Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-516-883/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: e2S-516-883/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00249-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas: S. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-153-883/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00249-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos, t. y. laikino materialinio išlaikymo padidinimo iš vaikų tėvo priteisiant nepilnamečiams vaikams A. G., (duomenys neskelbtini), ir L. G., (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas pervedant į vaikų motinos S. G. banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 dieną. Taip pat, siekiant užtikrinti nuolatini? ir nenutru?kstama? vaiku? bendravima? su te?vu, pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemone? ir nustatyti O. G. laikina? bendravimo su vaikais tvarka?, t. y. kad O. G. metu? neporine?s savaite?s penktadieniais 18 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus i? ju? gyvenama?ja? vieta? tos pac?ios savaite?s sekmadieni? 18 val.; esant bendram te?vu? sutarimui, te?vai turi teise? nukrypti nuo nustatytos te?vo bendravimo su vaikais tvarkos. 2. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo atsakovas O. G. nuo (duomenys neskelbtini) mokėjo sutartą išlaikymą pervesdamas po 450 Eur per mėnesį, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikams nebeteikia. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmetė. 4. Teismas nurodė, kad spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi išsiaiškinti aplinkybes dėl šių priemonių iki ieškinio padavimo teismui dienos taikymo būtinumo. 5. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašyme nenurodė, kaip pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje, išnyks jos nurodytos aplinkybės dėl O. G. sprendimu priteisto po 225 Eur išlaikymo mokėjimo nevykdymo, taip pat nenurodė argumentų, kad vaiko išlaikymas, mokant jam kiekvieną mėnesį po 250 Eur, būtinas ir neatidėliotinas dabar, kad priteistas išlaikymas po 225 Eur (Sutarties 2 punktas) bei nustatyta bendravimo tvarka (Sutarties 4 punktas) – neužtikrina A. G. ir L. G. interesų ir poreikių, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė byloje jokių duomenų apie nepilnamečių vaikų poreikius, nepilnamečiams vaikams mokamas išmokas. 7. Teismo vertinimu, skolininko vengimas mokėti priteistą išlaikymą ar vengimas vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, yra pagrindas kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo, esant neaiškiam teismo sprendimui yra pagrindas kreiptis dėl jo išaiškinimo, o pasikeitus aplinkybėms dėl priteisto išlaikymo padidinimo yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. 8. Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio numatytų sąlygų. 9. Teismas išaiškino, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 10. Atskiruoju skundu pareiškėja S. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 10.1. atsakovas šiuo metu visiškai neišlaiko vaikų, neteikia jokio materialinio išlaikymo bei nebendrauja su vaikais, juos pasiima tik kartais ir nereguliariai, vaikus pasiima tik atsakovui patogiu metu, o konkreti bendravimo tvarka teismo sprendimu nėra ir nebuvo nustatyta; 10.2. priteisus laikiną didesnį išlaikymą, ieškovė galės nutartį pateikti vykdyti antstoliui, todėl tai leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių įgyvendinimą, o įrodymai dėl išlaikymo dydžio ir gaunamų pajamų bus teikiami su ieškiniu, todėl teismas negali reikalauti juos pateikti jau dabar; 10.3. šiuo atveju teismas, atsisakydamas priteisti laikiną išlaikymą, pažeidžia vaikų teises ir interesus, nes vaikai negauna nuolatinio ir pakankamo išlaikymo, o vaikų motina viena pati nepajėgi išlaikyti savo vaikų; 10.4. duomenis apie ieškovės pajamas teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, gali patikrinti SODRA duomenų bazėje, nereikalaudamas juos pateikti ieškovei, nes gero administravimo principai neleidžia teismui reikalauti pateikti duomenis, kuriuos gali gauti pats teismas; 10.5. teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, nesiima priemonių bent laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką; apie bendravimo tvarkos nustatymą ir dėl kokių priežasčių jį atmeta teismas visiškai nepasisakė, t. y. nemotyvavo savo sprendimo ir tuo padarė esminį proceso pažeidimą; 10.6. anksčiau priteistą išlaikymą pareiškėja dar gali bandyti išsiieškoti vykdymo proceso tvarka, tačiau nesant jokios bendravimo tvarkos, neaišku kaip sprendimas šioje dalyje turi būti vykdomas priverstinai. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. 12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo teismui dienos taikymo pagrindų šeimos bylose 14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktai), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tuo labiau šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dar nepareiškus ieškinio. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. 16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų S. G. ir O. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta tarp pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai sutarė dėl po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina S. G., sutarė dėl 225 Eur išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, sutarė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, neribojant vaikų tėvo teisės matytis su savo nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į jų interesus juos lankyti, prieš tai vaikų abiem vaikų tėvams suderinus telefonu vaikų lankymo datą ir laiką. 