Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d., 215 str. 1 d., 259 str. 1 d., subendrinus, taikant bausmių apėmimo principą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinus tarpusavyje su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-11-01, apie 12.30 val., įėjo į UAB „Š“ valdomą viešbutį „A“, esantį (duomenys neskelbtini), užlipęs į viešbučio 4-ą aukštą, įėjo į buhalterės kabinetą, kurio durys buvo neužrakintos, tokiu būdu įsibrovė į šią patalpą, ketindamas pagrobti svetimą turtą, bet svetimo turto nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vertingo turto nerado, tačiau iš minėtame kabinete buvusio rašomojo stalo stalčiaus paėmė elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Maestro Business Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su UAB „Š“ priklausančia AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, tokiu būdu šią mokėjimo priemonę bei PIN kodą neteisėtai įgijo.

Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 215 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Maestro Business Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su UAB „Š“ priklausančia AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – mokėjimo priemonė), atliko neteisėtas finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą ir apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

2014-11-01, apie 13.00 val., bankomate, priklausančiame AB „SEB“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą (prieš tai įdėdamas į bankomatą mokėjimo priemonę), tokiu būdu pateikdamas save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, atliko neteisėtą finansinę operaciją - išgrynino 4000 Lt, buvusius UAB „Š“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

vieninga tyčia tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2014-11-01, apie 13.11 val., bankomate, priklausančiame AB „Swedbank“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą (prieš tai įdėdamas į bankomatą mokėjimo priemonę), tokiu būdu pateikdamas save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, atliko neteisėtą finansinę operaciją -išgrynino 7000 Lt, buvusius UAB „Š“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

vieninga tyčia tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2014-11-01, apie 13.20 val., bankomate, priklausančiame AB „SEB“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą (prieš tai įdėdamas į bankomatą mokėjimo priemonę), tokiu būdu pateikdamas save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, atliko neteisėtą finansinę operaciją - išgrynino 4000 Lt, buvusius UAB „Š“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

vieninga tyčia tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2014-11-01, apie 13.26 val., bankomate, priklausančiame AB „Swedbank“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą (prieš tai įdėdamas į bankomatą mokėjimo priemonę), tokiu būdu pateikdamas save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, atliko neteisėtą finansinę operaciją - išgrynino 5000 Lt, buvusius UAB „Š“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

vieninga tyčia tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2014-11-02, apie 01.11 val., bankomate, priklausančiame AB „Swedbank“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą (prieš tai įdėdamas į bankomatą mokėjimo priemonę), tokiu būdu pateikdamas save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, atliko neteisėtą finansinę operaciją - išgrynino 20000 Lt, buvusius UAB „Š“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

vieninga tyčia tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2014-11-03, apie 01.03 val., bankomate, priklausančiame AB „Swedbank“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą (prieš tai įdėdamas į bankomatą mokėjimo priemonę), tokiu būdu pateikdamas save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, atliko neteisėtą finansinę operaciją - išgrynino 20000 Lt, buvusius UAB „Š“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

Šiais veiksmais, neteisėtai panaudodamas mokėjimo priemonę bei jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), atlikdamas neteisėtas finansines operacijas, apgaule įgijo svetimą, UAB „Š“ priklausantį, didelės vertės turtą – 60000 Lt (17377 eurus).

Be to, jis nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: 2014-11-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 12 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose buvo rusvos spalvos medžiaga, sudėtyje turinti narkotinės medžiagos - heroino, kurio bendroji masė 0,221 g, ir neturėdamas tikslo šios narkotinės medžiagos platinti laikė ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2014-11-16, 16.50 val., Vilniaus apskrities VPK NTV NNTS policijos pareigūnų buvo sulaikytas.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepagrįstai nepripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Būtent dėl nuteistojo prisipažinimo buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jo atžvilgiu taikytos BK 64¹ str. nuostatos. Nepagrįstai nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistajam G. B. pagal BK 182 str. 2 d. paskirta bausmė, kuri atitinka sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, yra per griežta, juolab, kad šį nusikaltimą jis padarė spontaniškai, civilinis ieškinys nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste -BPK) 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio nagrinėjama byla (BPK 320 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64¹ straipsnį. Atsižvelgus į tai, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teisme galima tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.), skundžiamas nuosprendis keičiamas tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nekeičiant nuteistajam G. B. paskirtosios galutinės bausmės dydžio.

Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad svetimo turto jis nepagrobė ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes vertingo turto nerado, o dėl to, kad vietoj vagystės „pasirinko“ pasisavinti banko kortelę, pažymėtina, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, o savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 str. 1 d.).

Taigi, nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad jis į viešbutyje „A“ esantį buhalterės kabinetą įsibrovė, turėdamas tikslą ką nors pagrobti, tačiau nieko nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vertingo turto nerado. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo G. B. teisme nurodytus teiginius, kad nenustatyta, ką G. B. konkrečiai kėsinosi pagrobti, ar jis pats nusprendė nebevogti ar kažkas jam sutrukdė (tai iš esmės atkartojama ir apeliaciniame skunde), vertino G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino teisme. Būtent, iš G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis pragyvenimui arba narkotikams lėšų gaudavo iš Vilniaus viešbučių kambariuose pagrobtų daiktų. Aiškino, kad 2014-11-01 apie 12.30 val. užėjo į viešbutį „A“, esantį šalia (duomenys neskelbtini) aikštės, pakilo į 4 aukštą, ėjo ir tikrino kambarių duris, tačiau viskas buvo užrakinta. Kai laiptais pakilo dar aukščiau, patikrino vieno iš kabinetų duris ir rado jas neužrakintas, viduje nieko nebuvo. Užėjo į kabinetą, ir kadangi ant stalo nieko vertingo nebuvo, atidarė iš kairės pusės esančius stalčius. Viename iš stalčių rado voką, kuriame buvo „Swedbank“ banko kortelė ir banko specialus vokas, kuriame buvo keturių skaičių PIN kodas, taip pat rado kitą voką, kuriame buvo „DnB“ banko elektroninės bankininkystės kodų kortelė, taip pat slaptažodis, juos paėmė. Kadangi daugiau nieko vertingo nerado, iš to kabineto ir iš viešbučio išėjo. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu G. B. parodė, kad, užlipęs į minėto viešbučio 5 aukštą, atidarė pirmas duris kairėje pusėje. Kadangi durys buvo neužrakintos, atidarė jas, patalpoje nieko nebuvo, apsižiūrėjęs patalpas vertingų daiktų nepastebėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju akivaizdu, jog G. B. įėjo į viešbutį „A“, turėdamas tikslą ką nors pavogti, užlipęs į viešbučio ketvirtą aukštą, įėjo į buhalterės kabinetą, kurio durys buvo neužrakintos, tokiu būdu įsibrovė į šią patalpą, ir ketino pagrobti svetimą turtą, bet svetimo turto nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vertingo turto nerado. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad G. B. aplinkybes, jog nieko nepagrobė, nes nieko vertingo nerado, patvirtino tiek pirminės apklausos metu, tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šiuos parodymus patvirtino bylos teisminio nagrinėjimo metu, pagrįstai sprendė, kad G. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Toks nusikalstamų ketinimų atsisakymas, t. y. neradus vertingo turto, nelaikytinas savanorišku BK 23 straipsnio prasme, ką teisingai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, juo labiau, kad neradus nieko vertingo, visgi iš stalčiaus buvo paimta mokėjimo kortelė ir PIN kodai. Apie savanorišką atsisakymą nuo nusikaltimo, kvalifikuojamo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nuteistasis nei pirminėje, nei vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, tai, kad kabinete matomoje vietoje būtų buvęs nešiojamas kompiuteris, nėra fiksuota ir apžiūros protokole (b.l. 11 1 t.), todėl apelianto parodymai apie neva tai kabinete buvusį nešiojamą kompiuterį, kurio jis neva tai sąmoningai neėmė, laikytini jo gynybos versija.

