- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1080-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00821-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,LITGRID“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės ,,LITGRID“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2635-432/2021, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,LITGRID“ dėl perkančiojo subjekto priimtų sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energetikos tinklų institutas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės AB ,,LITGRID“ (toliau – ir atsakovė) 2021 m. birželio 25 d. rašte „Dėl pasiūlymo atmetimo“ išdėstytą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės vykdomo 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo sutartį.
2. Ieškovė nurodė, kad pirkimo procedūrų metu atsakovė kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija), prašydama patikrinti pirkimo būdu su ieškove planuojamo sudaryti sandorio atitiktį nacionaliniam saugumui. 2021 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė išvadą (toliau – Komisijos išvada), kad pirkime ketinamas sudaryti sandoris su ieškove neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 2021 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas), kuriuo ketinamas sudaryti sandoris su ieškove pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl ieškovės neatitikties nacionalinio saugumo interesams dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Atsakovė Komisijos išvados ir Nutarimo pagrindu 2021 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su ieškove. Ieškovė atsakovei 2021 m. liepos 2 d. raštu pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė.
3. Ieškovės nuomone, atsakovė neturėjo teisės inicijuoti ieškovės patikros procedūros Komisijoje, kadangi pirkimo dokumentuose nebuvo užsimenama apie tai, jog pirkime dalyvaujantiems tiekėjams bus suteikiama prieiga prie perkančiojo subjekto valdomos perdavimo tinklo dispečerinio valdymo sistemos infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų. Tai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisijos išvadoje ir Nutarime nurodyta pozicija grindžiama tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 8 d. nutarimu atsakovės valdomą perdavimo tinklo dispečerinio valdymo sistemą priskyrė prie ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros. Ieškovė teigia, kad Komisijos išvadoje ir 2021 m. birželio 7 d. Nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 8 d. nutarimo dėl sąrašo neegzistavimas bei informacijos apie ankstesnį nutarimą neišviešinimas pirkimo metu bei aplinkybė, jog atsakovė tiekėjams neatskleidė reikšmingos pirkimo būdu planuojamos sudaryti sutarties įgyvendinimo aplinkybės, nulėmė, jog atsakovė negalėjo kreiptis į Komisiją dėl pirkimo būdu planuojamos sudaryti sutarties patikros. Atsakovės inicijuota ir Komisijos vykdyta patikra yra neteisėta, kadangi tokia patikros procedūra galėjo būti vykdoma tik pirkimo sąlygų taikymo apimtyje.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja teigdama, jog toks pažeidimas, kaip pirkimo sąlygų kardinalus pakeitimas (įvedant patikrinimo Komisijoje procedūros taikymą), laikytinas priežastimi, pagrindžiančia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju bus pažeistas viešasis interesas, atsakovė turės galimybę piktnaudžiauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovę sustabdyti vykdomo 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo procedūras bei uždraudė atsakovei sudaryti 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo sutartį.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
7. Pirkimo objektas yra elektros skirstyklos rekonstravimo projekto parengimas ir darbai. Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeis viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti per kokį nors apibrėžtą trumpą terminą. Teismas nusprendė, kad ginčijamo viešojo pirkimo terminai neturi išskirtinės svarbos. Sąžiningai konkurencijai viešuosiuose pirkimuose turi būti suteiktas prioritetas. Ieškovė pateikė argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas atsakovės sprendimas konkurenciją gali riboti. Netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi pirkimo procedūros yra prasidėjusios. Ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį gali būti apsunkintas ir tolesnis ieškovės dalyvavimas su kitais viešojo pirkimo dalyviais nebebūtų lygiavertis. Be to, nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog pirkimo objektai turi būti įsigyjami neatidėliotinai, nenustatyta. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių žala bus mažesnė nei ta, kuri galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu, efektyviu ir ekonomišku lėšų panaudojimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė AB ,,LITGRID“ atskirajame skunde prašo panaikinti 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Atsakovė teikė teismui prašymą sudaryti galimybę atsiliepti į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta, nenurodant, kodėl egzistavo būtinybė prašymą nagrinėti apie tai nepranešus atsakovei.