17. Pareiškėja S. G. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – padidinto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir laikinos vaikų bendravimo tvarkos su vaikų tėvu nustatymo – iki ieškinio padavimo dienos. Pareiškėja S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad nepilnamečių vaikų tėvas nuo 2021 m. gegužės mėn. vaikams išlaikymo nebeteikia. Taip pat nurodė, kad ieškinio nepareiškė, nes vykdoma privaloma mediacija, o vaikams išlaikymas ir bendravimas su tėvu būtinas šiuo metu. 18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikino padidinto materialinio išlaikymo vaikams priteisimo ir laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neįrodė būtinumo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. 19. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikino padidinto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir nenustatydamas pareiškėjos nurodytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į vaikų interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaikų auklėjime, užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. 20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl nuo 2021 m. gegužės mėn. nebeteikiamo vaikams išlaikymo, nesudaro teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, galės būti nustatyta visapusiškai ir objektyviai pagrįsta nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga suma. Priešingu atveju, neištyręs byloje esančių įrodymų bei priteisęs laikiną išlaikymą tokio paties dydžio, kaip ir pareiškėjos prašomas nuolatinis išlaikymas, teismas pasisakytų dėl būsimo teismo sprendimo, be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų vaikų poreikių padidėjimą bei būtinybę taikyti padidintą išlaikymą. 21. Byloje nustatyta, kad pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą iš O. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui yra priteista po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėja su vykdomuoju dokumentu gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. 22. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti jos nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną vaikų bendravimo tvarkos su vaikų tėvu nustatymą. Vien susidariusi situacija, jog vaikų tėvas su jais nereguliariai susitinka ir nėra nustatyta konkreti bendravimo tvarka, nėra pagrindas neatsižvelgti ir į nepilnamečių vaikų tėvo teises ir interesus savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dėl to ginčijamas klausimas (dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) turi būti išspręstas ne formaliai, ne prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visų bylos įrodymų visumą, dalyvaujant specialistams, išklausius nepilnamečių vaikų pozicijas šiuo klausimu ir specialistų vertinimus. 23. Nagrinėjamu atveju, O. G. bendravimo su vaikais tvarka yra nustatyta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu. Jame nustatyta tokia O. G. bendravimo su vaikais tvarka: po santuokos nutraukimo vaikų tėvas be jokių apribojimų matysis su savo nepilnamečiais vaikais, atsižvelgdamas į jų interesus juos lankys, prieš tai abiem vaikų tėvams suderinus telefonu vaikų lankymo datą ir laiką. 24. Pagal pareiškėjos siūlomą laikiną bendravimo tvarką vaikų tėvui iš esmės paliekama tik teisė bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, penktadieniais 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog toks tėvo teisės bendrauti su vaikais ribojimas, paliekant jam galimybę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, yra būtinas. Tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ribojimas galimas tik, jei tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti. Šiuo klausimu turėtų pasisakyti specialistai, turi būti gautos atitinkamų tarnybų išvados ir, tik esant pakankamiems įrodymams, jog galiojanti tėvo bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus, sprendžiama dėl būtinybės keisti nustatytą bendravimo tvarką. Priešingu atveju būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, paneigta vaikų teisė lygiavertiškai bendrauti su abiem tėvais, kurti su jais abiem saugų ir patikimą ryšį. Aptariamu aspektu vertinant vaikų interesus ir bendravimo su vaikais tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaikų amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaikų tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaikų kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi, tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su tėvu tvarka. Šioje proceso stadijoje negalima teigti, jog ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra tinkama ir nepažeidžianti vaikų interesų bendrauti su tėvu ir tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl ieškovės prašymas dėl laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atmestinas. 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pagrįsti įrodymais dėstomas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų prašančiam asmeniui. Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia procesinio dokumento prašymo dalyką (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo aktyvumas šeimos bylose nereiškia šalies atleidimo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. 26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei procesinės bylos baigties 27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ginčo esmę, esamą situaciją ir netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė