- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1-70-1050/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27176-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė
- Kaltinamasis
- N. B.
- Nukentėjusysis
- J. B.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal patentą, pradinio išsilavinimo (baigęs 9 klases), teistas:
1) 2008-09-04 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2009-04-17 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto;
2) 2009-12-18 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 dienų;
3) 2009-12-22 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
4) 2010-02-05 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
5) 2010-02-12 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;
6) 2010-02-12 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
7) 2018-03-20 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesiams viešųjų darbų;
8) 2019-12-03 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto. 2020-02-28 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis N. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį: 2024-07-13, apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, savo tėvui J. B. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir dėl daugybinių poodinių kraujosruvų veide, potrauminio minkštųjų audinių komponentais dešinio žando ir kairėje momentinėje srityse, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžio su poslinkiu, kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, dešinės pusės IV šonkaulio lūžio, kairės plaštakos II piršto nago guolio odos nubrozdinimo padarė J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis N. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
3. N. B. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena viename kambaryje kartu su tėvu J. B., nes kita namo dalis sudegusi. 2024-07-13, apie 10.00 val., atėjo G. K.. Abu nuėjo iki parduotuvės, pirko degtinės 1 ar 2 butelius 0,5 l. talpos. Grįžę alkoholį gėrė kieme, prisijungė ir tėtis. Tikslaus laiko nežino, atvažiavo R. P., atvežė dar vieną 0,5 l. talpos degtinės butelį. Toliau gėrė keturiese. Begeriant su tėčiu susipyko, dėl ko – nežino. Tada visi nuėjo į namo vidų, gėrė toliau. Po to N. B., R. P. ir G. K. užmigo. Neatsimena, kad būtų atvažiavusi policija ir kodėl ji buvo kviesta (pirmą kartą). Jis miegojo tėvo lovoje, R. ir G. miegojo jo lovoje, o tėtis sėdėjo irgi ant jo lovos prieš jam užmiegant. Tuo metu tėtis nebuvo susižalojęs ir jokiais skausmais nesiskundė. Kada prabudo nuo triukšmo, pamatė, kad tėvas guli tarp televizoriaus ir krosnies. Televizoriaus kampas ir staliuko kampas buvo sudaužyti. Bandė tėvą pakelti, tačiau nepavyko, todėl pavertė jį ant šono. Bekeliant plyšo tėvo marškinėliai (ties kaklu). Buvo matyti, kad iš jo lūpų bėgo kraujas. Tėvas buvo „kominis“, kažką „burbuliavo“. Jis ir blaivus sunkiai vaikščiojo, girtas iš viso nesilaikė ant kojų. Nesuprato, kad jam reikia pagalbos, buvo ne pirmas kartas, kad taip gulėtų, todėl ir nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Po to kartu su R. ir G. išėjo iki parduotuvės. Begeriant paskambino sesuo D. K. ir liepė grįžti. Kai sugrįžo į namus, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, padėjo išnešti tėvą. Niekada tėvo nėra mušęs, šį kartą tikrai to nedarė, pykstasi tik žodžiais (b. l. 198-201, 212-214).
4. Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykis įvyko 2024-07-13, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną pas jį namuose buvo R. P. (jo pusbrolis), draugas G. K. ir N. B. tėvas J. B.. R. P. atvyko pas jį dieną prieš įvykį, o G. K. – įvykio dienos ryte (tikslaus laiko nepamena). Kai atvyko R. P., jie vartojo alkoholį, išgėrė daug. To vakaro aplinkybes normaliai prisimena. 2024-07-13, apie 10.00 val., su visais šiais asmenims vartojo alkoholį. Iš ryto iki 10.00 val. taip pat vartojo alkoholį. Kiek suvartojo alkoholio nepamena, iki šios valandos pakankamai gerai prisimena įvykio aplinkybes. Parodė, kad 2024-07-12 su draugais pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholio gėrė nemažai, gėrė degtinę. Įvykio dieną 2024-07-13 (tiksliai valandos neprisimena) atsikėlė ryte ir pamatė, kad tėvas guli, taip pat sudaužytas televizorius ir dėl to pradėjo rėkti ant tėvo. Komodėlės, ant kurios stovėjo, kampas buvo nuskilęs. Tėvas gulėjo prie židinio, prieš televizorių, skersai kambario ant grindų. Tėvo tikrai nemušė, nors buvo įpykęs, pradėjo karščiuotis, nes buvo sudaužytas televizorius. Viską atsimena – nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų. Vėliau parodė, kad gal kažko ir nepamena, gali būti ir spyrė, tačiau abejoja tuo, tikrai žmogaus į ligoninę nepaguldė. Bandė pakelti tėvą, tačiau nepavyko. Kaip krito tėvas pats, ant televizoriaus, tikrai nematė. Kai kepė šašlykus, tikrai matė, kaip tėvas griuvinėjo, o kaip griuvo namie, tikrai asmeniškai nematė. Tačiau iš karto suprato, kad nieko daugiau nebuvo, žino, kad tėvas griuvo ant televizoriaus. Tikrai niekas jo nestūmė. Jokio peilio neturėjo, jei būtų turėjęs peilį, mano, kad būtų jį ir panaudojęs. Nekvietė policijos, nes tėvas taip ne pirmą kartą griuvinėja. Ant tėvo nesimatė, kad yra sudaužytas. Įvykio dieną iš ryto sėdėjo lauke su tėvu, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, matė griuvinėjantį tėvą. Vien kol ėjo į namo vidų kelis kartus griuvo. Jis prieš visą šį įvykį į parduotuvę ėjo ir griuvinėjo. Pirmą kartą, kai buvo kviesta policija, jo tikriausiai nei namuose nebuvo. Tuomet kaltinamasis apsisuko ir išėjo į parduotuvę, už kurios vėliau vartojo alkoholį. Valandos bėgyje paskambino jam sesuo, kuri pasakė, kad ji yra pas juos atvažiavus, pasakė, kad kviečia greitąją. Tuomet jis grįžo tuoj pat namo. Parodė, kad tokią seserį turėti, geriau šunį turėti nei seserį. Grįžus namo pamatė, kad kieme yra greitoji, padėjo išnešti tėvą. Ant dešinės rankos nubrozdinimai atsirado dėl kampinio šlifuoklio, kadangi su juo dirbo. Kairėje rankoje atsirado nubrozdinimai, nes dirbo su perforatoriumi.
5. Nukentėjusysis J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gydomas ligoninėje, slaugos skyriuje. Dėl ko jis guli ligoninėje – nežino, gal dėl kojų skausmo. Kas jam atsitiko nežino, neatsimena, nežino kodėl atsidūrė ligoninėje, nieko neatsimena (t. 1, b. l. 105-107).
6. Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokių pretenzijų savo sūnui neturi. Parodė, kad absoliučiai nieko neprisimena. Nieko jis nekaltina. Ligoninėje gulėjo dėl (duomenys neskelbtini). Nieko jam neskaudėjo. Namuose gal galėjo ir pats susimušti, nors nieko neprisimena. Neprisimena nei kaip greitoji išvežė. Įvykio dienos jokių aplinkybių neprisimena, pramiegojo. Matyt griūdamas televizorių sudaužė, tačiau šio momento neprisimena. Dažnai griuvinėja, tai koja kažkur užkliūna, ir ranką pats susižedęs buvo. Sūnus jį prižiūri, lova sutvarkyta, valgyti padaryta. Neprisimena jokio įvykio, kad būtų griuvęs (griuvinėjęs) ant kokio buko daikto. 2024-07-13 vartojo alkoholį, tačiau nedaug. Miega kartu su sūnumi, viename kambaryje. Niekas jo nekliudė. Matyt užkliuvo ir nugriuvo.
7. Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-07-12 nuvažiavo pas savo dėdę J. B.. Kartu su juo ir jo sūnumi N. B. kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Kada po išgertuvių nuėjo miegoti neatismena. 2024-07-13, prabudę, toliau visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Dar buvo G. K.. Vėliau užmigo. Prieš užmiegant J. buvo sveikas, sėdėjo ant savo lovos. Prabudęs (kiek buvo valandų nepamena) pamatė, kad J. guli kambaryje ant grindų. Prabudo nuo riksmų, kadangi N. šaukė ant tėvo sakydamas „tėvai, ką padarei, sudaužei televizorių“, matė, kaip vieną kartą iš kojos tai sakydamas J. gulinčiam spyrė į šoną. Jo nuomone, spyrė stipriai, dėl ko žodžiais bandė sudrausminti N. Kai spyrė J., buvo matyti, kad iš burnos ties kampais buvo pabėgęs kraujas. G. K. tuo metu sėdėjo ant lovos. Nenorėjo kviesti policijos, nes jam buvo nemalonu, nes N. yra jo pusbrolis. Išėjęs iš namų iš karto paskambino J. dukrai D. ir viską jai papasakojo (b. l. 126-136).
8. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pas pusbrolį N. B., pas dėdę J. B., iš ryto. Pradėjo išgėrinėti. Prisipirko dar daugiau alkoholio ir nuėjo pas pusbrolį į namus toliau pratęsti. Kai gėrė konfliktų nebuvo. Vėliau nuėjo į vidų, gėrė. Per daug gal buvo alkoholio ir užmigo, gėrė ir su G. K.. Nežino, kiek laiko miegojo, miegant išgirdo triukšmą. Prabudo, girdėjo kaip N. B. rėkia, J. gulėjo ant grindų. Rėkia „tėvai, kelkis“. Prabudęs nesuprato, kas vyksta, žiūri J. guli, o N. rėkia „tėvai, žiūrėk, ką padarei“. N. sako, žiūrėk, ką tėvas padarė – televizorių sudaužė. N. B. į J. B. nespyrė kaip į futbolo kamuolį, o pajudino koja. Kaip stipriai spyrė negali pasakyti. Pripažino, kad skambino kaltinamojo seseriai, nežino, ką su ja kalbėjo. Gal prifantazuota buvo, nes išgėręs buvo, galėjo bet ką prikalbėti. Tikrai nesakė, kad kaltinamasis puolė su peiliu nukentėjusįjį, čia tikrai fantazijos. Išeidamas pasakė „J., kelkis“. J. buvo sąmoningas, gulėjo ant žemės. Vienoje pusėje iš lūpų matėsi kraujas, bet jei virto ant spintelės, televizoriaus, gal pats susižalojo. Kraujo tiek, kiek liudytojui teisiamojo posėdžio metu buvo parodytoje nuotraukoje, jo teigimu, nebuvo. Po įvykio išėjo, už parduotuvės dar išgėrė ir išvažiavo namo.
9. Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-07-13, apie 9.20, paskambino jos tėvas J. B., kuris pasakė, kad brolis N. B. jį išvarė iš namų, dėl to iškvietė policijos pareigūnus, tuo jų pokalbis baigėsi. Vėliau, tą pačią dieną, paskambino pusbrolis R. P., kuris pasakė, kad važiuotų žiūrėti tėvo, nes N. B. jį gali užmušti. Nuvykusi pas tėvą į namus, rado jį gulintį kambaryje ant grindų. Veidas buvo ištinęs nuo sumušimų, kruvinas. Bandė tėvą kalbinti, bet jis nieko nesugebėjo pasakyti. Brolis N. B. miegojo tėvo lovoje. Kai bandė pakelti tėvą nuo grindų, atsikėlė brolis. Jo paklausė, kodėl sumušė tėvą. N. atsakė, kad jeigu iki vakaro jis neatpirks televizoriaus, kurį sudaužė, bus visai užmuštas. Kadangi jo brolis visada būna agresyvus, todėl išėjo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. 2024-07-14 paskambino R. P., kuris pasakė, kad J. B., būdamas neblaivus, netyčia namuose sudaužė televizorių, dėl to N. B. supyko ir jį sumušė. R. P. aiškino, kad N. tėvą spardė kojomis, rankose turėjo peilį. Pokalbį su R. P. įrašė (t. 1, b. l. 145-148).
10. Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš šeimos narį (kaltinamasis N. B. yra D. K. brolis).
11. Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-07-13, vartojo alkoholinius gėrimus nuo pat ryto iki nakties, todėl jautėsi stipriai neblaivus. Tiksliai neatsimena tos dienos detalių. Visą dieną alkoholį vartojo pas N. B.. Namuose dar buvo R. P. ir N. B. tėtis J. B.. Išgėrė ne mažiau kaip 3 butelius 0,5 l talpos degtinės, bet galėjo būti ir daugiau, visi buvo stipriai neblaivūs. Kažkuriuo metu, jis ir R. P. užmigo didžiajame kambaryje. Begeriant nematė, kad J. B. būtų sužalotas, jokiais skausmais nesiskundė. Kai atsikėlė, R. P. sėdėjo prie stalo, N. B. buvo tėvo lovoje, o ant grindų, nugaros, gulėjo J. B.. Pastebėjo, kad yra sudaužytas tik televizorius. R. P. paprašė padėti pakelti J. B. ir paguldyti į lovą, bet pakelti nesugebėjo. Tada abu su R. P. išėjo į parduotuvę. R. P. paskambino D. K. ir pasakė, kad važiuotų žiūrėti tėvo, pats jokio konflikto nematė (t. 1, b. l. 151-152).
