkininkams privalomą metinių finansinių ataskaitų teikimą), todėl ieškovės ketinimas V. Ž. ūkį (techniką, žemės sklypus) naudoti savo (ieškovės) ūkio pajamų gavimui, sukeltų nuostolius ir kitas V. Ž. ūkio veiklai neigiamas pasekmes. 26. Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja užtikrinti teisę naudotis jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir žemės sklypais siekiant verstis žemės ūkio veikla iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Taigi, ieškovės reikalavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti ieškovei naudotis prašyme nurodytais žemės sklypais, leisti iš jų gauti pajamas bei naudotis visa V. Ž. ūkio balanse įrašyta žemės ūkio technika, viešajame registre įregistruota žemės ūkio technika ir kitu balanse įrašytu turtu kas dvi dienas, uždraudžiant atsakovui kliudyti ieškovei naudotis visu šiuo turtu (įskaitant žemės sklypus), tenkinimas neabejotinai neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. 27. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas atsižvelgiant į teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus. 28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagal byloje pateiktus įrodymus grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, o ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovo interesus, iškreiptų dar nepriimto pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę dalyje dėl dalintino turto ir priteistinų kompensacijų, pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei paskirčiai. 29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). 30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Taigi, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė