Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2272-232/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
2A-2272-232/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
UAB „B.A.M. V. Service“
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2272-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12736-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 11.5.6.;11.9.6.;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. birželio 15d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „B.A.M. V. Service“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio pagrindu 2014-07-22 ir 2014-07-31 dienomis, panaikinti 2014-07-22 įspėjimą apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą ir atleidimą iš darbo nuo 2014-07-22 kaip neteisėtą, panaikinti 2014-07-28 įsakymą Nr. A-52 atleisti ieškovą dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo iš darbo nuo 2014-07-31 kaip neteisėtą, pakeisti atleidimo teisinį pagrindą iš DK 107 straipsnio į 129 straipsnio 1 dalį ir ieškovo atleidimo iš darbo data laikyti 2014-07-22, priteisti 1301 Lt išeitinę išmoką DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, priteisti 1301 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką 2014-07-22 – 2014-08-08 DK 141 straipsnio tvarka, priteisti 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-06-30 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 21600095, pagal kurią ieškovas nuo 2014-07-06 iki 2014-07-22 dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju. Sudarant darbo sutartį ieškovas jau turėjo 2014-06-30 Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM pažymą Nr. 9R-P-1304, kuri atsakovui buvo išsiųsta faksu ar elektroniniu paštu ir tai nebuvo laikoma jokia kliūtimi ieškovą priimant į darbą. Liepos mėn. viduryje atsakovas iš ieškovo pareikalavo analogiškos pažymos, kurią atsakovas gavo pats 2014-07-22. Atsakovo įmonėje ieškovas buvo dirbęs 2012-2013 metais, kuomet ieškovas dar nebuvo atsiskaitęs pagal teismo įsakymą, tačiau tai nebuvo kliūtimi atlikti darbines funkcijas. Pagal 2014-06-30 darbo sutarties 2.2 punktą buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Ieškovo teigimu, nustačius bandomąjį laikotarpį turėjo būti nustatyta ir išbandymo sąlyga, tačiau atsakovas to nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo sugebėjimai atsakovui buvo žinomi, nes ieškovas analogišką darbą atsakovo įmonėje dirbo anksčiau. Ieškovo manymu, nesant darbo sutartyje konkrečios išbandymo sąlygos ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo, kaip asmuo, neišlaikęs bandomojo laikotarpio ir neįvykdęs išbandymo sąlygos. Be to, nurodė, kad 2014-07-22 ieškovui buvo įteiktas atsakovo įspėjimas apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą ir atleidimą iš darbo nuo 2014-07-22. Įspėjime nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo dėl to, kad jis buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu ir nurodoma, kad jam bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovo manymu, atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes įspėjime nurodyta atleidimo priežastis nebuvo darbuotojo išbandymo sąlyga pagal darbo sutartį, be to, įspėjimas priimtas nesilaikant 3 dienų termino numatyto DK 107 straipsnio l dalyje Pažymėjo, kad vykdydamas tiesiogines pareigas, jokių pažeidimų nepadarė, jo atžvilgiu ne priimta darbdavio sprendimų dėl blogos darbo kokybės, nuostolių ar kt. 2013-03-12 priimtas teismo įsakymas, kuriuo ieškovui paskirta 2600 Lt bauda, kuri 2013-07-08 sumokėta. Ieškovo manymu, jeigu jis atsakovui neįtiko ar nepatiko, ieškovas turėjo būti atleistas pagal DK 125 arba 129 straipsnius, tačiau buvo pasirinktas atleidimo pagrindas, susijęs su bandomuoju laikotarpiu, kad nereikėtų sumokėti išeitinės kompensacijos ieškovui. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas iš darbo 2014-07-22, nes buvo gavęs įspėjimo apie atleidimą kopiją, kurioje aiškiai nurodyta atleidimo iš darbo data, tačiau 2014-07-31 ieškovas gavo atsakovo įsakymą, kad iš darbo ieškovas yra atleistas nuo 2014-07-31. 2014-07-22 įspėjime apie atleidimą ir 2014-07-31 įsakyme dėl atleidimo nurodomos skirtingos atleidimo priežastys. Be įspėjime numatyto darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovas ieškovui turi sumokėti 1301 Lt išeitinę išmoką DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, o 2014-07-06 – 2014-08-08 laikotarpiu 2602 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki visiško atsiskaitymo dienos. Pažymi, kad 2014-08-08 atsakovas sumokėjo ieškovui piniginę kompensaciją už darbą ir nepanaudotas atostogas. Ieškovo nuomone, atsakovas privalo jam atlyginti ir neturtinę žalą už tai, kad savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovui išgyvenimus, stresą, nepatogumus ir kt. Jam šiuo metu sunku susirasti darbą, be to, atsakovo veiksmai suteikė ieškovui daug nepatogumų, ieškovas kenčia gėdą, naujo darbo paieškos yra apsunkintos, nes nauji darbdaviai mato, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas ir atsisako ieškovą priimti į darbą. Ieškovas padarytą neturtinę žalą vertina 15 000 Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „B.A.M. V. Services“ pateikė teismui atsiliepimą, sutikdamas su ieškinio reikalavimu priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su ieškovu laiką nuo atleidimo datos (2004-07-31) iki faktinio atsiskaitymo datos (2014-08-07), nurodė jį įvykdęs po ieškinio pareiškimo. Su likusiais ieškinio reikalavimais atsakovas nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovo įmonės darbuotojams ir įdarbinamiems asmenims yra keliami nepriekaištingos reputacijos, sąžiningumo ir doro elgesio reikalavimai, todėl įmonės administracijai 2012 03 22 darbdavio įsakymu buvo pavesta tikrinti ir kontroliuoti įdarbinamų ir dirbančių asmenų teistumo faktus ir neleisti dirbti asmenims, kurių teistumas neišnykęs, todėl kiekvienas asmuo privalo pristatyti pažymą apie teistumą įmonės administracijai. Apie šiuos atsakovo darbuotojams keliamus reikalavimus ieškovas žinojo ir juos vykdė sudarydamas 2013-02-27 darbo sutartį bei teikdamas pažymą teistumą atsakovui, kurioje nebuvo duomenų apie ieškovo teistumą. 2014-06-26 po pokalbio su ieškovu atsakovo administracijos vadovė SMS žinute ieškovui pateikė sąrašą dokumentų, kuriuos reikia pristatyti prieš įforminant darbo santykius. 2014-06-30, atvykęs į atsakovo biurą, ieškovas užpildė prašymo priimti į darbą nuo 2014-07-06 standartinę formą. Ieškovas atsakovui paaiškino, kad pažymos apie teistumą internetu nespėjo užsakyti, todėl užsakė tik 2014-06-30 tiesiogiai Informacijos ir ryšių departamente. Ieškovas atsakovui pateikė pažymos užsakymo įmokos kvitą ir prašymą kompensuoti už pažymos užsakymą sumokėtus pinigus. Ieškovas atsakovui paaiškino, kad tikrai nėra teistas, kad anksčiau yra dirbęs atsakovo įmonėje, kad pažyma apie teistumą bus atsiųsta atsakovui paštu, taip pat prašė kuo greičiau sudaryti galimybes jam pradėti dirbti. Šalys 2014-06-30 pasirašė darbo sutartį. Sutarties 2.2. punkte buvo nustatyta išbandymo sąlyga – darbdavio prašymu ir darbuotojo sutikimu, vadovaujantis DK 105 straipsniu, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nustatytas 3 mėn. trukmės bandomasis laikotarpis. 2014-07-22 atsakovas gavo Informatikos ir ryšių departamento pažymą dėl ieškovo teistumo, kurioje nurodyta, kad atsakovas yra teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, todėl atsakovas atšaukė ieškovą iš komandiruotės Nyderlandų Karalystėje. Ieškovas buvo iškviestas atsakovo biure Nyderlanduose susipažinti su įsakymu dėl atšaukimo iš komandiruotės, tačiau nesutiko būti atšaukiamas iš komandiruotės, atsakovo direktorių bei darbuotoją A. K. įtikinėjo, kad tikrai nėra teistas ir atsisakė pasirašytinai susipažinti su nusiųstu įsakymu dėl atšaukimo. Atsakovas, siekdamas priversti ieškovą sugrįžti iš komandiruotės, parengė įspėjimą dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo, kuriuo įspėjo ieškovą apie atleidimą iš darbo nuo 2014-07-22, su kuriuo ieškovas susipažino bei išreiškė savo nesutikimą, tačiau sutiko grįžti iš komandiruotės į Lietuvą. Atsakovo administracijos vadovė telefonu aptarė ieškovo atvejį su direktoriumi ir buvo nuspręsta, kad ieškovo atleidimas negali būti įformintas įspėjimu ir turi būti įformintas įsakymu, bei, kad atleidimas negali būti įformintas nuo 2014-07-22, todėl, kad ieškovui reikia grįžti iš komandiruotės į Lietuvą, be to, DK 107 straipsnis nustato 3 darbo dienų įspėjimo terminą, todėl atsakovo įmonės direktorius pavedė administracijos vadovei atšaukti 2014-07-22 įspėjimą dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo ir dėl atleidimo visus dokumentus įforminti tinkamai bei supažindinti su jais ieškovą. Ieškovas 2014-07-23 ar 2014-07-24 telefonu kalbėjosi su administracijos vadove dėl atvykimo į darbovietę pasikalbėti dėl atsiskaitymo su ieškovu, dėl kitų su atleidimu susijusių dokumentų įforminimo ir grąžinimo, tačiau administracijos vadovė tuo metu visą savaitę dalyvavo darbo saugos kursuose. 2014-07-25 ieškovas vėl mėgino susitarti dėl susitikimo tą pačią dieną ar 2014-07-28, tačiau administracijos vadovė sirgo, todėl buvo sutarta darbovietės biure susitikti 2014-07-29. 2014-07-25 atsakovo logistikos bendrovės darbuotojas administracijos vadovę el. paštu informavo, jog ieškovas po vykdytų pervežimų negrąžino vieno krovinio pervežimo važtaraščio, be kurio atsakovo logistikos bendrovė negalėjo gauti užmokesčio už pervežimo paslaugas. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovo 2014-07-16 – 2014-07-17 gabento krovinio važtaraščio kopija, priklausanti atsakovui, dingo, krovinio važtaraštis ieškovo nebuvo pasirašytas, todėl atsakovas buvo priverstas pakartotinai atlikti ieškovo netinkamai vykdytas pareigas. Atsakovas apie krovinio vežimo metu (2014-07-17) netinkamai atliktas ieškovo pareigas sužinojo tik 2014-07-25. Kadangi 2014-07-29 buvo suplanuotas susitikimas su ieškovu, o 2014-07-22 įspėjimą panaikinančio (atšaukiančio) dokumento administracijos vadovė negalėjo įforminti nei iki 2014-07-25, nei 2014-07-28 dėl besitęsiančio laikino nedarbingumo, be to, 2014-07-25 papildomai paaiškėjo netinkamas ieškovo pareigų atlikimo faktas, bendrovės direktorius 2014-07-28 įsakymu Nr. IA-01/2014 atšaukė 2014-07-22 įspėjimą dėl ieškovo atleidimo ir kitu 2014-07-28 įsakymu Nr. A-52 ieškovo atleidimą iš pareigų įformino tinkama forma (įsakymu), nurodydamas tiek nuslėpto teistumo, tiek naujai paaiškėjusio netinkamo pareigų atlikimo priežastis. 2014-07-29 susitikimo administracijos vadove metu ieškovui buvo duotos susipažinti 2014-07-28 atsakovo įsakymų kopijos, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė skaityti ir pasirašyti bet kokius dokumentus, paaiškinęs, kad nieko juose nesupranta. Ieškovo atsisakymas susipažinti buvo įformintas įrašais atsakovo įsakymų egzemplioriuose, įsakymo kopija dėl atleidimo iš darbo buvo išsiųsta ieškovui tą pačią dieną registruotu paštu, be to, suėjus įspėjimo laikotarpiui apie darbo santykių su ieškovu pasibaigimą informuota SODRA. Ieškovo teiginiai, jog jo teistumas yra išnykęs, atmestini, nes ieškovo įvykdytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, todėl ieškovas laikomas turinčiu teistumą 3 metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2016-07-08. Atsakovo manymu, neturtinės žalos ieškovas nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Ieškovo atleidimo priežastys nėra viešinamos jokiuose informacijos šaltiniuose, todėl nauji darbdaviai negali matyti ieškovo atleidimo pagrindo. Be to, ieškovas nepagrįstai teigė, kad vairuotojams sunku susirasti darbą, priešingai – vien tik Lietuvos darbo biržos duomenimis šiuo metu vairuotojams siūloma 370 laisvų darbo vietų.

Motyvuojamoji dalis

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 02 02 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo 3,36 Eur (tris eurus trisdešimt šešis euro centus ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojos parodymų nustatė, kad šalių 2014 06 30 sudaryta neterminuota darbo sutartimi ieškovas buvo priimtas dirbti krovininio automobilio vairuotojo pareigose, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį siekiant patikrinti, ar ieškovas tinka sulygtam darbui. Atsakovas 2014-07-22 raštu įspėjo ieškovą apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą, 2014-07-28 įsakymu panaikino 2014-07-22 įspėjimą apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą, o 2014-07-28 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš pareigų nuo 2014-07-31 dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Teismas iš bylos medžiagos sprendė jog atsakovui vertinant ieškovo darbo ir jo elgsenos rezultatus per bandomąjį laikotarpį buvo įvardinti šie jo darbo trūkumai: informacijos apie ieškovo teistumą nepateikimas atsakovui ir krovinio važtaraščių nepristatymas įmonės klientui. Dėl šių priežasčių ieškovo darbo rezultatus išbandymo laikotarpiu atsakovas vertino nepatenkinamai ir priėmė sprendimą, kad ieškovas yra netinkamas toliau dirbti atsakovo įmonėje. Apie tokį nepatenkinamą rezultatų vertinimą darbdavys ieškovą informavo, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti dėl supažindinimo. Teismas rėmėsi atsakovo administracijos vadovės užrašais ant įsakymų, bei jos parodymais teismo posėdyje apklausiant ją liudytoja. Teismas nurodė, kad ginčo darbo sutarties 4.8 punktu ieškovas įsipareigojo atsakovui be išlygų laikytis darbo tvarkos taisyklių, darbuotojo pareiginių nuostatų ar instrukcijų, vidaus instrukcijų ir atmintinių bei kitų darbdavio lokalinių aktų. Tuo tarpu UAB „B.A.M. V. Services“ direktoriaus 2012-03-22 įsakymo Nr. 06-B/2012 „Dėl teistų asmenų darbo įmonėje“ 1 punkte nurodyta, kad baudžiamąja tvarka už nusikalstamas veikas teistas asmuo, kurio teistumas neišnykęs, pripažįstamas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos ir darbdavio pasitikėjimo, todėl negali dirbti įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Remdamasis šia nuostata pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovo pažymos apie jo teistumus ir ieškovas apie tokį atsakovo reikalavimą buvo informuotas. Atsakovui 2014-07-22 iš Informatikos ir ryšių departamento gavus ieškovo teistumo pažymą, kad ieškovas buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu, ieškovas aiškino, kad teistumas yra pasibaigęs 2013-08-01 pagal BK 97 straipsnio 6 dalį. Tačiau iš Informatikos ir ryšių departamento 2014-07-18 Nr. 14R-13180 pažymos „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“ nustatęs, kad ieškovas buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, už apysunkius tyčinius nusikaltimus ir kad ieškovo teistumas išnyks tik 2016-07-09, teismas sprendė, kad atsakovas, 2014-07-22 sužinojęs apie ieškovo neišnykusį teistumą, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo rezultatų, kadangi jo asmeninės savybės (turintis teistumą) neatitiko darbdavio nustatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad tiek 2014-07-22 įspėjime apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą, tiek 2014-07-28 įsakyme dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo nurodomas tas pats išbandymo neišlaikymo pagrindas – 2014-07-22 iš Informatikos ir ryšių departamento gauta pažyma apie ieškovo teistumą. Todėl laikė nepagrįstu ieškinio argumentą, kad 2014-07-22 įspėjime ir 2014-07-28 įsakyme dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo nurodytos skirtingos ieškovo atleidimo priežastys. Teismas vertino, kad 2014-07-22 įspėjime ir 2014-07-28 įsakyme dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo nurodomos ieškovo atleidimo priežastys nėra skirtingos, tiesiog 2014-07-28 įsakyme dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo nurodomas dar vienas papildomas bandomojo laikotarpio neišlaikymo pagrindas – krovinio važtaraščių nepristatymas įmonės klientui (vertintina, kaip dalykinės savybės, darbuotojo rūpestingumo trūkumas). Teismas vertino, kad ieškovas apie nepatenkinamus išbandymo rezultatus buvo informuotas 2014-07-22 pasirašytinai, be to, ir 2014-07-29, todėl atsakovas, atleisdamas ieškovą nuo 2014-07-31, nepažeidė DK 107 straipsnio 1 d. nustatyto 3 darbo dienų įspėjimo termino. Ieškovo teiginį, kad buvo atleistas du kartus (2014-07-22 ir 2014-07-31),teismas