12. Liudytojas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra daug išgeriantis, todėl neprisimena įvykio. Be to, jau daug laiko praėjo. Remiasi savo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes ten buvo trumpesnis laikotarpis po įvykio ir tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
13. Iš 2024-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, antrame namo aukšte, kambario kairėje pusėje užfiksuotas ant grindų gulintis J. B.. Šalia stalo bei po stalu matyti tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Šalia J. B. guli įvairūs rūbų maišai, apgadintas televizorius (nuotraukos 6-7). Ant J. B.veido srityje matomi patinimai, kruvinos lūpos, iš burnos varvėjo raudonos spalvos skystis – kraujas (nuotrauka Nr. 8) (t. 1, b. l. 19-26).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-10-17 išvadoje Nr. G 3100/2024 (01) užfiksuota, kad atlikus medicininį tyrimą J. B. nustatyta:
i. Galvos sumušimas, pasireiškęs dauginėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, potrauminiais minkštųjų audinių komponentais dešinio žando ir kairėje momeninėje srityse, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžiu su poslinkiu, kairio momenkaulio įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, padaryti veido, dešinio žando ir kairiąją momeninę sritis paveikus kietu buku daiktu. Šie sužalojimai, dėl apatinio žandikaulio lūžio ir kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;
ii. Krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusė IV šonkaulio lūžiu, padarytas krūtinės ląstos dešinį šoninį paviršių paveikus kietu buku daiktu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu;
iii. Kairės plaštakos II piršto nago guolio odos nubrozdinimas, padarytas minėtą kūno vietą paveikus kietu buku daiktu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
iv. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tik suduodant smūgius nukentėjusiajam kietu buku daiktu (daiktais) į nurodytas kūno sritis, tiek pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas.
v. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu ir atsitrenkiant į televizorių. (t. 1, b. l. 87-89).
2. Kitų objektų apžiūros 2024-08-21 protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas tarp Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) darbuotojo ir D. K.. D. K. praneša, kad brolis primušė tėvą, veidas visas ištinęs, turbūt lūžę šonkauliai, nes jis atsikelti nuo žemės negali. Užėjusi paklausė, kodėl tėvą sudaužė, jis pradėjo pulti ją ir ji apsisuko ir išvažiavo su vyru. Kiek ji žino, ryte su tėčiu ji šnekėjo, jis nebuvo pridaužytas (t. 1, b. l. 76-78).
3. Kitų objektų apžiūros 2024-07-17 protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas telefoninio garso įrašas tarp D. K. ir R. P.. Pokalbio metu R. P. pasako, kad kai atsikėlė, televizorius buvo sudaužytas. A. N. B., kuris pradėjo spardyti tėvą už tai, kad pastarasis sudaužė televizorių. R. P. nematė, kaip tėvas būtų užgriuvęs ant televizoriaus. Bet N. B. tėvą daužė, šoko prieš tėvą su peiliu, į tėvą spardė iš kojų (t. 1, b. l. 28-31).
4. 2024-07-18 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis N. B. parodo, kur įvykio dieną lauke visi sėdėjo ir vartojo alkoholį. N. B. rodo į kambarį, kuriame tą dieną girtavo ir vėliau rado sužalotą tėtį, rodo lovą, ant kurios užmigo ir miegojo. Parodė, kurioje vietoje atsikėlęs ir kokioje pozicijoje rado tėtį (nuotrauka Nr. 14). Vėliau parodė, kaip jį paguldė ant nugaros ir kurioje vietoje buvo tėčio galva (nuotrauka Nr. 15). Patikrinimo metu užfiksuotas televizoriaus dūžis, iš kurio matyti skilęs televizoriaus ekranas, jokių nuskilusių kampų ant jo nėra matyti, apgadinto stalo krašto, kuris minimas įtariamojo apklausoje, nepastebima (nuotrauka Nr. 16) (b. l. 32-45).
5. Kitų objektų apžiūros 2024-08-22 protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo - garso įrašai, kuriuos darė policijos pareigūnai, būdami įvykio vietoje. Apžiūrėti keturi įrašai:
i. Pirmas įrašas darytas 2024-07-13 ryte. Policiją kvietė J. B., nes sūnus N. B. veja jį iš namų. J. B. rastas sėdintis lauke ant kėdės, jam nustatomas 2.75 promilių girtumas. Šalia J. B. sėdėjo dar du vyrai – R. P. ir G. K.. Policijos pareigūnai, užlipę į namo antrą aukštą, kairiajame kambario kampe rado gulintį N. B.;
ii. Antrajame įraše matyti, kad policijos pareigūnai sėdi automobilyje. Pareigūnams paklausus, ar ankščiau smurtaudavo, sakė, kad niekada, būna, kad susipyksta, tai jį išvaro iš namų ir viskas. Teigia, kad sūnus neturi priklausomybės alkoholiui. Paklausus ar prašo, kad atskirti sūnų nuo jo, kad kartu negyventų, sako kad nenori, kad vaikas geras, abudu kartu gyvena;
iii. Trečiajame įraše užfiksuota, kad pareigūnai pro atvirą langą ragino atidaryti duris, kurių niekas neatidarė. Po ilgų raginimų duris atidarė N. B.. Pareigūnai sakė, kad nori apžiūrėti kaip jaučiasi tėtis, o N. B. atsako, kad jis miega neblaivus, taip pat, kaip ir jis yra neblaivus. Užėjus į namo antro aukšto kambarį, kairiajame kambario kampe matyti ant kairiojo šono gulintis susirietęs vyras, kurio paklausus kas jam buvo, jis dejuoja ir į klausimus nesugeba atsakyti. Matyti ištinęs veidas. Tuomet atėjo N. B., kuris pasakė, kad tėvas miega. Pareigūnei pasakius, kad jis visas kruvinas ir atvažiuos medikai, N. B. pradeda piktintis, kad nieko daugiau čia nebeleis, nes tėvas trenkėsi į jo televizorių, vartoja necenzūrinius žodžius. Tuomet visi išėjo į lauką pasitikti medikų. Pareigūnė teigia matanti kraują. Lauke belaukiant medikų, N. B. rankose, laikydamas degtinės butelį, jį gurkšnoja;
iv. Ketvirtajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas N. B. klausia, kodėl neįsileido, klausė, kas buvo. N. B. sako „ką aš žinau, ėjo, griuvo, ar ką“. N. B. pasiima iš namų degtinės butelį, kurį pradeda gerti (b. l. 79-81).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
1. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta kvalifikuota nuskalstamos veikos sudėtis, t. y. tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Artimojo giminaičio sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
2. Minima nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
4. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad N. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta, kadangi jis, smurtaudamas prieš savo tėvą J. B., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
5. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad tėvo tikrai nemušė, nors buvo ir įpykęs, pradėjo karščiuotis, nes buvo sudaužytas televizorius. Viską atsimena – nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų. Vėliau teismo posėdžio metu paaiškino, kad gal kažko ir nepamena, gali būti ir spyrė, tačiau abejojo tuo. Neneigė, kad galėjo spirti tėvui į šoną. Kitus sužalojimus, kurie yra įvardinti kaltinime, kaltinamasis neigė – teigė, kad tiek sužalojimų, kad paguldyti tėvą į ligoninę, jis negalėjo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir remiasi byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamojo N. B. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie yra patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu.