8.2. Ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) nepagrįstas, ieškovė ginčija ne atsakovės atliktus veiksmus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Komisijos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškinyje išdėstyti argumentai paremti prielaida, kad pirkimo metu negalėjo būti atliekama su ieškove ketinamo sudaryti sandorio patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, dėl to priimtas ir neteisėtas Nutarimas, kuriuo ieškovė pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Aplinkybės, ar atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra buvo inicijuota, pradėta ir atlikta teisėtai, yra ne viešojo pirkimo ir atsakovės veiksmų pirkime dalykas, o Nutarimo teisėtumo ginčijimo klausimas.
8.3. Tiek sąlygos, kada į Komisiją dėl sandorių patikros privaloma kreiptis, tiek sąlygos, kada Komisija patikrą pradeda ir kokiais kriterijais vadovaujantis vertinamas sandoris, yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ). Jei ieškovė mano, kad Nutarimas naikintinas, nepriklausomai nuo to, ar naikinimo ieškovė siektų dėl nutarimo turinio ar dėl nutarimo priėmimo procesinių aplinkybių, šie ieškovės argumentai gali būti nagrinėjami ginčijant Nutarimą NSUSOAĮ nustatyta tvarka.
8.4. Ieškinyje keliami klausimai dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams procedūros įgyvendinimo akivaizdžiai negalės būti patenkinti, kadangi ne atsakovė, o Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą tiek dėl patikros inicijavimo, tiek ketinamo sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, Komisijos sprendimo teisėtumo vertinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, o sistemos priskyrimo ypatingos svarbos infrastruktūrai yra atskiras procesas, nesusijęs nei su pirkimu, nei pirkimų procesu. Kadangi ieškovės ieškinyje išdėstyti argumentai yra susiję su Nutarimo teisėtumu (jo priėmimo aplinkybėmis), tai turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškovės pareikšto ieškinio argumentai yra formalūs, nėra pateikta realių argumentų, kas ir kodėl pirkime laikytina atlikta neteisėtai ir kokią tai turi įtaką ieškovės interesams.
8.5. Ieškinyje ieškovė teigdama, kad ieškovės atitikties patikra nacionalinio saugumo interesams negalėjo būti inicijuota, nes pirkimo metu pirkimo dokumentuose nebuvo pažymėta, jog pirkimą laimėjęs asmuo turės prieigą prie atsakovės perdavimo tinklo dispečerinio valdymo sistemos, nepateikia nė vieno argumento, kuo toks labai išskirtinės (ir tuo pačiu labai akivaizdžios) aplinkybės atskleidimas ieškovei yra reikšmingas ir kaip jis gali turėti įtakos pirkimo rezultatus. Esminė aplinkybė šiame ginče yra tai, kad specialiųjų pirkimo sąlygų 7.4 papunktyje atkleista, jog šio pirkimo metu bus kreipiamasi į Komisiją dėl ketinamo sudaryti sandorio įvertinimo. Visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, įskaitant ir ieškovę, tinkamai atskleista, jog egzistuoja NSUSOAĮ įtvirtinta sąlyga dėl patikros inicijavimo. Ieškovė turėjo galimybę pasiteirauti, kokiu pagrindu pirkimo eigoje bus inicijuojama patikra nacionalinio saugumo interesams, tačiau to nedarė, dalyvavimu pripažino, jog su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra sutinka.
8.6. Ieškovės teiginiai, kad pirkimo sąlygose nebuvo tiksliai identifikuota, jog tiekėjas turės prieigą prie dispečerinio valdymo sistemos (vien iš darbų pobūdžio tai yra daugiau nei akivaizdu), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti nė vienu realiu ieškovės teisių pažeidimu. Ieškovės teiginiai nepagrindžia ieškovės teisinio intereso dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pasekmių. Ieškovės reikalavimas nesukurs jai teisinių pasekmių. Net ir panaikinus ginčijamą sprendimą atsakovė negalės priimti kitokio sprendimo dėl imperatyvių NSUSOAĮ nuostatų. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
8.7. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai pažeidžiamas viešasis interesas, t. y. ne tik atsakovės interesai, bet ir visuomenės teisės ir teisėti interesai. Pirkimas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis. Atsakovė šiuo metu jau yra pasirašiusi finansavimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra dėl projektų, įskaitant ir ginčo pirkimą, finansavimo. Pagal šią finansavimo sutartį pirkimui numatyta skirti 415 723 Eur, o projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga numatyta 2023 m. rugsėjį. Pirkimo sutarties darbų atlikimo terminas – 25 mėn. nuo sutarties sudarymo. Net jei pirkimo sutartis būtų sudaryta atskirojo skundo pateikimo metu, pagal pirkimo sutartį darbai būtų atliekami iki pat 2023 m. rugsėjo. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, projektą įgyvendinti iki 2023 m. rugsėjo tampa neįmanoma. Jei taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebus skubiai panaikintos, pirkime nurodytas projektas negalės būti laiku įgyvendintas ir numatytas finansavimas bus prarandamas, patiriant iki 415 723 Eur žalą.
