- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-153-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00249-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kreditorius
- SEB bankas
- Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-153-883/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00249-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius Raseinių rajone, kreditorius SEB bankas. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jos ir atsakovo V. Ž. santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą, priteisti G. Ž. materialinį išlaikymą, nustatyti nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. 2. Byloje 2020 m. lapkričio 27 d. gautas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. Ž. iš V. Ž. ūkio banko sąskaitos A. Ž. naudai kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 4 000 Eur piniginių lėšų į jos banko sąskaitą. Prašyme nurodyta, kad atsakovo V. Ž. ūkis ir iš ūkio veiklos gaunamos pajamos yra bendra ieškovės ir atsakovo jungtinė nuosavybė, kuriomis jie turi teisę naudotis abu, tačiau ieškovė šiuo metu negali naudotis jokiomis ūkio gaunamomis pajamomis ir pelnu, kadangi ūkiu ir iš ūkio uždirbtomis pajamomis nevaržomai naudojasi ir jas leidžia tik atsakovas. Ieškovė turi įsteigusi MB (duomenys neskelbtini) kuri teikia grožio paslaugas, tačiau dėl šalyje susidariusios situacijos negali verstis šia veikla ir dėl to neturi pragyvenimui lėšų. Nors ieškovė turi didelės vertės santuokinio turto, kuris kiekvieną dieną neša pajamas, ji, priešingai nei sutuoktinis, negali tuo pasinaudoti, dėl ko siekiant jai ir dukrai turėti pajamų pragyvenimui, tai yra sureguliuoti šiuo metu susidariusią situaciją, atsakovo atžvilgiu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės prašymus tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą V. Ž. iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos A. Ž. naudai kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 2 000 Eur piniginių lėšų į A. Ž. banko sąskaitą; įpareigojo atsakovą V. Ž. ne vėliau kaip per 10 dienų pateikti teismui nutartyje išvardintus dokumentus apie jo turtinę padėtį. 4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo reikalaujamos 4 000 Eur sumos, nenurodė, kodėl būtent tokią sumą prašo pervesti, nenurodė jokių kriterijų ir motyvų. Paaiškino, kad teismui sunku įvertinti prašomas sumas, neturint duomenų apie ūkio pajams ir pelną, atsakovo ūkio galimybes tokias sumas pervedinėti. 5. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo V. Ž. vardu yra registruotas ūkininko ūkis, nuo to laiko nuolat vykdoma ūkinė veikla (realiai dirbama 553,97 ha nuosavos, išnuomotos ar panaudos sutartimi gautos žemės). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 294,44 ha žemės, turi žemės ūkio technikos ir kt. 6. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto išrašą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad atsakovo vardu įregistruotas didelis ūkis galėtų be didelių pastangų mokėti į ieškovės sąskaitą kas mėnesį po 2 000 Eur, būtent tokia suma nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar neproporcingai nesuvaržytų kitos proceso šalies teisių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė įpareigoti atsakovą iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos A. Ž. naudai kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 2 000 Eur piniginių lėšų į A. Ž. banko sąskaitą, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės A. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti materialinėms teisės normoms; 7.2. teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ieškovės A. Ž. išlaikymui, tačiau ieškovė neprašo šioje byloje išlaikymo; 7.3. teismas skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimą; 7.4. teismas pripažinęs, kad jam sunku įvertinti prašomas sumas, neturint duomenų apie ūkio pajamas ir pelną, atsakovo ūkio galimybes tokias sumas pervedinėti, skundžiamą nutartį grindė spėjimais; 7.5. šiuo konkrečiu atveju yra visi pagrindai konstatuoti, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatliktų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio tenkinimo atveju. 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. Ž. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 8.1. atsakovo argumentai yra nepagrįsti, neturi jokio teisinio pagrindo ir nesiderina su teismų nuosekliai formuojama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika; 8.2. įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais; 8.3. šiuo atveju teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis buvo laikinas teisinių santykių sureguliavimas, sudarantis sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kas reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144, 145 straipsniuose suformuotas taikymo sąlygas ir pagrindus; 8.4. teismas turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie tai nepranešęs kitai šaliai bei nesant jos atsiliepimui. Ir toks atsiliepimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; 8.5. teismai spręsdami klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą tik prima facie (liet. preliminarų) pagrindu, o ne pagal CPK 185 straipsnį, todėl nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi, nustatymas prima facie doktrina buvo ne teismo spėjimai, bet pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones; 8.6. byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas, įpareigotas teismo, neteikia prašomų dokumentų, kurie reikalingi įvertinti santuokoje įgytų pajamų dydį, V. Ž. ūkininko ūkio vertę, ūkio gaunamas pajamas, pateikė visiškai neišsamų ir nekonkretų atsiliepimą į ieškinį, ir tai, kad atsakovas iki šiol nepateikė priešieškinio, sudarė teismui pagrindą pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei byloje esančius rašytinius dokumentus apie realiai. ūkio dirbamą 553,97 ha ploto žemę, savo iniciatyva nustatyti piniginių lėšų dydį, kuris būtų mokamas iš ūkio sąskaitos ieškovei kiekvieną mėnesį – 2 000 Eur; 8.7. atsakovo skundo argumentai, susiję su derybomis dėl taikaus ginčo sprendimo, visiškai nesusiję su skundžiamos teismo nutarties teisėtumo vertinimu ir nepateisina atsakovo veiksmų nuo 2020 m. liepos mėn. į bylą neteikiant esminių bylos nagrinėjimui reikšmingų dokumentų apie ūkininko ūkio finansinę padėtį, generuojamas pajamas. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas tenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo 11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. 12. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). 13. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. 14. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. 15. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nutraukti santuoką privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams), tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos A. Ž. naudai kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 2 000 Eur piniginių lėšų, gaunamų iš ūkinės veiklos, kadangi šios pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš esmės padalino dalį šalių santuokos metu įgyto turto bei išsprendė vieną iš ieškinio reikalavimų, o tai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu neišsprendęs bylos, iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl piniginių lėšų, kurios buvo gautos vystant ūkio veiklą, priteisimo iš atsakovo, nors dėl šio reikalavimo teismas turėtų pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės priimtu teismo sprendimu. 16. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės, siekiant laikino ginčo situacijos sureguliavimo. Pažymėtina, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuokos nutraukimo metu yra pajėgi išsilaikyti ir pasirūpinti savimi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip iš esmės pasikeitė jos finansinė situacija laikotarpiu nuo patikslinto ieškinio padavimo 2020 m. liepos mėnesį iki skundžiamos nutarties priėmimo. Byloje nėra duomenų apie ūkio generuojamas pajamas ir galimybes periodiškai kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei jos prašomas pinigų sumas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas siekia gautas lėšas iš ūkinės veiklos paslėpti, panaudoti netinkamiems tikslams, kas būtų pagrindas svarstyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. 17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kol byla nebus išnagrinėta dėl ginčo esmės, nėra pagrindo vienai ginčo šaliai suteikti daugiau privilegijų, pažeisti šalių interesų pusiausvyrą, tokiu būdu pažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus. 18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias civilinio proceso įstatymo normas, ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Teisėja Irena Stasiūnienė