6. Visų pirma, į bylą pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-10-17 išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (galvos sumušimas, pasireiškęs dauginėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, potrauminiais minkštųjų audinių komponentais dešinio žando ir kairėje momeninėje srityse, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžiu su poslinkiu, kairio momenkaulio įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, padaryti veido, dešinio žando ir kairiąją momeninę sritis paveikus kietu buku daiktu. Šie sužalojimai, dėl apatinio žandikaulio lūžio ir kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; Krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusė IV šonkaulio lūžiu, padarytas krūtinės ląstos dešinį šoninį paviršių paveikus kietu buku daiktu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; Kairės plaštakos II piršto nago guolio odos nubrozdinimas, padarytas minėtą kūno vietą paveikus kietu buku daiktu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 87-89).
7. Paminėtos išvados 3 punkte konstatuota, kad nustatyti specialisto išvados 1.1., 1.2 ir 1.3 papuknčiuose išvardinti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajam kietu buku daiktu (daiktais) į nurodytas kūno sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas (t. 1 b. l. 89).
8. Paminėtos išvados 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į specialisto išvados 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiuose išvardintų kūno sužalojimų kiekį bei išsidėstymą kūne, mažai tikėtina, kad pastarieji sužalojimai galėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu ir atsitrenkiant į televizorių. Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 3100/2024 (01) (t. 1, b. l. 87-90).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Taigi kaltinamojo versiją, kad jo tėtis J. B. galėjo susižaloti griuvinėdamas ir/ar atsitrenkdamas tik į televizorių, paneigia byloje esanti specialisto išvada, kurioje aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad, atsižvelgiant į kūno sužalojimų kiekį bei išdėstymą kūne, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu ir atsitrenkiant į televizorių.
10. Antra, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ne kartą akcentsavo, kad kai kepė šašlykus, tikrai matė, kaip tėvas griuvinėjo, vien kol ėjo į namo vidų, kelis kartus griuvo. Jis prieš visą šį įvykį į parduotuvę ėjo ir griuvinėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek liudytojas G. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jiems keturiems begeriant, nematė, kad J. būtų sužalotas ir jokiais skausmais nesiskundė (t. 1, b. l. 151-152), tiek pats N. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai visi nuėjo miegoti, tėvas nebuvo susižalojęs ir jokiais skausmais nesiskundė (t. 1, b. l. 198-201, 212-214). Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė, kad prieš užmiegant J. buvo sveikas, sėdėjo ant lovos (t. 1, b. l. 126-136). Iš liudytojos D. K., apsklaustos ikiteisminio tyrimo metu, protokolo matyti, kad įvykio dienos ryte – 2024-07-13, apie 9.20 val. jai paskambino tėvas J. B. ir paaiškino, kad jį brolis N. B. išvarė iš namų, dėl to tėvas iškvietė policijos pareigūnus, tuo pokalbis ir baigėsi (t. 1, b. l. 145-146). Taigi šie liudytojos D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir kitų paminėtų liudytojų parodymai, taip pat patvirtina aplinkybę, kad dienos metu, iki visi nuėjo vartoti alkoholį į vidų, o vėliau – miegoti, nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Galiausiai, aplinkybę, kad nukentėjusysis, iki visi varotoję alkoholį asmenys nuėjo miegoti, nebuvo sužalotas, patvirtina ir apžiūrėti kūno kamerų įrašai, kuriuose, kaip matyti pareigūnų pirmojo apsilankymo įvykio vietoje metu, nebuvo fiksuotas nukentėjusiojo sužalojimo faktas, nors, kaip tvirtina kaltinamasis, nukentėjusysis iki tol daug kartų pats griuvinėjo (t. 1., b. l. 79-80). Taigi kaltinamojo regimybė, kad specialisto išvadoje įvardinti kaltinamojo kūno sužalojimai atsiradę būtent dėl paties kaltinamojo nuolatinio griuvinėjimo, nepasitvirtino, kadangi, esant nuolatiniam griuvinėjimui prieš įvykį, kokius įvardino kaltinamasis, nukentėjusysis būtų patyręs analogiškus ar panašaus pobūdžio susižalojimus anksčiau, tačiau, kaip jau paminėta, byloje esantys įrodymai, kad iki visi nuėjo į antrą aukštą gerti, nukentėjusysis tokių sužalojimų nebuvo patyręs.
11. Trečia, paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu yra nenuoseklūs, neatskleidžiantys tikrosios įvykusių faktinių aplinkybių sekos ne tik dėl aukščiau nurodytų priežasčių, susiusių su tuo, kad kaltinamasis pats griuvinėdamas galėjo susižaloti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. B. parodė, kad buvo matyti, kad iš nukentėjusiojo lūpų bėgo kraujas ir jis nesupratęs, kad būtina greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 198-201, 212-214). Vėliau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nekvietė policijos, nes tėvas taip ne pirmą kartą griuvinėja. Ant tėvo nesimatė, kad yra sudaužytas, po įvykio, kai išeidinėjo, nesimatė kraujo, kraujas netekėjo, teisiamojo posėdžio metu parodė savo telefono nuotraukų galerijoje esančią nuotrauką, beje, kuri yra užfiksuota ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52), kuri, kaltinamojo teigimu, patvirtina, kad kraujas netekėjo. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo parodymai dėl vizualiai matomų nukentėjusiojo sužalojimų kito, galiausiai, apskritai teisiamojo posėdžio metu juos neigė rodydamas savo telefono nuotraukų galerijoje nutorauką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė matęs sužalotą tėvą, kad bėgo kraujas. Šiuos kaltinamojo nenuoseklius parodymus akivaizdžiai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. 2024-07-14 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole yra užfiksuota, kad priėjus arčiau J. B., matyti, kad veido srityje yra patinimai, kruvinos lūpos, iš burnos varvėjo raudonos spalvos skystis – kraujas (t. 1, b. l. 79). Iš šio protokolo priedo – fotolentelių taip pat matyti ne tik viso gulinčio nukentėjusiojo J. B. bendras vaizdas (t. 1, b. l. 25), bet ir nukentėjusiojo bendras vaizdas iš arčiau – matyti akivaizdžiai vizualiai sužalotas nukentėjusiojo J. B. veidas, taip pat matyti akivaizdūs patinimai bei iš burnos bėgantis kraujas, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam akivaizdžiai buvo reikalinga greitoji medicinos pagalba. Šie sužalojimai konkrečiai įvardinti ir paminėtoje specialisto išvadoje. Todėl aptarti nenuoseklūs, neatskleidžiantys tikrosios faktinių aplinkybių sekos, kaltinamojo parodymai vertinintini kaip gynybinė kaltinamojo pozicija siekiant išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Apskritai, visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo cinišką požiūrį į padarytą veiką.