laikė nepagrįstu prieštaraujančiu bylos faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad 2014-07-22 įspėjimu, kuris savo turiniu yra informacinio pobūdžio raštas, ieškovas nebuvo atleistas iš darbo. Byloje nėra pateikta jokio atsakovo įmonės vidaus teisės akto, kuriuo ieškovo ir atsakovo darbo santykiai būtų nutraukti nuo 2014-07-22 (CPK 178 str.). Teismo nuomone byloje pateikti įrodymai patvirtino faktą, kad ieškovas neatitiko darbdavio reikalavimo būti neteistam ir neturėti neišnykusio teistumo, be to, ieškovas nesusitvarkė su konkrečiomis darbinėmis užduotimis, nesugebėjo jų tinkamai atlikti, įmonės klientui nepristatė krovinio važtaraščių, ieškovo asmeninės-dalykinės savybės ir darbo trūkumai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui pripažinti, kad ieškovas neišlaikė išbandymo. Ieškovo argumentus, jog darbdavys nepagrįstai antrą kartą darbo sutartyje nustatė išbandymo terminą, kai darbuotojas jau anksčiau buvo dirbęs šioje įmonėje, teismas atmetė priimdamas atsakovo argumentus, kad 2014 m. priimant ieškovą į darbą buvo pasikeitusi faktinė situacija atsakovo įmonėje, padaugėję transporto priemonių, sudėtingesnė apskaita, kontrolė, kt. sąlygos, todėl buvo būtina priimam į darbą vairuotojus nustatyti išbandymo laiką, o ieškovas su tuo sutiko. Teismas sprendė, jog darbdavys įstatymo normų nepažeidė, nes lyginant su ieškovu sudarytas 2014-06-30 ir 2013-02-27 darbo sutartis, matyti, jog jos nėra tapačios, skiriasi jomis šalių sutartos sąlygos, todėl negalima teigti, jog nebuvo pagrindo nustatyti išbandymo laiko 2014 m. priimant ieškovą į darbą (b.l.5-10, 34-38). Nustatęs, kad ieškovas iš užimamų pareigų buvo atleistas teisėtai, vadovaujantis supaprastinta DK 107 straipsnio 1 d. nustatyta tvarka, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, teismas konstatavo nesant pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti jam išeitinę išmoką ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą. Atsakovui vėlavus galutinai atsiskaityti su atleidžiamu ieškovu ir pačiam tai pripažinus, bei sumokėjus proporcingai vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelsimo atsiskaityti laiką, šį reikalavimą teismas taip pat atmetė. Nenustatęs darbdavio veiksmuose atleidžiant ieškovą iš darbo teisės pažeidimų ir atmetęs jo argumentus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta aukščiau įvardintų neturtinės žalos atsiradimo būtinųjų sąlygų, todėl ieškovo reikalavimą dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmetė,

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė išreikalauti naujus įrodymus ir juos išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išsakyti jo ieškinio pareiškime, kad buvo atleistas du kartus pagal 2014 07 22 darbdavio įspėjimą bei 2014 07 28 darbdavio įsakymu. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendimą grindė aplinkybe jog jis nepristatė važtaraščio, kuri netgi nebuvo ištirta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas net nenurodė apie kokius važtaraščius eina kalba, kad jis galėtų tinkamai apsiginti pateikdamas įrodymus, kad tokius važtaraščius pristatė, kad ne tai buvo atleidimo priežastimi. Nurodo, kad apie 2014 07 22 įspėjimo panaikinimą nebuvo įspėtas ir nuo 2014 07 22 nebedirbo, o darbdavys dėl pravaikštų jam pretenzijų neturėjo, kas įrodo jog ir darbdavys laikė jį atleistu nuo 2014 07 22, nors jis nebuvo tinkamai prieš tris dienas įspėtas apie atleidimą. Teismas atleidimo iš darbo datą turėjo sutikslinti pats užsiklausdamas VSDFV, kada jo atleidimas buvo įformintas, nes darbo bylose teismas turi būti aktyvus ir visas aplinkybes vertinti darbuotojo naudai. Kitas įspėjimas 2014 07 28 apeliantui niekada nebuvo įteiktas. Teismas pirmiausia turėjo aiškintis, bet nesiaiškino ar darbuotojui nustatant išbandymo laikotarpį buvo nustatyta konkreti išbandymo sąlyga kaip tai numatyta DK 105 straipsnio 1 dalyje, nesiaiškino bandomojo laikotarpio tikslo. Nurodė, kad darbuotojo teistumas negali būti laikomas priežastimi, kuria grindžiamas bandomojo laikotarpio neišlaikymas teismų praktikoje priimta, kad darbdavys fiksuotų darbuotojo nesusitvarkymo su darbu faktus. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas jau būdamas teistas pagal tą patį baudžiamąjį įsakymą nuo 2013 02 27 iki 2013 06 28, kai buvo atleistas pačiam prašant, jau dirbo pas tą patį darbdavį ir tada teistumas darbdaviui netrukdė ir jokios žalos darbdaviui ieškovas nebuvo padaręs. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybė taip pat netyrė aplinkybės, kad atsakovo įmonėje priimtas lokalinis aktas, kuris diskriminuoja teistus asmenis, trukdo jiems integruotis į darbo rinką, pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnyje numatytą asmens teisę į darbą. Įmonėje dirbo ir kiti teisti asmenys.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad apie tai, jog ieškovas nuslėpė nuo darbdavio su jo teistumu susijusias aplinkybes, darbdavys sužinojo, gavęs VRM informacijos centro pažymą, kai ieškovas buvo komandiruotėje Norvegijoje. Ieškovas buvo iškviestas į darbdavio atstovybę Norvegijoje siekiant supažindinti jį su įsakymu apie jo atšaukimą iš komandiruotės, kurį pasirašyti jis atsisakė teigdamas jog nėra teistas. Tada administracijos vadovė paruošė 2014 07 22 įspėjimą apie ieškovo atleidimą nuo tos pačios datos (2014 08 22), su kuriuo susipažinęs ieškovas nesutiko, bet grįžo į Lietuvą. 2014 07 28 ieškovas atšaukė minėtą įspėjimą ir priėmė įsakymą atleisti ieškovą nuo 2014 07 31, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie įspėjimo atšaukimą bei vėlesnį įspėjimą ir atleidimą iš darbo. Atsakovas atmetė apeliacinio skundo nuorodą, kad ieškovas laiko save atleistu iš darbo nuo 2014 07 22, nes nuo šios datos nebėjo į darbą, kadangi ieškovui buvo sumokėta už visą darbo laiką. Nurodė jog nėra prasmės išreikalauti naujus įrodymus iš VSDFV apie atleidimo datą, nes atleidimo datą įrodo atsakovo atsiliepimo priede Nr. 19 pateiktas pranešimas apie darbuotojo atleidimą bei VSDFV pažyma (b.l. 83). Ieškovas netinkamai aiškina DK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas teigdamas, kad darbo sutartyje turi būti nustatyta konkreti išbandymo sąlyga suformuluojant darbo sutartyje kokia apimtimi ir dėl ko darbuotojas išbandomas. Atsakovas nurodė jog ginčo darbo sutartyje išbandymo sąlyga nurodyta tinkamai.

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, bei išreikalauti naujus įrodymus Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantas taip pat prašo išreikalauti naujus įrodymus iš VSDFV apie tai kada darbdavys pranešė apie jo atleidimą šiai institucijai. Tačiau šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys apie apelianto atleidimą yra pateikti į bylą. Tai Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį sąrašo kopija (b.l. 83), iš kurios matyti, kad apeliantas buvo atleistas 2014 07 31 bei darbdavio pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio pabaigą kopija (b.l.84), iš kurios matyti, kad VSDFV pranešimas išsiųstas 2014 07 31. Prašymas išreikalauti į bylą nuosprendį, kuriuo teistas byloje nedalyvaujantis asmuo taip pat atmetamas kaip nesusijęs su byloje būtinomis nustatyti aplinkybėmis

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių dėl darbuotojo priimto į darbą sudarant neterminuotą darbo sutartį su išbandomuoju laikotarpiu atleidimo nepasibaigus išbandymo terminui teisėtumo.

Byloje nustatytos tokios žemiau įvardijamos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš byloje pateiktos darbo sutarties kopijos 2014-06-30 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 21600095, kuria atsakovas priėmė ieškovą dirbti krovininio automobilio vairuotojo pareigose (b. l. 5-10, 43-48). Sutarties 2.2. punktas nustatė, kad darbdavio prašymu ir darbuotojo sutikimu, vadovaujantis DK 105 straipsniu, norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nustatomas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. Ieškovas pasirašytinai supažindintas su atsakovo Darbo reglamentu (vidaus darbo tvarkos taisyklėmis) (b.l. 49-68). 2014-07-22 raštu (b. l. 11-12). darbdavio administracijos vadovė įspėjo ieškovą apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą. Įspėjamajame rašte nurodoma, kad ieškovas neatitinka darbdavio Darbo reglamento 7 punkto nuostatų, kad priimant ieškovą į darbą jam buvo išaiškinta aplinkybė jog darbdaviui svarbi pažyma, paliudijanti darbuotojo ne teistumą ir kad jei būtų nustatyta jog ieškovas visgi yra teistas darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį. Taip pat įspėjime nurodyta, kad ieškovas savo sutikimą su šiomis sąlygomis patvirtino užsisakydamas iš VRM informacijos centro atitinkamą pažymą apie teistumus ir pateikdamas darbdaviui kvitą. Įspėjime nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas nuo 2014 07 22, sumokant atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki 2014 08 10. Ieškovas supažindintas su įspėjimo tekstu įspėjimo lape ranka nurodė, kad su įspėjimu nesutinka, nes teistumas yra pasibaigęs (išnykęs) 2013 08 01 pagal BK 97 straipsnio 6 dalį.

2014-07-28 darbdavio direktorius įsakymu Nr. IA-01/2014 panaikino 2014-07-22 įspėjimą apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą (b. l. 80), o 2014-07-28 įsakymu Nr. A-52 atleido ieškovą iš pareigų nuo 2014-07-31 dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (b. l. 81). Kaip matyti iš pateikto pastarojo įsakymo nuorašo byloje A. J. supažindintas su įsakymu, bet pasirašyti, patvirtindamas šį faktą atsisakė.

DK 107 straipsnis numato galimybę tiek darbdaviui įsitikinti, kad darbuotojas tinkamas sulygtam darbui, taip pat stojančiam dirbti darbuotojui pageidaujant išbandymo terminas gali būti nustatytas įsitikinti ar darbuotojui tinka darbas (DK 105 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kai išbandymo terminas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva siekiant išbandyti ar darbuotojas tinkamas sulygtam darbui, darbdavys turi pareigą įrodyti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, kad jis dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Šias aplinkybes atsakovas galėjo įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl laikoma, kad darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK 95 straipsnio dalis). Šios sąlygos esmė ta, kad darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją pasinaudojant DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastesne darbo sutarties nutraukimo tvarka, pagal kurią darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, nemokėdamas jam išeitinės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jog išbandymo rezultatų, darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas šį savo teiginį pagrįstai rėmė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2004-02-18. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2004; 2005-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005; 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Šiuo atveju ieškovas buvo priimtas krovininio automobilio, kurio masė viršija 12 tonų vairuotoju, su juo 2014 03 30 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 66). Kas rodo, kad darbuotojas priimtas į pareigas, kuriose jis betarpiškai dirba su didelės vertės materialinėmis vertybėmis jas perveždamas. Todėl darbdavio reikalavimai darbuotojams suformuluoti Darbo reglamento 7 punkte ir 2012 03 22 darbdavio vadovo įsakyme Nr. 06-B/2012 turėti nepriekaištingą reputaciją, būti neteistam baudžiamąja tvarka, kai teistumas laikomas aplinkybe rodančia jog darbuotojas tokios reputacijos neturi, pagrįsti ir negali būti traktuojami kaip diskriminaciniai ar pertekliniai. Ginčo darbo sutarties 4.8 punktu ieškovas įsipareigojo atsakovui be išlygų laikytis darbo tvarkos taisyklių, darbuotojo pareiginių nuostatų ar instrukcijų, vidaus instrukcijų ir atmintinių bei kitų darbdavio lokalinių aktų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys pagrįstai reikalavo iš ieškovo teistumo (neteistumo) pažymos, o ieškovas apie tokį atsakovo reikalavimą buvo informuotas (b. l. 40, 42) yra pagrįsta. Iš 2014-07-22 Informatikos ir ryšių departamento prie VRM pateiktos pažymos (b.l.72) matyti, kad ieškovas buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu už tyčinius nusikaltimus nuosavybei: vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už didelės vertės vogtų daiktų slėpimą ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, teistumas nėra išnykęs, nes bausmė įvykdyta, sumokant paskirtąją baudą 2013-07-08, o pagal, pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto papunktį „a“ už tokius nusikaltimus turinčiais teistumą laikomi asmenys trejus metus po bausmės atlikimo. Teistumas ieškovui išnyks tik 2016-07-09 remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, 2014-07-22 sužinojęs apie ieškovo neišnykusį teistumą, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo rezultatų, nes jo asmeninės savybės (turintis teistumą) neatitiko darbdavio nustatytų reikalavimų.

Atsakovas, vertindamas ieškovo darbą ir jo asmenines savybes nustatytas per bandomąjį laikotarpį įvardino šiuos trūkumus: informacijos apie teistumą nepateikimą darbdaviui, jo klaidinimą, ir krovinio važtaraščių nepristatymą įmonės klientui. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis darbdavys atleido ieškovą nepasibaigus bandomajam laikotarpiui. Apeliantas nurodo jog darbdavys nepateikė įrodymų kokio važtaraščio jis nėra pateikęs taip atimdamas jam galimybę gintis procese. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo į bylą pateikta važtaraščio kopija (b.l.78,79) nelaikytina tinkamu įrodymu, nes neišversta į valstybinę kalbą, tačiau pažymi, kad darbdavys pakankamu pagrindu atleisti ieškovą laikė jo teistumą, kuris nesuderinamas su jo darbu, susietu su materialinių vertybių gabenimu. Tai buvo pagrindinė priežastis, lėmusi ieškovo darbo rezultatų nepatenkinamą vertinimą ir jo pripažinimą netinkamu toliau dirbti atsakovo įmonėje (b. l. 81). Apie tokį nepatenkinamą rezultatų vertinimą darbdavys ieškovą informavo, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti dėl supažindinimo, ką teisme paliudijo administracijos vadovė G. N., šia aplinkybę patvirtina ir administracijos vadovės įrašai įsakyme.

DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei darbdavys pripažinęs, jog išbandymo rezultatai yra neigiami iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Atsakovas 2014-07-22 raštu įspėjo ieškovą apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą ir pranešė, kad ieškovas yra atleidžiamas iš darbo tą pačią dieną ieškovas su šiuo įspėjimu supažindintas pasirašytinai 2014-07-22. Vėlesniu 2014-07-28 įsakymu atsakovas panaikino minėtą įspėjimą dėl neišlaikyto įspėjimo termino, nes įspėjimas buvo surašytas nesilaikant 3 darbo dienų įspėjimo termino. 2014-07-28 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš pareigų nuo 2014-07-31 dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (b. l. 13). Tiek 2014-07-22 įspėjime apie bandomojo laikotarpio neišlaikymą, tiek 2014-07-28 įsakyme dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo nurodomas tas pats išbandymo neišlaikymo pagrindas – 2014-07-22 iš Informatikos ir ryšių departamento gauta pažyma apie ieškovo teistumą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas tiek pirmajame 2014-07-22 įspėjime, tiek vėlesniame 2014-07-28 įsakyme pagrindine ieškovo netinkamumo einamoms pareigoms priežastis nurodoma jo teistumas. Todėl teismas pagrįstai nustatė jog ieškovas apie nepatenkinamus išbandymo rezultatus buvo informuotas jau 2014-07-22 pasirašytinai, papildomai informuotas 2014-07-29, todėl DK 107 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti. Ieškovo teiginį, kad jis atsakovo buvo atleistas du kartus paneigia rašytiniai bylos įrodymai (VSDFV pažyma ir darbdavio pranešimas apie atleidimą VSDFV) bei liudytojos parodymai teisme. Kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo traktuote, kad 2014-07-22 įspėjimas savo turiniu yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo ieškovas nebuvo atleistas iš darbo. Byloje nėra pateikta darbdavio įsakymo ar kito valinio darbdavio akto, kuriuo šalių darbo sutartis būtų nutraukta, atleidžiant ieškovą iš darbo vienašališku atsakovo vadovo valiniu sprendimu nuo 2014-07-22.

Apelianto teiginiai, kad jis ir anksčiau, galiojant jo teistumui buvo dirbęs atsakovo įmonėje ir jam nebuvo keliami jokie papildomi reikalavimai, nebuvo nustatytas išbandymo terminas, negali būti pagrindu keisti šalių sutartį atsakovas tokios papildomos sutarties sąlygos įvedimą aiškina pasikeitusiomis sąlygomis įmonėje padaugėjus transporto priemonių, tapus sudėtingesnei apskaitai ir kontrolei, kitoms sąlygos, būtinybe priimant į darbą vairuotojus nustatyti išbandymo laiką, ieškovas su šia sąlyga sutiko.

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad darbdavys remiantis DK 105 straipsnio 1 dalies nuostata turėjo nustatyti konkrečią išbandymo sąlygą, bet šio reikalavimo neįvykdė. Kolegija pažymi, kad DK 105 straipsnio 1 dalis nustato jog sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Taigi, įstatymo nuostata reikalauja ne suformuluoti kokius nors konkrečius reikalavimus ar sąlygas keliamus darbuotojui ar darbdaviui išbandymo metu, bet reikalauja, kad nuostata dėl išbandymo ir jo terminas būtų įtraukta kaip sąlyga į darbo sutartį, o konkretūs reikalavimai darbuotojams, jų funkcijos ir pareigos turi būti nustatyti darbdavio vidaus aktuose vidaus darbo taisyklėse, reglamentuose, darbuotojų pareiginiuose nuostatuose, instrukcijose ir kt. Per išbandomąjį laikotarpį nustatytą darbdavio iniciatyva darbdavys įsitikina ar darbuotojas atitinka šiuos reikalavimus keliamus darbdavio jo vidiniuose aktuose. Šalių sutartyje išbandymo sąlyga nustatyta aiškiai 2.2. sutarties punkte nurodant, kad darbdavio prašymu ir darbuotojo sutikimu, vadovaujantis DK 105 straipsniu, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui nustatomas 3 mėnesių trukmės bandomasis laikotarpis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda Uckienė Jadvyga Mardosevič Rūta Veniulytė – Jankūnienė