Dėl pagal BK 182 str. 2 d. paskirtos bausmės ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistajam G. B. nepagrįstai nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi nors ir nuteistasis G. B. iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nei dėl vienos iš jų neišreiškė savo nuoširdaus gailėjimosi, kritiškai nevertino savo elgesio. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, nesudaro pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuoširdžiu gailėjimusi nevertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis G. B., jam suteikus paskutinįjį žodį, nurodė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, kadangi jie patyrė žalą. Toks nuteistojo elgesys nepripažįstamas pakankamu patvirtinti mažesnį padarytų nusikalstamų veikų ar kaltininko asmenybės pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. B. už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., atsižvelgė į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, į nuteistojo asmenybę – turi 11 klasių išsilavinimą, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nevedęs, anksčiau daug kartų teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė netrukus po paleidimo iš pataisos įstaigos, baustas administracine tvarka, neįrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą, gydytas psichiatrijos ligoninėje (diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus), įrašytas į Priklausomybės ligų centro priežiūros grupę kaip vartojantis opioidus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai G. B. už šį jam inkriminuotą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas atitinkantį straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Be to, nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir už šį nusikaltimą paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nepagrįstai už kiekvieną nusikaltimą G. B. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu nustatydamas per mažą paskirtosios bausmės dydį, tačiau šios klaidos, nesant prokuroro apeliacinio skundo, ištaisyti nėra galimybės. Tokiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar labiau švelninti nuteistajam G. B. pagal BK 182 str. 2 d. paskirtąją bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Pažymėtina, kad dėl netinkamo BK 64¹ straipsnio taikymo motyvai išdėstyti žemiau esančioje šio nuosprendžio dalyje.

Dėl kaltinamojo akto atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, tvirtindamas, kad jis surašytas netinkamai, kadangi jame neteisingai nurodyta, kad nenustatyta G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, nenurodyta, kad pas J. G. buvo rasta ir paimta 7000 litų.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas ir jis privalo atitikti jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 219 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013; Nr. 2K-319/2014 ir kt.). Minėtos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, t.y. pažeidžiant jo turiniui keliamus įstatyme nustatytus reikalavimus, o tuo pačiu ir kaltinamojo teisę į gynybą.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog G. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis tvirtina, kad tai šiame procesiniame dokumente nurodyta neteisingai, kadangi jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad galutinį sprendimą dėl aplinkybių pripažinimo atsakomybę lengvinančiomis ir/ar sunkinančiomis priima teismas. Nagrinėjamu atveju prokuroras kaltinamame akte tinkamai išdėstė savo poziciją dėl G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo, tačiau tai nereiškia, kad buvo netinkamai surašytas kaltinamasis aktas. Tokia pat išvada darytina ir dėl kito apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, kad kaltinamajame akte nenurodžius, jog J. G. automobilyje policijos pareigūnai rado ir paėmė pinigus – 7 000 litų, buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, jame kaip G. B. kaltę grindžiantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra nurodyti 2015-01-06 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad atlikus J. G. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, be kitų daiktų buvo paimti ir pinigai – 35 vnt. kupiūrų po 200 litų (viso 7000 litų) (b.l. 48-49 2 t.), o taip pat ir duomenys apie šių pinigų apžiūrą (2015-01-07 apžiūros protokolas b.l. 52, 53 2 t.). Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad kaltinamajame akte nenurodžius šio fakto buvo pažeista kaltinamojo procesinė teisė į gynybą, atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. pasinaudojo teise susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš jų ir su minėtais apžiūros protokolais, jokių papildymų ir prašymų neturėjo (b.l. 96 3 t.). Be to, 2015-05-06 teisiamojo posėdžio protokolas (b.l. 7-8 4 t.) patvirtina, kad G. B. teismui nurodė apeliaciniame skunde minimą asmenį vardu O., kurio pavardės neprisiminė, o 2015-06-12 vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė ir šio asmens telefono numerį (b.l. 129-130 4 t..), tačiau prašymo jį iškviesti į teisiamąjį posėdį nereiškė, nurodydamas, kad „dėl iškvietimo nėra skirtumo“. Pastebėtina, kad teisėja protokoline nutartimi nutarė nekviesti į teisiamąjį posėdį G. B. nurodyto asmens neturint jo tikslių duomenų (b.l. 130 4 t.). Taigi, apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad būtent dėl to, jog kaltinamajam akte nebuvo nurodyta aplinkybė apie J. G. automobilyje rastus ir paimtus 7 000 litų, jis negalėjo prašyti teismą iškviesti minėtą liudytoją vardu O. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ir kad nuteistojo G. B. teisė į gynybą nepažeista.