12. Kaltinamojo N. B. parodymų nenuoseklumą, netikslumą ir apskritai nenorą atskleisti tikrųjų įvykio faktinių aplinkybių visumos, be kita ko, rodo ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad buvo sudaužytas ne tik televizoriaus kampas, bet ir fanerinio staliuko kampas (t. 1, b. l. 199). Tačiau 2024-07-18 parodymų patikrinimo metu užfiksuotas televizoriaus dūžis, iš kurio matyti skilęs televizoriaus ekranas, jokių nuskilusių kampų ant jo nėra matyti, apgadinto krašto, kuris minimas įtariamojo apklausoje, nepastebima (nuotrauka Nr. 16 (t. 1, b. l. 34-45). Šią faktinę apalinkybę patvirtino ir G. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu pastebėjo, kad tik yra sudaužytas televizorius (t. 1, b. l. 152). Teisiamojo posėdžio metu, kaip jau minėta, G. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tuo metu įvykį, jo aplinkybes geriau atsiminė.
13. Ketvirta, nukentėjusis J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra gydomas ligoninėje, dėl ko – nežino, gal dėl kojų skausmo. Kas jam atsitiko – nežino, neatsimena, nežino kodėl atsidūrė ligoninėje nežino, nieko neatsimena (t. 1, b. l. 105-107). Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad jokių pretenzijų savo sūnui neturi, absoliučiai nieko neprisimena, nieko nekaltina, galėjo ir pats susimušti, nors nieko neprisimena. Matyt, griūdamas televizorių sudaužė, tačiau šio momento neprisimena. Dažnai griuvinėja – tai koja kur užkliūna, ir ranką pats susižeidęs buvo.
14. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pabrėžiamas smurto artimoje aplinkoje problemos aktualumas ir sunkumas, jo aukų pažeidžiamumas ir kartojama nuostata, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, institucijų įsikišimas į privatų ar šeimos gyvenimą gali tapti būtinas siekiant apsaugoti asmens sveikatą ir teises ar užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms (2016 m. vasario 23 d. sprendimas byloje C. prieš Turkiją, peticijos Nr. 55354/11; E. prieš Moldovos Respubliką). Svarbu, kad būtų imtasi veiksmingos pažeidžiamų asmenų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir kitų agresijos (persekiojimo, puldinėjimo) formų priemonių. Asmens apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje yra valstybės pareiga net ir tais atvejais, kai nukentėjusysis šios apsaugos viena ar kita forma atsisako.
15. Nors, kaip jau minėta, pats nukentėjusysis nieko dėl patirtų sužalojimų nekaltina, įvykio aplinkybių nepamena ir tai, kad galėjo pats griūdamas susižaloti, paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-07-13 prabudęs pamatė, kad J. guli kambaryje ant grindų, prabudo nuo riksmų, kadangi N. B. šaukė ant tėvo sakydamas „tėvai, ką padarei, sudaužei televizorių“, matė, kaip vieną kartą iš kojos tai sakydamas gulinčiam J. B. spyrė į šoną, jo nuomone, spyrė stipriai, dėl ko žodžiais bandė sudrausminti N. (t. 1, b. l. 126-136). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu R. P. švelninio savo versiją, nurodydamas, kad N. B. nespyrė kaip į futbolo kamuolį, o pajudino nukentėjusįjį J. B. koja, kaip stipriai spyrė – negalėjo teisiamojo posėdžio metu pasakyti. Tačiau pripažino, kad jis skambino seseriai, nežino, ką su ja kalbėjo. Teismo įsitikinimu, yra pagrindo manyti, kad liudytojas R. P., kuris yra kaltinamojo pusbrolis, švelnina savo parodymus tokiu būdu siekdamas padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl šie parodymai vertintini taip pat ir kitų įrodymų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vertinant tokius aukščiau nurodytus nukentėjusiojo paaiškinimus, taip pat besikeičiančius liudytojo (liudytojų) parodymus, visų pirma, pažymėtina, kad smurto aplinkoje bylose teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus bei jų pokyčius. Tokioje situacijoje itin reikšmingos parodymus davusio asmens elgesio pokyčius sąlygojusios aplinkybės (pavyzdžiui, baimė, gėda, aplinkinių spaudimas ir pan.), kurių tinkamam įvertinimui svarbūs tiek iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvę ir jo metu esantys nukentėjusiųjų (liudytojų) ir baudžiamojojon atsakomybėn traukiamo asmens tarpusavio santykiai, tiek nuteistojo bei nukentėjusiojo (liudytojo) asmeninės charakterio savybės bei kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, galėjusios sąlygoti nukentėjusiojo (liudytojo) atsisakymą duoti parodymus arba kardinalų pakeitimą bylos nagrinėjimo teisme metu, davus nuoseklius, detalius ir faktines bylos aplinkybes atitinkančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
17. Atvykusi į teisiamąjį teismo posėdį liudytoja D. K. taip pat atisakė duoti parodymus prieš šeimos narį (kaltinamasis N. B. yra liudytojos D. K. brolis), todėl teismo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. K. parodymai. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013; 2K-228/2014; 2K-255-746/2015; 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui.
18. Nagrinėjamu atveju 2024-07-17 apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2024-07-13 ryte, apie 9.20 val. jai paskambino tėvas J. B. ir paaiškino, kad jį jos brolis N. B. išvarė iš namų, dėl to tėvas iškvietė policijos pareigūnus, tuo pokalbis su tėvu ir baigėsi. Vėliau, apie 13.00 val. (tikslaus laiko negalėjo įvardinti), jai paskambino pusbrolis R. P., kuris pasakė, kad ji važiuotų žiūrėti tėvo, kadangi N. gali jį užmušti. Po pokalbio ji nuvyko į tėvo namus, užėjus į namus savo tėvą J. B. rado gulintį kambaryje ant žemės, ant veido ir šalia ant žemės matėsi truputį kraujo žymių, tėvo veidas buvo ištinęs nuo sumušimų, bandant kalbinti tėvą jis nieko nesugebėjo pasakyti. Jos brolis N. B. miegojo jos tėvo lovoje, kai bandė pakelti tėvą nuo žemės atsikėlė brolis, ji jo paklaususi, kodėl sumušė tėvą, jis jai atsakė, kad jeigu iki vakaro tėvas neatpirks televizoriaus, kurį sudaužė, jis bus visai užmuštas. Kadangi jos brolis būna visada agresyvus, ji išėjo iš namų ir paskambino policijos pareigūnams. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu paaiškino situaciją ir išvažiavo į savo namus. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnė ir pranešė, kad greitosios medicinos pagalbos medikai jos tėvą išveža į ligoninės priėmimo skyrių, vėliau trumpąja žinute gavo pranešimą, informuojantį, į kokią ligoninę išvežė. 2024-07-14 ji paskambino pusbroliui R. P., kurio pradėjo klausinėti, kas sumušė jos tėvą, kadangi jis kartu su jos tėvu ir broliu vartojo alkoholinius gėrimus. R. P. paaiškino, kad jos tėvas, būdamas neblaivus, netyčia namuose sudaužė televizorių, dėl to N. B. supyko ir sumušė tėvą. R. P. jai telefonu aiškino, kad N. tėvą spardė kojomis ir rankose turėjo peilį. R. P. jos tėvo negynė, kadangi pats bijo jos brolio kaltinamojo N. B.. Todėl iš jų namų pabėgo ir iš karto paskambino jai. Jos brolis N. B. ne pirmą kartą sumuša tėvą, jis visada būna labai agresyvus, kai vartoja alkoholinius gėrimus ar narkotines medžiagas (žino, kad tikrai vartoja), būna dar agresyvesnis ir neprognozuojamas (t. 1, b. l. 145-146).
19. Paminėtus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, 2024-08-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024-07-13 Bendrajam pagalbos centrui skambino nukentėjusiojo J. B. dukra D. K.. Nurodė, kad brolis primušė tėvą, veidas visas ištinęs, ji brolio bijanti, pati ten dalyvauti kai policija atvažiuos, nenori, nes tikrai bijo, turi du mažus vaikus, o kaltinamasis toks (įvardinta necenzūriniu žodžiu). Nurodė, kad „dabar tėvo veidas visas ištinęs, turbūt lūžę šonkauliai, nes jis atsikelti nuo žemės negali. Ji užejusi paklausti, kodėl N. B. tėvą sudaužė, jis pradėjo pulti ją ir ji apsisuko ir išvažiavo su vyru <...>. Ji nurodė, kad „jį pakėlė, nukentėjusysis šnekėti negali, nes pas jį ant tiek tas veidas ištinęs, kad baisu <...>“. Vėliau pokalbio su Bendrosios pagalbos centro darbuotoju metu ji paaiškino, kad, jei neklysta, ryte su tėčiu kai šnekėjo, jis buvo nepridaužytas. Taip pat nurodė, kad būtų gerai, kad pareigūnai ir greitosios medicinos pagalba neinformuotų, kad ji paskambino (t. 1, b. l. 76-77).
20. Teismo vertinimu, šio pokalbio turinys nuosekliai atskleidžia ne tik visą analizuojamo įvykio eigą, rezultatus, bet ir paaiškina tai, kad kaltinamojo sesuo D. K. dėl pakankamai agresyvaus kaltinamojo charakterio pobūdžio bijo duoti parodymus prieš savo brolį N. B.. Be to, kaip jau minėta, ji yra kaltinamojo sesuo, kuri, teismo vertinimu, bijo duoti parodymus ne tik dėl pakankamai agresyvaus kaltinamojo charakterio, bet ir suvokus aplinkybę, kad, kaltinamajam gresia taip pat ir civilinė atsakomybė už padarytą veiką (t. 1, b. l. 93-94). Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu, teismo vertinimu, būtent dėl to kaltinamojo N. B. sesuo ir atsisakė duoti parodymus. Tai, kad liudytojos D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, pativirtina ne tik paminėtas pokalbio su Bendruoju pagalbos centru įrašas (jo turinys), bet ir 2024-08-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams, N. B., sakė, kad tėtis miega girtas taip pat kaip ir jis tuo metu patvirtino, kad yra girtas. Pareigūnei užlipus į namo antrą aukštą, užėjus pro duris užfiksuota, kad kairiajame kambario kampe ant kairio šono guli susirietęs vyras, kurio paklausus, kas jam buvo, jis dejuoja ir į klausimus nesugeba atsakyti. Matyti ištinęs veidas, kaip yra žinoma J. B.. Tuo metu atėjo N. B. ir sakė, kad jis miega. Pareigūnei pasakius, kad jis visas kruvinas ir atvažiuos medikai, jis pradeda piktintis, kad nieko daugiau čia nebeleis, nes jis trenkėsi į televizorių, keiksnojasi. Teigia, kad jis iššimiegos ir viskas bus gerai (t. 1, b. l. 79-80).
21. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam J. B. kūno sužalojimai atsirado būtent dėl smurtinių kaltinamojo N. B. veiksmų, o ne dėl paties nukentėjusiojo griuvinėjimo ar vienkartinio nugriuvimo ant televizoriaus (kurio kampą visi atsikėlę pamatė įdaužtą), patvirtina ne tik aukščiau paminėti įrodymai, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir 2024-07-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame buvo užfiksuotas liudytojos D. K. pokalbis su R. P., kurį liudytoja D. K. buvo įrašiusi po įvykusio įvykio, kuomet buvo sužalotas jos tėvas J. B. (t. 1, b. l. 28-30). Šiame protokole užfiksuota, kad R. P. patvirtino, kad kai visi atsikėlė, televizorius (televizoriaus kampas) jau buvo sudaužytas <...>, tėvą N. B. daužė, sakau (necenzūriniai žodžiai, kuriais kreiptasi į kaltinamąjį), tėvą vienintelį turi, mamos jau neturi <...>, tuomet iš jo atėmė telefoną <....>, jei jau daužė tėvą, tai ką aį dar noriu labai muštynių šitų, (necenzūrinis žodis) su peiliu šoka prieš tėvą <....>, N. B. spardė tėvą iš kojų, dar R. P. apvertė ant šono, nes anas buvo apėjęs iš karto kraujais <...>, ir girdėjau kaip kriokia, sakau anas užsprings, a jam sakė kad jam (necenzūrinis žodis), sėdėk <....>, „ajazau, spardė aš kiek atsimenu spardė, bet aš sakau nevartojau nieka tikrai <...>“, „sakiau palauk tėva pensijas, nupirks tau tą televizorių“, „kalbėjau va gi pirmai su juo, dabar sakau gi užpyks un many, kad (duomenys neskelbtini) viskų pasakiau“. Liudytoja D. K. atsakė, kad „a tai kokia čia paslaptis, čia jau visas kaimas skamba, visi (duomenys neskelbtini), kad tėvas guli komoje ir kad išgyvens procentų maždaug du“, „nu taip aš tinkai un šioną jį paverčiau, nes aš mačiau, kad anas supranti putas aina ir su krauju va“ (t. 1, b. l. 28-30). R. P., kuris ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2024-11-13 papildomos apklausos metu patvirtino pripažino, kad jis telefonu kalbėjo su D. K., apie tai, kaip N. B. sumušė savo tėvą J. B., pripažino, kad tame garso įraše girdimas balsas yra jo. Tačiau neblaivus prikalbėjo daug nesąmonių, nesiorentavo, ką kalba, todėl perdėjo, vieną kartą matė, kaip spyrė, pasilieka prie savo ankstesnių parodymų (t. 1, b. l. 134).
22. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad nežino, ką ten kalbėjo, gal čia jo prifantazuota, nes išgėręs buvo, mėgsta prifantazuoti, ko nematęs. Tačiau iš šio telefoninio pokalbio turinio matyti nuosekli įvykusio įvykio eiga, kuri sutampa su byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Be to, kaip minėta, aplinkybę, kad po įvykusio įvykio liudytojas R. P. skambino kaltinamojo seseriai D. K., patvirtino teismo posėdžio metu pats R. P.. Tai, kad apie įvykusį įvykį buvo pranešta kaltinamojo seseriai D. K. netrukus po įvykio, patvirtina ir 2024-11-14 tarnybinis pranešimas dėl pokalbių išklotinių analizės, kuriame užfiksuota, kad tyrimo metu nustatyta, kad 2024-07-13, apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas J. B.. R. B., apsklaustas byloje kaip liudytojas, po įvykio iš savo telefono numerio skambino J. B. dukrai D. K.. Taigi išanalizavus pokalbių išklotines matyti 2024-07-13, 18.53 val. buvo šių dviejų telefono numerių sujungimas, kas patvirtina versiją, kad buvo bendrauta telefonu ir pranešta apie įvykį seseriai.
23. Esant nurodytų įrodymų visumai, liudytojo R. P. parodymų kaita švelninant parodymus kaltinamojo atžvilgiu bei apskritai pasikeitusi pozicija ir vėlesni ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad telefoninio pokalbio su D. K. metu buvo prifantazuota, vertintini kaip šio liudytojo nenoras atskleisti tikrųjų faktinių įvykusio įvykio aplinkybių, suvokus, kad kaltinamajam, kuris yra liudytojo R. P. pusbrolis, gali kilti baudžiamoji atsakomybė.
24. Taigi, apibendrindamas, teismas daro išvadą – aplinkybę, kad nukentėjusiajam J. B. kaltinime įvardinti kūno sužalojimai atsirado dėl smurtinių N. B. veiksmų, o ne dėl paties J. B. griuvinėjimo ar vienkartinio nugriuvimo ant televizoriaus, patvirtina: liudytojos D. K. Bendrosios pagalbos centro pareigūnams nurodytos ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės (kurios teismo vertinimu, yra nuoseklios ir atitinkančios bylos duomenis); liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; liudytojos D. K. įrašytas ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas bei apžiūrėtas telefoninis pokalbis su liudytoju R. P., kuris telefoninio pokalbio metu atskleidė nuoseklią nusikalstamos veikos eigą, nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Šie liudytojo R. P. paaiškinimai, duoti telefoninio pokalbio metu, sutampa su byloje esančių įrodymų bei juose užfiksuotų faktinių aplinkybių visuma. Tuo tarpu tai, kad liudytojo R. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, pakito (švelnėjo) kaltinamojo N. B. atžvilgiu; tai, kad kaltinamojo N. B. sesuo D. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nors ikiteisminio tyrimo metu davė pakankamai tikslius, aiškius ir nuoseklius parodymus, taip pat užfiksavo telefoninį pokalbį su liudytoju R. P.; tai, kad Bendrajam pagalbos centrui liudytoja D. K., be kita, ko teigė bijanti brolio kaltinamojo N. B.; tai, kad G. K. teisiamojo posėdžio metu apskritai teigė nieko neprisimenantis, o nukentėjusysis taip pat nieko neprisimenantis ir dėl visko atleidžiantis sūnui, vertintini kaip šių asmenų tiek įbauginimo pasekmė, tiek siekis, pastariesiems supratus, kad kaltinamajam, su kuriuo visi liudytojai, išskyrus G. K. (kuris yra draugas) yra susiję giminystės ryšiais, gresia tiek baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, tiek civilinė atsakomybė, ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai pareiškus civilinį ieškinį 17 446,24 Eur sumai. Teismui nėra pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu surinktais nuosekliais, vieni kitiems neprieštaraujančiais įrodymais bei paminėtais liudytojų parodymais, taip pat liudytojos D. K. ir liudytojo R. P. telefoninio pokalbio metu užfiksuotomis ir atskleistomis įvykusio įvykio aplinkybėmis, D. K. užfiksuotu pokalbiu su bendrosios pagalbos centro darbuotojais, taip pat ir byloje esančia specialisto išvada, kurioje aiškiai nurodyta, kad, atsižvelgiat į kūno sužalojimų kiekį bei išdėstymą kūne, mažai tikėtina, kad pastarieji sužalojimai galėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu ir atsitrenkiant į televizorių. Nagrinėjamu aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005; 2K-32/2010; 2K-224/2014; 2K-14-895/2015; 2K-343-719/2018; 2K-229-495/2021).
25. Tai, kad kaltinamasis N. B. yra agresyvus, iš esmės patvirtina N. B. ankstesnių teistumų turinys. Kaltinamasis N. B. praeityje teistas aštuonis kartus – už 7 nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį); už vieną nusikaltimą asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (pagal BK 150 straipsnio 3 dalį); viena veika už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (pagal BK 286 straipsnį); tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimą (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį); už dvi veikas už smurtinius nusikaltimus (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą); vieną kartą – už nusikaltimą transporto eismo saugumui (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Be to, kaltinamojo agresyvų pobūdį patvirtina ne tik aukščiau nurodyti byloje surinkti įrodymai, bet ir tai, kad ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis elgėsi pakankamai agresyviai, buvo matyti pakankamai ūmus kaltinamojo elgsenos pobūdis (staigiai pakeldavo balso toną, nesilaikė teismo posėdžio tvarkos, ne kartą drausmintas). Byloje esančiame 2024-08-22 kitų objektų apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir pareigūnei pasakius, kad nukentėjusysis visas kruvinas ir atvažiuos medikai, jis pradeda piktintis, kad nieko daugiau čia nebeleis, nes jis trenkėsi į jo televizorių, keiksnojasi (t. 1, b. l. 80). Kaltinamojo apskritai cinišką, amoralią elgseną patvirtina ir tai, kad, esant sužalotam tėvui, jis tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad tokia tėvo sveikatos būklė yra įprastas reiškinys, bet ir atvykus policijos pareigūnams ir medikams, jiems nešant sužalotą tėvą neštuvais (tuo metu taip pat užfiksuota, kad jis karkė), lauke kaltinamasis N. B., rankose laikydamas degtinės butelį, iš jo gurkšnojo degtinę (t. 1, b. l. 80).
