- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1146-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01962-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui L. L. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) 2020 m. gruodžio 22 d. ieškiniu (CBP-24335) prašė iš atsakovo L. L. (toliau – atsakovas) priteisti: 1) 500 Eur negrąžinto kredito; 2) 130,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 18,99 Eur administravimo mokesčio, 4) 172,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.); 5) 65 proc. metinių palūkanų negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.); 6) 65 procentus metinių palūkanų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 19 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas 2019 m. gruodžio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-mhd4g4vy (toliau – ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 500 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą 405,28 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma 65 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovui buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 15 d.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. L. 500 Eur negrąžinto kredito, 130,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 18,99 Eur administravimo mokesčio, 199,66 Eur negautų pajamų (už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo), negautas pajamas – 65 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2021 m. kovo 5 d. (sprendimo priėmimo) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (849,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 116,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gruodžio 13 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-mhd4g4vy Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 3 punkte bei Specialiosiose sutarties sąlygose numatytos palūkanos (65 proc. metinių palūkanų norma). Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas sprendė, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti 500 Eur negrąžinto kredito, 130,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 18,99 Eur administravimo mokesčio.
6. Teismas nustatęs, kad sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 15 d., vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir sprendė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nebenustato kreditoriui teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra.
7. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (500 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
8. Teismas nurodė, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent 275,93 Eur (kurios dydis nustatytas iš bendros mokėtinos palūkanų sumos atėmus palūkanas iki sutarties nutraukimo: 405,28-129,35=275,93). Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo sutarties vykdymo atveju.
9. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), taikant 65 procentų dydžio palūkanų normą nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės negautų pajamų (negautų palūkanų) dydis, taikant 65 procentų palūkanų normą nuo pagal grafiką kas mėnesį turėjusio likti kredito likučio, skaičiuojamas taip:
1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 4 d.) sudaro 199,66 Eur ((13,48 (24,59/31 x 17) +23,88 +23,13 +22,34 +21,50 +20,62 +19,70 +18,72 +17,69 +16,61 +1,99 (15,46/31x4));
2) už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) -nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
11. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžta apimtimi, teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 65 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Todėl, teismo vertinimu, reikalavimas priteisti 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
12. Atsakovui tinkamai nevykdžius sutartinės prievolės, teismas ieškovei iš jo priteisė įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (849,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 116,66 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (83,33 proc.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
14. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) 2021 m. balandžio 1 d. patikslintu apeliaciniu skundu (DOK-42096) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas nusprendė: 1) pakeisti ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) prieš ir po ieškinio parengimo dienos skaičiavimo tvarką; 2) atmesti ieškinio reikalavimą dėl 65 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu prašo, pakeitus teismo sprendimo atitinkamas dalis dėl dalies atmestų ieškinio reikalavimų, šiuos reikalavimus tenkinti: 1) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 172,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir šią sumą priteisti; 2) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.), priteisimo, ir šią sumą priteisti; 3) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šią sumą priteisti; 4) visa apimtimi tenkinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 21,94 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
15.2. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko sudarymo prielaidas, į sutarties nutraukimo faktą, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
15.3. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Kadangi atsakovas nemoka įmokų, o šalys susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) konkrečia suma ir nepririšant jos prie sutarties grafiko. Ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) atitinka VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
15.4. Apeliantė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, taikant 65 procento mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą (500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
15.5. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Ieškinyje detaliai pagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas, nurodytos šio reikalavimo skaičiavimo prielaidos ir taisyklės.
15.6. Teismas nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu pripažino ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta.
15.7. Atsižvelgus į sutarties nutraukimo faktą, apeliantė negavo planuotų pajamų, patyrė ir ateityje patirs nuostolius kol atsakovas negrąžins visą vartojimo kredito sumą. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys prievolę grąžinti visą kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
15.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu 2019 m. gruodžio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-mhd4g4vy, pagal kurią suteikė atsakovui 500 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 24 mėnesių laikotarpiui – iki 2021 m. gruodžio 13 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą 405,28 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma – 65 procentai) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu įspėjo atsakovą, kad jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta 2020 m. gegužės 15 d. Sutartį nutraukta 2021 m. gegužės 15 d. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir 2021 m. birželio 3 d. bylų perdavimo aktą Nr.5 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė 2020 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditorės pasikeitimą ir atsakovo pareigą įvykdyti prievolę ieškovei.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepriteista dalis negautų pajamų (nuostolių) ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalis, kuriomis netenkinta dalis ieškinio reikalavimų:
19.1 iš dalies tenkino reikalavimą dėl 172,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisdamas 199,66 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo;
19.2 dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 500 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.);
19.3 dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 500 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos
Dėl negautų pajamų pagal mokėjimo grafiką
21. Apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų visa apimti negautų pajamų (nuostolių), ir prašydama priteisti 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) ir už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
22. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.
24. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
25. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo įmokų pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, todėl sutartis 2020 m. gegužės 15 d. nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
30. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y., kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.
31. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (500 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
32. Nors apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 199,66 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo, taip pat 65 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė priteistiną sumą.
33. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike nustatyta metinė palūkanų norma (65 proc.), jų konkretus dydis (405,28 Eur) per visą sutarties terminą (24 mėn.) ir aiškiai apibrėžtas kiekvieną mėnesį mokėtinų palūkanų dydis nuo sutarties sudarymo (2019 m. gruodžio 13 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.). Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo grafike kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 405,28 Eur. Šis palūkanų dydis yra laikomas jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais (negautomis pajamomis). Be to ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.) nuo pagal mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Kitaip tariant, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, galėjo reikšti ne didesnei nei 275,93 Eur sumai (kurios dydis nustatytas iš bendros mokėtinos palūkanų sumos atėmus palūkanas iki sutarties nutraukimo: 405,28-129,35=275,93). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo sutarties vykdymo atveju.
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, ir ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 15 d.) iki sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 4 d.) pagal sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką sudaro 199,66 Eur ((13,48(24,59/31*17) +23,88 +23,13 +22,34 +21,50 +20,62 +19,70 +18,72 +17,69 +16,61 +1,99(15,46/31*4)), taip pat 65 proc. procentų dydžio metinių palūkanų forma negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 13 d.).
35. Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi negu buvo mokėjimo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 178 straipsnis).
Dėl negautų pajamų priteisimo nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo
36. Apeliantė teigia, kad dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 65 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
37. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (65 proc.) sutarties galiojimo metu. Minėta, kad aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka ir pareiga grąžinti visą paskolos sumą, ir pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat paskolos grąžinimo momento) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
38. Atsižvelgiant išdėstytus argumentus, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.
40. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, daroma išvada, kad Sutartyje numatyta atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydžiui taikoma Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyto 65 proc. dydžio metinė palūkanų norma, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 65 proc. metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutartinę nuostatą laikė nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.
41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas nekeičiamas, prašymas priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą netenkinamas (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.