Dėl paimtų pinigų klausimo išsprendimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. prašo grąžinti jam iš J. G. paimtus minėtus 7000 litų, tvirtindamas, kad šie pinigai nepagrįstai grąžinti nukentėjusiajai, ir kad nėra įrodyta, jog vogtus pinigus jis laikė pas J. G.. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. B. ir pirmosios instancijos teisme prašė grąžinti jam nurodytus 7 000 litų, aiškindamas, kad turi įsipareigojimų Mogo.lt, ir kad šie iš J. G. paimti pinigai yra jo už parduotą automobilį gautų pinigų dalis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią nuteistojo G. B. iškeltą versiją, įvertino tiek paties G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek liudytojo J. G. parodymus, kad J. G. buvo duoti 12 000 litų, kurių dalis vėliau su G. B. žinia buvo paimami, ir pas J. G. iš jų buvo likę 7 000 litų. Byloje pagrįstai nustatyta, kad minėti pinigai buvo leidžiami G. B. reikmėms.

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė ir tai, kad jeigu būtų laisvėje, grąžintų 20 000 Lt, dalis pinigų yra pas pažįstamą, jis jo įvardinti dabar nenori, ir kad be jo niekas kitas tų pinigų neatgaus. Teisme kaltinamasis G. B. parodė, kad 2014-11-01 užėjo į viešbutį, turėdamas tikslą ką nors pavogti, nes buvo sunki finansinė padėtis. Be minėtų asmenų parodymų pirmosios instancijos teismas vertino ir liudytojos R. P. parodymus, kad iš pradžių G. B. pinigų neturėjo, nes niekur nedirbo, o lapkričio pradžioje jis pradėjo švaistytis pinigais, jų pas jį matė daug. Būdamas sulaikytas G. B. prašė laišku per J. G. jam perduoti 2 000 litų ir 300 Lt duoti R. P.. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog G. B. neturi vairuotojo teisių, G. B. versija apie pas J. G. rastus pinigus už parduotą automobilį atsirado tik po to, kai G. B. sužinojo, kad UAB ,,Š“ baudžiamajame procese ieškinio nereikš, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nekyla abejonių dėl iš liudytojo J. G. paimtų pinigų – 7 000 litų priklausomybės, ir kad prokuroras pagrįstai minėtus pinigus ikiteisminio tyrimo metu grąžino jų savininkei – UAB „Š“.

Sprendžiant G. B. apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą grąžinti jam kratos metu iš jo paimtus 1 052,89 Lt, visų pirma, pastebėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2014-11-19 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtus grynuosius pinigus – 1 052,89 Lt (b.l. 11 3 t.). Šio prokuroro 2014-02-11 nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas pinigines lėšas panaikintas, pripažinus, kad, ikiteisminio tyrimo duomenimis, minėti pinigai apgaule buvo įgyti iš UAB „Š“ banko sąskaitos, ir nutarta pinigus grąžinti UAB „Š“, pavedant tai padaryti Vilniaus apskrities VPK (b.l. 116 3 t.). Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-02-02 nutarimu nutarta visuose šioje byloje esančiuose dokumentuose iš G. B. pagal 2014-11-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (b.l. 156-157 2 t.) paimtų pinigų suma laikyti 1 052,09 Lt (apeliaciniame skunde nurodoma suma - 1 052,89 Lt) (b.l. 28 3 t.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis nepagrįstai prašo grąžinti jam tiek minėtus 7 000 Lt, tiek ir 1 052,89 Lt, kadangi byloje įrodymų visuma pagrįstai nustatyta, kad iš UAB „Š“ banko sąskaitos apgaule kaltinamasis įgijo 60 000 Lt. Pinigai negali būti apibūdinami/atskiriami pagal kokius nors individualius požymius, tuo pačiu įvertinus aukščiau išdėstytus A. P. paaiškinimus dėl tam tikru laiku G. B. neturėjimo pinigų, o vėliau švaistymosi jais, pagristai laikytina, jog rastieji visi minėti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Byloje esantis pakvitavimas patvirtina, kad 8 052,09 Lt suma ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinta UAB „Š“ (b.l. 21 1 t.) ir nors byloje ir nebuvo pareikštas šios bendrovės civilinis ieškinys, tačiau tai nereiškia, jog minėta pinigų suma nepagrįstai grąžinta UAB „Š“, kadangi byloje nustatyta, jog G. B., neteisėtai panaudodamas mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), atlikdamas neteisėtas finansines operacijas, apgaule įgijo UAB „Š“ priklausantį didelės vertės turtą – 60 000 Lt (17 377 eurus). Taigi, tokiu būdu buvo atlyginta G. B. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dalis.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jo sulaikymo metu iš jo paimti pinigai – 1 052,09 Lt buvo įgyti nusikalstamu būdu, ir aiškina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl jo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų ar policijos pareigūnų jo atžvilgiu neva naudoto fizinio bei psichologinio smurto turi būti vertinami kritiškai, teisėjų kolegija tai laiko nuteistojo naujai iškelta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. B. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui sakė visą tiesą, išskyrus aplinkybes dėl daiktų, jokių aplinkybių dėl jo atžvilgiu naudoto fizinio ar psichologinio smurto nenurodė, be to, patvirtino, kad 2014-11-25 ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus.

Dėl konfiskuoto turto

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti daiktai yra įgyti už G. B. nusikalstamu būdu gautas lėšas, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų L. B., V. B., T. Š. parodymais ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė jo pirminiais parodymais. Teisėjų kolegija, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmesdama kaip nepagrįstus ir sutikdama su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais bei jų neatkartodama, daro išvadą, kad konfiskuotino turto klausimas skundžiamame nuosprendyje išspręstas teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas vertino tiek paties G. B. viso proceso metu duotus parodymus, tiek jo prašymuose išdėstytas aplinkybes, tiek ir liudytojų L. B., V. B., T. Š. parodymus ir sprendė, kad G. B. parodymai dėl daiktų priklausomybės, jų įsigijimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jis pateikė vis naujas aplinkybes dėl daiktų įsigijimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde prašomi nuteistajam grąžinti daiktai -laikrodis „SWISS MILITARY by chrono“ Nr.2074 žalios spalvos dėžutėje su metaline apyranke su garantija ir kaina, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GALAXY SII plius“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su dėžute, tualetinis vanduo „ALLURE HOMME SPORT“ 150 ml užpakuotoje dėžutėje, ausinės „SONY“ juodos spalvos dėžutėje, personalinė audiosistema „SONY SRS-BTX300“ medžiaginiame dėkle, televizorius „Samsung UE19H4000AW“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su instrukcija bei distancijos pultu, prailgintuvas pilkos spalvos keturių kištukų, sportiniai bateliai baltos juodos spalvos „NIKE“ 45 dydžio, sportiniai marškinėliai oranžinės spalvos „ADIDAS“, tamsiai pilkos spalvos švarkas „MIAMI“, užklotas „HIKO“ pakuotėje, užklotas „ELWAY“ pakuotėje, sportinė striukė su gobtuvu, juodos spalvos „AUDIMAS“, sportinės kelnės, pilkos spalvos „AUDIMAS“, - pagrįstai konfiskuoti kaip įsigyti iš nusikalstamos veikos gautų pinigų.