26. Esant nurodytam, darytina išvada, kad kaltinamojo parodymus, kad neva nukentėjusysis pats susižalojo griūdamas (griuvinėdamas), paneigia aukščiau surinkta byloje esančių įrodymų visuma, o pakitusius liudytojų parodymus, ar apskritai atsisakymą juos duoti (liudytojos – kaltinamojo sesers D. K.), teisiamojo posėdžio metu sąlygojo noras padėti savo giminaičiui (sūnui, broliui, pusbroliui) siekiant išvengti tiek baudžiamosios, tiek ir civilinės atsakomybės.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis N. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – tėvą J. B. – ir suvokė tai. Byloje įrodyta, kad N. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, būtent: kaltinamasis N. B. 2024-07-13, apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, savo tėvui J. B. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir dėl daugybinių poodinių kraujosruvų veide, potrauminio minkštųjų audinių komponentais dešinio žando ir kairėje momentinėje srityse, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžio su poslinkiu, kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, dešinės IV šonkaulio lūžio, kairės plaštakos II piršto nago guolio odos nubrozdinimo padarė J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
28. N. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, N. B. kaltė yra įrodyta.
Bausmės skyrimo motyvai ir kardomosios priemonės.
29. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskritis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
30. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltą asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.
31. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
32. Skirdamas bausmę kaltinamajam N. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai prieš savo tėvą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 striapsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis sudavė nevienkartinius smūgius savo tėvui, tokiu būdu padarydamas daugybinius sužalojimus.
33. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nekilo. Šią faktinę aplinkybę patvirtino, tiek pats kaltinamasis, tiek kiti liudytojai.
34. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. B. teistas, jo teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 161-172, 174-179), nėra baustas administracinių nusižengimų kodekso tvarka (vienerių metų bėgyje) (t. 1, b. l. 180 ). N. B. į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (t. 1, b. l. 189). Padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai prieš savo tėvą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį (tėvą), tvirtino, kad jis pats būdamas neblaivus griuvinėja. Ikiteisminio tyrimo metu nebendradarbiavo su pareigūnais, nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismo posėdžio metu jo parodymai keitėsi, neatskleidė tikrosios faktinių aplinkybių grandinės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. B. neigė mušęs tėvą, teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad gal kažko ir neprisimena, gal ir įspyrė jam, bet į ligoninę nepaguldė, vėliau nurodė, tebūnie, gali būti, kad spyrė, bet abejoja. Kaltinamojo apskritai cinišką požiūrį į aplinką, į pačią nusikalstamą veiką rodo ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad jeigu jis turėjęs peilį, tai būtų jį ir panaudojęs, tačiau peilį neigė turėjęs; dėl sesers paaiškino, kad geriau šunį turėti nei sesę. Taigi kaltinamojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu išreikštos pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų, taip pat jų menkinimas, padarytos nusikalstamos veikos neigimas bei apskritai požiūris į artimuosius rodo, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, nors teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbų metu ir atsiprašė nukentėjusiojo. Tačiau, teismo įsitikinimu, tokie teiginiai yra tik deklaratyvūs, neatspindintys jo realaus gailėjimosi dėl smurtavimo prieš savo tėvą.
35. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis yra pavojinga asmenybė, smurtines ir kitas nusikalstamas veikas yra padaręs ir anksčiau, vadinasi, dabartinė nusikalstama veika yra įvykdyta ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Kaltinamasis ne pirmą kartą, kaip jau minėta aukščiau, padarė nusikalstamą veiką, įskaitant ir smurtines, tačiau teigiamų išvadų nepadarė. Kaltinamajam ne kartą buvo paskirtos ir bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tačiau jam tai teigiamos įtakos neturėjo. Taigi N. B. skirti švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, šiuo atveju nėra pagrindo. Tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o nesudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
36. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 2 metai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei sankcijoje nustatyta, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindu.
37. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
38. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti N. B. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad N. B. praeityje daug kartų teistas, taip pat teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau teigiamų išvadų nepadarė (t. 1., b. l. 161-173, 174-181). Taip pat kaltinamasis nevertina savo elgesio kritiškai. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra piktas, gali būti, kad tėvui įspyrė, tačiau į ligoninę nepaguldė, iš karto po įvykio toliau prie policijos pareigūnų gėrė alkoholį (degtinę), tuo parodydamas ciniškumą ir abejingumą artimam savo šeimos nariui. Todėl N. B. elgesio kontrolė izoliuojant jį nuo visuomenės bus efektyvesnė priemonė, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu taip pat siūlė skirti kaltinamajam N. B. realų laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, paskyrus paskirtos laisvės bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti bausmės tikslai.
39. Be to, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo atidėti bausmės vykdymo ir dėl to, kad teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-147-788/2022).
40. N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.
41. Utenos apylinkės teismo 2024-11-07 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo J. B., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiojo J. B. arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
42. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 17 446,24 Eur žalą už nukentėjusiajam J. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą banke (t. 1, b. l. 93-94).
43. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo J. B. 2024-10-11 gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad J. B. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip pat VšĮ Molėtų rajono sveikatos centre laikotarpiais nuo 2024-07-13 – 2024-07-31; 2024-07-31 – 2024-08-31; 2024-08-31-2024-09-24 buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl trauminės subdirinės hemoragijos – tracheostomija ir (ar) ventiliacija, trunkanti ne mažiau kaip 96 valandas, - kai būklė vidutinio sudėtingumo; vakcina; taip pat dėl židininės smegenų kontuzijos buvo pritaikyta bendroji slauga. Paslaugų kaina – 17 446, 24 Eur (t. 1, b. l. 95).
44. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis N. B. savo tėčiui J. B. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir dėl daugybinių poodinių kraujosruvų veide, potrauminio minkštųjų audinių komponentais dešinio žando ir kairėje momentinėje srityse, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžio su poslinkiu, kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, dešinės IV šonkaulio lūžio, kairės plaštakos II piršto nago guolio odos nubrozdinimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala, kurią patyrė Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo J. B. daugybinių sužalojimų gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo N. B. visa apimtimi.
45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2024-08-30 nutarimu, 2024-07-18 parodymų aptikrinimo vietoje metu paimtos šliurės ir šortai grąžinti N. B. (t. 1, b. l. 74-75).
46. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Patenkinti visiškai Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Panevėžio teritorinei ligonių kasai 17 446,24 Eur nukentėjusiojo J. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
N. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo J. B., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiojo J. B. arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.