Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-763-292/2018 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijai ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žvelk plačiau“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas L. K. 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo prašymą atsakovei UAB „Žvelk plačiau“, atstovaujamos teismo paskirto bankroto administratoriaus MB „Renema“, kadangi prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai; 2) pripažinti 2017 m. rugpjūčio 22 d. įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 2 neteisėtais; 3) priteisti 1 200 Eur negautą atlyginimą, turtinę žalą, kompensaciją bei delspinigius; 4) priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą.

Alytaus skyriaus darbo ginčų komisija atsiliepimu į L. K. ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalimi, komisijos priimtas sprendimas darbo byloje nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o komisija nėra ir negali būti teisiškai suinteresuota bylos baigtimi, todėl nėra nei atsakovė, nei kita proceso dalyvė (CPK 37 ir 61 straipsniai).

Atsakovės BUAB „Žvelk plačiau“ bankroto administratorius MB „Renema“ atsiliepimu į ieškinį prašė bylą sustabdyti ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (LR ĮBĮ 15 str. 2 d.). Nurodė, kad įmonės bankroto byloje yra nagrinėjamas atsakovės bankroto administratoriaus prašymas netvirtinti ieškovo finansinių reikalavimų, nes jie yra nepagrįsti, neteisėti ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir nutarė perduoti ją nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.

Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė atsakovei UAB „Žvelk plačiau“ bankroto bylą. 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad pagal LR ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei UAB „Žvelk plačiau“ yra iškelta bankroto byla, teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nebuvo priimta, sustabdė bylą ir perdavė bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos (CPK 163 straipsnio 1 punktas, CPK 166 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl bankroto bylos BUAB „Žvelk plačiau“ iškėlimo paaiškėjo ne iki skiriant civilinę bylą Nr. e2-5788-292/2017 nagrinėti teismo posėdyje, bet daug anksčiau, t. y. jau teismui priimant 2017 m. lapkričio 9 d. ieškinį dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Teismas nevertino, kad LR Darbo kodekso normos yra specialiosios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) arba Civilinio kodekso (toliau – CK) normų atžvilgiu, kuomet yra nagrinėjamas ginčas dėl darbo sutarties neteisėto nutraukimo. Apelianto teigimu, ĮBĮ normų pirmumas yra taikomas tik tais klausimais, kurie ir yra reglamentuojami ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje, t. y.: „įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą <...> mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog ieškinys buvo pareikštas dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, todėl ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalies norma šiuo atveju netaikytina, o ieškinys privalo būti nagrinėjamas pagal Darbo kodekso normas.

Apelianto teigimu, darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Kadangi BUAB „Žvelk plačiau“ savo buveinę yra įregistravusi Alytuje, darbas, beveik be išimčių, vyko Alytuje, bendrovės darbuotojai yra Alytaus miesto gyventojai - ieškinys dėl nepagrįsto Darbo ginčų komisijos sprendimo turi būti nagrinėjamas CPK 411 straipsnio 2 dalyje bei DK 221 straipsnio 1 dalyje nurodoma tvarka Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teismas klaidingai taikė įstatymo normas, nes ne visos bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, privalo būti nagrinėjamos būtent bankroto bylą iškėlusiame teisme, kadangi net ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas nurodo, jog pati bankrutuojanti įmonė „pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą“.

Apelianto teigimu, kreditorių teisė pareikšti savo kreditorinius reikalavimus negali būti įgyvendinta pirmiau neišnagrinėjus ieškinio dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, nes tik priėmus teismo sprendimą dėl ieškinio - gali būti nustatyta, koks yra tikrasis kreditoriaus reiškiamo reikalavimo dydis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Žvelk plačiau“ bankroto administratorius prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal LR ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ginčo nagrinėjimas priskirtinas bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, nes ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai turtinis, o atsakovei yra iškelta bankroto byla.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas CPK 411 straipsnio 2 dalies tvarka. Administratoriaus nuomone, ieškovas iš viso negalėjo teikti ieškinio Alytaus rajono apylinkės teismui, nes jam buvo žinoma, kad atsakovei iškelta bankroto byla, jis buvo informuotas apie terminą finansiniams reikalavimams pareikšti bankroto byloje. Aplinkybė, jog atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir teismas priimdamas ieškinį apie šią aplinkybę žinojo, niekaip nesaisto pirmosios instancijos teismo ir neįpareigoja jo nagrinėti neteismingą jam ginčą.

Atsakovė nesutinka su apelianto nurodoma CPK 411 straipsnio norma. Nurodo, kad vadovaujantis DK 215 straipsniu, teismingumas darbo ginčuose nustatomas pagal CPK nuostatas. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apelianto nurodyta CPK 411 str. norma reglamentuoja ne bylos nagrinėjimą, o ieškinio padavimą, todėl ši norma netaikoma teismui priimant sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Atmestinas apelianto argumentas, kad ne visos bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, privalo būti nagrinėjamos būtent bankroto bylą iškėlusiame teisme, kadangi net ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas nurodo, jog pati bankrutuojanti įmonė „pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą“. Anot atsakovės, ši teisės norma neturi nieko bendro su nagrinėjama situacija, nes LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas teismingumas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, kaip ieškovui reiškiant ieškinius jo skolininkams, o ne atvirkščiai.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra pareiškęs finansinį reikalavimą ir patikslintą finansinį reikalavimą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje B2-2110-638/2017 (BUAB „Žvelk plačiau“ bankroto byla) ir dėl jų patvirtinimo 2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teisme paskirtas posėdis. Šioje byloje bus nagrinėjamas klausimas, ar ieškovas, būdamas atsakovės vadovu, teisėtai padidino sau darbo užmokestį atsakovei esant nemokiai ir žinant, kad kreditoriai kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratoriaus nuomone, teismui priėmus nutartį bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bus užtikrintas bylos nagrinėjimo efektyvumas ir išsamumas, nes iš esmės tuo pačiu pagrindu reiškiami finansiniai reikalavimai bus nagrinėjami ne dviejose atskirose bylose, o vienoje.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla sustabdyta ir perduota nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas bankroto byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Tai nulemia siekis bankroto bylas nagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau, o galimybė nagrinėti atskirus reikalavimus ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Casterbridge Inc. v. BUAB „Vilniaus sadutė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2014).

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nei nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu, nei nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu tikslas – visus dar neišnagrinėtus turtinius kreditorių reikalavimus atsakovui, kuriam nagrinėjamu atveju iškelta byla, perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taip užtikrinant, kad bankroto byloje bus išspręsti visi bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Bylą perdavus, jos nagrinėjimas turi būti atnaujinamas ir byla išnagrinėjama.

Nagrinėjamu atveju ieškovas L. K. 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, nagrinėti bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais, ir neturtinę žalą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovei UAB „Žvelk plačiau“ yra iškelta bankroto byla, bylą pagal L. K. ieškinį sustabdė ir nusprendė perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui, iškėlusiam bankroto bylą. Apeliantas L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir ieškinį toliau nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme.

Apeliantas skunde nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalies norma yra netaikytina, ieškinys pateiktinas CPK 411 straipsnio 2 dalies tvarka ir nagrinėtinas pagal DK normas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nurodo, kad bendrosios CPK nuostatos, nustatančios rūšinio teismingumo taisykles, vykdant bankroto procedūras, nėra taikomos, nes ĮBĮ, kaip specialus įstatymas, turi prioritetą prieš bendrąjį (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje, be to, bankroto byloje sprendžiami ne tik kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, bet ir visi kiti su bankroto procesu susiję klausimai, tai reiškia, kad visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos.

Teismas nurodo, kad, remiantis ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalimi, visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusio ginčo dalykas yra neteisėtas atleidimas iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais sumokėjimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Todėl pripažintina, jog išsprendus ginčą iš esmės dėl neteisėto atleidimo iš darbo, priteisiant išmokas ir neturtinę žalą, ieškinio tenkinimo atveju, pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, pasikeistų (pagerėtų) ieškovo turtinė padėtis, nes teismo sprendimu būtų pripažinta, kad ieškovas buvo atleistas neteisėtai, jis turi teisę į negautą atlyginimą, kompensaciją ir kt. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas reiškia, jog sprendimu siekiama turtinės naudos, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą ir perdavė ją nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad ne visos bylos privalo būti nagrinėjamos bankroto bylą iškėlusiame teise, nes pagal ĮBĮ 15 straipsnio 8 punktą bankrutuojančios įmonės gali pateikti ieškinius pagal įmonės buveinės vietą. Teismas nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina ĮBĮ normas, kadangi paminėta ĮBĮ teisės norma yra taikoma bankrutuojančios įmonės kaip ieškovės, o ne atsakovės atžvilgiu.

Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas iš „Liteko“ duomenų nustatė, kad ieškovo L. K. finansinis reikalavimas bus nagrinėjamas 2018 m. vasario 27 d. UAB „Žvelk plačiau“ bankroto byloje Nr. B2-860-638/2018. Todėl, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo išsamumą ir efektyvumą, nagrinėjamą bylą yra tikslinga perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo ir perdavimo nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Perduoti civilinę bylą UAB „Žvelk plačiau“ bankroto bylą Nr. B2-860-638/2018 nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.