- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- I1-965-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03206-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo 2020-10-28 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 1–2, 9).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-iajame sektoriuje, tačiau laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-06-10 Kalėjimų departamentas, piktnaudžiaudamas, perkeldavo pareiškėją nuobaudoms atlikti į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), kuriame pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-09-03 pažeistos pareiškėjo teisės į teisėtą kalinimą. Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, priėmė netinkamus sprendimus, nes galėjo perkelti pareiškėją tik tolimesniam bausmės atlikimui. Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiškėją į Šiaulių TI pablogino pareiškėjo kalinimo sąlygas, nes Pravieniškių PN-AK kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo geresnės. Tuo tarpu Šiaulių TI nebuvo įrengta radijo taško, iš kamerų vidinės pusės buvo įrengtos grotos, o naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, iš pareiškėjo buvo paimamas inventorius. Kalėjimų departamentas neteisėtais veiksmais sukėlė pareiškėjui emocinius išgyvenimus, pareiškėjas dėl perkėlimo į blogesnes sąlygas patyrė neturtinę žalą. Dėl atsakovo priimtų nutarimų pareiškėjas patyrė nepatogumų, buvo ribojami pareiškėjo socialiniai ryšiai, pareiškėjas prarado teisę į lengvatas pereiti į lengvąją nuteistųjų grupę, pirkti parduotuvėje tabako gaminius.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–31).
Paaiškina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais buvo perkeltas į Šiaulių TI atlikti jam paskirtas nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimais skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo parkeltas tris kartus: 2019-09-10 nutarimu Nr. NN-1304, 2019-12-06 nutarimu Nr. NN-1427, 2020-01-03 nutarimu Nr. NN-2. Minėtų nutarimų priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, kad į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji gali būti pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime motyvuotu Kalėjimų departamento nutarimu nuteistąjį perkeliant iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Todėl šiais nutarimais tai ir buvo padaryta – pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas – atlikti buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–26).
Paaiškina, kad pareiškėjo skunde nėra nurodyta nei kuo vadovaujantis Kalėjimų departamento sprendimai dėl perkėlimų yra nepagrįsti, nei kuo grindžiama reikalaujama neturtinė žala. Skunde nėra pateikta jokių įrodymų ir įtikinamų argumentų įrodančių neturtinės žalos pagrįstumą. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad dėl atsakovo veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl Kalėjimų departamento veiksmų, perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2019-09-10 Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu Nr. NN-1304 perkeltas iš Pravieniškių PN-AK (Antrojo sektoriaus) į Šiaulių TI iki 2019-09-24, nutarime nurodomas perkėlimo tikslas – tęsti bausmės atlikimo (b. l. 36–37). Pareiškėjas 2019-12-06 Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu Nr. NN-1427 perkeltas iš Pravieniškių PN-AK (Antrojo sektoriaus) į Šiaulių TI iki 2019-12-29, nurodomas perkėlimo tikslas – tęsti bausmės atlikimo (b. l. 38–39). Pareiškėjas 2020-01-03 Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu Nr. NN-2 perkeltas iš Pravieniškių PN-AK (Antrojo sektoriaus) į Šiaulių TI iki 2020-01-28, nurodomas perkėlimo tikslas – tęsti bausmės atlikimo (b. l. 40–41).
Visi šie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimai priimti vadovaujantis aplinkybe, kad pareiškėjas sistemingai, piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, nereaguoja į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones, ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus (b. l. 36–37, 38–39, 40–41), o 2019-12-06 ir 2020-01-03 nutarimai papildomai grindžiami aplinkybe, kad siekiama apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti jo socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą (b. l. 38–39, 40–41).
Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I1-2169-789/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00321-2020-3) buvo sprendžiamas klausimas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-01-03 nutarimo Nr. NN-2 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-09-10 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Kalėjimų departamento 2020-01-03 nutarimą Nr. NN-2, taip pat priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėto perkėlimo į Šiaulių TI.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nustačius aplinkybę, kad tapatus reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, patirtos dėl pareiškėjo perkėlimo į Šiaulių TI, yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I1-2169-789/2020, kurioje 2020-09-10 priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs (nes yra apskųstas apeliacine tvarka), skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, dėl pareiškėjo perkėlimo Kalėjimų departamento 2020-01-03 nutarimo Nr. NN-2 pagrindu paliekama nenagrinėta pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Taigi toliau teismas nagrinės pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai patirtos žalos atlyginimo likusių Kalėjimų departamento nutarimų pagrindu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš nepagrįsto jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, teigia, kad toks perkėlimas atliktas nesant teisinio pagrindo, be to, pareiškėjo sąlygos jį perkeliant buvo pablogintos dėl Kalėjimų departamento veiksmų, Kalėjimo departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą nuobaudų atlikimui, o galėjo perkelti pareiškėją tik tolimesniam bausmės atlikimui.
Kalėjimų departamento 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimų dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą priėmimo metu galiojo Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2019-07-06), pagal kurią, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir Tvarkos aprašas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-08-02), 3.2 punktas nustatė, kad nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.
Pagal Kalėjimų departamento 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimų metu galiojusio BVK 83 straipsnio 1 punktą, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
Teismas pažymi, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ginčijamais nutarimais buvo perkeltas ne tęsti tolimesnio bausmės atlikimo, tačiau perkeltas jam paskirtoms nuobaudoms atlikti. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą paaiškino, kad visais trimis perkėlimo atvejais pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimais tai ir buvo padaryta – pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas – atlikti buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI.
Iš Pravieniškių PN-AK (Antrojo sektoriaus) 2020-07-29 pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ turinio matyti, kad pareiškėjui 2019-09-02 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 26 paroms, 2019-11-25 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms, 2019-12-02 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų (b. l. 10–11). Iš Kalėjimų departamento 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimų turinio matyti, kad pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI tik ribotam laikui, o ne neribotam laikui tęsti bausmės atlikimo šioje įkalinimo įstaigoje.
BVK 142 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2019-07-05 (iki Kalėjimų departamento 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimų), numatė, jog Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais (nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas) perkelto į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Kalėjimų departamento nutarimai dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI priimti po 2019-07-05 (atitinkamai 2019-09-10 ir 2019-12-06).
Sistemiškai įvertinus nurodytas BVK ir Tvarkos aprašo nuostatas matyti, kad iki Kalėjimų departamento 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimų galiojusi BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija numatė teisę Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į kalėjimą atlikti jam paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Kalėjimų departamento 2019-09-10, 2019-12-06 nutarimų priėmimo metu tokios Kalėjimų departamento direktoriaus teisės perkelti nuteistąjį atlikti nuobaudos į kalėjimą, įtvirtintos BVK 143 straipsnio 3 dalyje, nebeliko, o pagal taikytinas BVK nuostatas (BVK 69 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 3.2 punktas) Kalėjimų departamento direktoriui suteikta teisė priimti nutarimą tik dėl nuteistojo perkėlimo, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą, saugumą.
Nors Kalėjimų departamento 2019-09-10, 2019-12-06 nutarimuose nuteistojo perkėlimo priežastys nurodytos tokios, kaip pažeidinėjami bausmės atlikimo rėžimo reikalavimai, nustatytos tvarkos ignoravimas ir siekis apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką, pagal paties Kalėjimų departamento pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat byloje esančią rašytinę medžiagą (2020-07-29 pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ duomenys) matyti, kad pareiškėjo perkėlimas buvo vykdomas siekiant ne tęsti jo bausmės atlikimą Šiaulių TI, o atlikti jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, nors tokios teisės Kalėjimų departamento direktorius, pagal galiojančias BVK nuostatas neturėjo.