Kiti apeliaciniame skunde prašomi V. B. grąžinti daiktai - žaidimo kompiuteris X-(duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sportiniai bateliai juodos spalvos „NIKE“ 45 dydžio, sportiniai bateliai „NIKE“ geltonos spalvos 45 dydžio, sportinis kostiumas, juodos spalvos „JORDAN CLASSIC FIT“, sportinis kostiumas juodos spalvos „LITT LINE“, automatinis įkroviklis BC 250 su elementais ir laidais – taip pat konfiskuoti pagrįstai.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriais grindžiamas neva teisėtas piniginių lėšų įgijimas ir būtent jų išleidimas minėtų daiktų įsigijimui, vertinami kaip nuteistojo siekis bet kokiu būdu atgauti dalį įsigyto turto. Pastebėtina, kad ir skundžiamame nuosprendyje, aplinkybės apie tai, jog kompiuteris, automatinis įkroviklis su elementais ir laidais dėžutėje, Ipod, dvi poros sportinių batelių, du sportiniai kostiumai priklauso V. B., atsirado byloje tik po kelių mėnesių ikiteisminio tyrimo, tokių aplinkybių G. B. nenurodė nei pas tyrėją, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, priešingai, G. B. parodė, kad visi daiktai buvo įgyti iš išgrynintų pinigų, tik buvo jo asmeninių keletas smulkmenų, t.y. džinsai, sena striukė, su kuria išėjo iš pataisos namų, kita striukė, kurią pirko stotyje, ir senas aptrintas jo grotuvas „Ipod”. Kaip minėta aukščiau, kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu duotus G. B. parodymus ir jais nesivadovauti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi juos G. B. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, o apeliaciniame skunde, siekdamas bet kokiu būdu atgauti dalį įsigyto turto, nurodo ir atkartoja iškeltas versijas, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys.

Kiti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl skyrimo priverstinio gydymo, kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo aplinkybių ir kt.) kaip neturintys reikšmės bylos išnagrinėjimui ir veikų kvalifikavimui, plačiau neanalizuojami ir dėl jų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir bausmių bendrinimo

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų neteisingo taikymo, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64¹ straipsnį, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

BK 64¹ str. numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nors komentuojamo straipsnio nuostatos tiesiogiai neįtvirtina, kuri bausmė, t. y. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė atskirai ar už kelias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, sumažinama vienu trečdaliu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką BK 64¹ str. taikomas ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (kasacinė nutartis Nr. 2K-324-303/2015).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, dėl netinkamo BK 64¹ str. taikymo, o taip pat į tai, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teisme galima tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, naikintinas BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas skiriant bausmę už atskiras G. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas ir vienu trečdaliu šiuo pagrindu mažinama paskirta subendrinta bausmė, nekeičiant nuteistajam G. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dydžio.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. ir BK 215 str., sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 259 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika nuo BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl šiais abiem atvejais bendrinant bausmes turėtų būti taikomas bausmių apėmimas. Už kitas nusikalstamas veika paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl bendrinant pagal atskirus straipsnius paskirtas bausmes taikytinas BK 63 str. 6 d. ir bausmės bendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Pritaikius BK 64¹ str. galutinės bausmės dydis paliktinas nepakeistas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 01 18 prašymu kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokatė teikia antrinę teisinę pagalbą byloje. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 23,16 EUR.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra suimtas. Be to, BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šia nuostata įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 322 str. 1 d. numatyta imperatyvia įstatymo nuostata valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme, o proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo, kas, kolegijos vertinimu, reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nuosprendį pakeisti, panaikinant BK 64¹ str. nuostatų taikymą skiriant bausmę už kiekvieną nuteistajam G. B. inkriminuotą nusikaltimą ir palikti nuteistajam G. B. paskirtas laisvės atėmimo bausmes:

pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimą 4 metams;

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimą 2 metams;

pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimą 2 metams;

pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą – 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., pagal atskirus straipsnius paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.