Teismas papildomai pastebi, kad pagal Tvarkos aprašo 3.2 punktą, kuriuo vadovaujantis priimti Kalėjimų departamento 2019-09-10, 2019-12-06 nutarimai, nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, kai, be kita ko, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą parengia perkeliančioji įstaiga, derina (vizuoja) priimančiosios įstaigos vadovas ir Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovai. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, Kalėjimų departamento 2019-09-10, 2019-12-06 nutarimų turinio matyti, kad Kalėjimų departamentas nebuvo gavęs perkeliančios įstaigos – Pravieniškių PN-AK teikimo perkelti pareiškėją atlikti nuobaudą į Šiaulių TI, Kalėjimų departamentui nebuvo pateiktas nutarimo perkelti nuteistąjį į kitą įkalinimo įstaigą projektas, šis projektas nebuvo suderintas su priimančia institucija, t. y. Šiaulių TI. Tokie procedūriniai pažeidimai lėmė, kad pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas ne jo esamos įkalinimo įstaigos – Pravieniškių PN-AK, o paties Kalėjimų departamento, nepaisant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo priimti nutarimą perkelti nuteistąjį iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą tik gavus perkeliančios įkalinimo įstaigos parengtą nutarimo projektą, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga. Iš Kalėjimų departamento 2019-09-10, 2019-12-06 nutarimų turinio matyti, kad tokio derinimo su perkeliančiąja ir priimančiąja įstaiga neatlikta nei popieriniu būdu, nei dokumentų valdymo sistemoje, o nutarimų perkelti pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą rengėjas yra pats Kalėjimų departamentas (pasirašęs – Kalėjimų departamento direktorius) (b. l. 37, 39).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Nagrinėjamu atveju, Kalėjimų departamentui priėmus nutarimus perkelti pareiškėją atlikti nuobaudą iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI be privalomo tokių nutarimų derinimo, nebuvo užtikrintas objektyvus aplinkybių įvertinimas. Pagal esamus rašytinius įrodymus matyti, kad ginčijamas nutarimas priimtas formaliais pagrindais, be to, kaip minėta, priimtas remiantis aplinkybe, kad pareiškėjas perkeliamas siekiant tęsti jo bausmės atlikimą Šiaulių TI, nors iš tiesų matyti, kad pareiškėjas perkeltas tik atlikti jam paskirtas nuobaudas – kalinimą kamerų tipo patalpose. Tuo tarpu pagal nutarimų priėmimo metu galiojančias BVK nuostatas, Kalėjimų departamentui nebuvo suteikta teisė perkelti nuteistąjį atlikti paskirtas nuobaudas į kitą įkalinimo įstaigą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas 2019-09-10 ir 2019-12-06 nutarimu perkeldamas pareiškėją į Šiaulių TI, atliko neteisėtus veiksmus, veikė viršydamas jam teisės aktuose suteiktos kompetencijos ribas, todėl yra pagrindas spręsti dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas dėl Kalėjimo departamento neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Šiaulių TI, kuris yra griežtesnio režimo kalinimo įstaiga, patyrė tam tikrus išgyvenimus, nepatogumus, kurie laikytini jo patirta neturtine žala, nes be teisėto pagrindo buvo kalinamas griežtesnėmis sąlygomis.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Kalėjimų departamento 2019-09-10 nutarimu perkeltas į Šiaulių TI iki 2019-09-24 (15 parų), o 2019-12-06 nutarimu perkeltas į Šiaulių TI iki 2020-12-29 (24 parų), į aplinkybę, kad pažeidimai buvo trumpalaikiai, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 160 Eur neturtinės žalos suma dėl neteisėto jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, t. y. 100 Eur žala dėl perkėlimo Kalėjimų departamento 2019-12-06 nutarimu ir 60 Eur dėl perkėlimo Kalėjimų departamento 2019-09-10 nutarimu. Teismo vertinimu tokia suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl neteisėto perkėlimo atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
Nors pareiškėjas nurodo bendrus teiginius, kad sąlygos Šiaulių TI jam buvo blogesnės nei Pravieniškių PN-AK, teismas pažymi, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie pablogintas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o netinkamos kalinimo sąlygos yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybės, atstovaujančios atitinkamos įstaigos, atžvilgiu, o ne Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo N. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pareiškėjo perkėlimo Kalėjimų departamento 2020-01-03 nutarimo Nr. NN-2 pagrindu, palikti nenagrinėtą.
Priteisti pareiškėjui N. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.