8.8. Pirkimas ir sėkmingas bei operatyvus jo įgyvendinimas turi ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos energetiniam nepriklausomumui. Siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą ir padidinti elektros energijos sistemos energetinį saugumą, darbo stabilumą, diversifikuotų energijos šaltinių integraciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu bei integruoti Baltijos šalis į bendrą Europos elektros energijos sistemą, būtina turėti pajėgų ir modernizuotą elektros energetikos sektorių. Pirkimas prisideda prie elektros energijos sistemos perdavimo tinklo patikimo ir stabilaus darbo užtikrinimo, nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo, vidaus elektros perdavimo tinklo nuoseklaus atstatymo ir modernizavimo. 110/10 kV Lentvario TP 110 kV rekonstravimo tikslas yra užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą Vilniaus regione, padidinti operatyvinio valdymo galimybes įrengus naujas pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą pažangią technologinę įrangą, taip pat minimizuoti aplinkos taršos poveikį pakeičiant seną įrangą nauja. Toks perdavimo tinklo modernizavimas užtikrins patikimą (nenutrūkstamą) elektros energijos tiekimą vartotojams, aukštesnę paslaugų kokybę, prisidės prie aplinkosauginių įsipareigojimų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į prastą Lentvario TP būklę, iškyla reali grėsmė elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti ir / ar avarijos atveju atkurti per nustatytą laiką elektros energijos tiekimą vartotojams. Per šią pastotę elektros energijos tiekimą gauna 10 775 vartotojai. Lentvario TP rekonstravimas laiku padidintų Lentvario TP pastotės ir viso Vilniaus regiono elektros energijos perdavimo tinklo patikimumą.
8.9. Baltijos šalių sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus, Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos. Atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. Operatyvus pirkimo įvykdymas atitinka viešąjį interesą. Net ir sudarius pirkimo sutartį ir vėliau pripažinus ieškovės teisių pažeidimą, ieškovės galėtų reikalauti žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė AB „Energetikos tinklų institutas“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šioje situacijoje neturėjo kito pasirinkimo kaip tik priimti ginčijamą sprendimą. Toks pasirinkimas egzistavo ir jį nurodė ieškovė atsakovei pateiktoje pretenzijoje – ieškovė siūlė apsvarstyti galimybę pirkimą nutraukti. Ieškovė su pretenzija į atsakovę kreipėsi dėl dviejų alternatyvių reikalavimų: ginčijamo sprendimo panaikinimo arba pirkimo nutraukimo. Pirkimo nutraukimas galėjo būti laikomas viena iš tinkamų alternatyvų šio pirkimo atžvilgiu.
9.2. Atskirajame skunde atsakovė neapibūdino, koks konkretus viešasis interesas pažeidžiamas priėmus skundžiamą nutartį, t. y., iš ko toks interesas susideda, kaip toks interesas pažeidžiamas taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
9.3. Ieškinyje nurodytos aplinkybės prima facie pagrindžia, kad Nutarimas gali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Atitinkamai ginčijamas sprendimas turi būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Nutarimo teisėtumo / pagrįstumo klausimas spręstinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nepaisant to, Nutarimo bei Komisijos išvados neteisėtumo klausimai taip pat yra susiję ir su nagrinėjama byla dėl ginčijamo sprendimo. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo ignoruoti ieškovės argumentų dėl Nutarimo bei Komisijos išvados (ne)teisėtumo.
9.4. Atsakovė nepateikė nė vieno argumento, kuris patvirtintų, jog Nutarimas bei Komisijos išvada yra teisėti ir pagrįsti. Tai reiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog ieškinyje nurodyti argumentai dėl Nutarimo ir Komisijos išvados neteisėtumo yra pagrįsti.
9.5. Atsakovės pozicija yra netiksli – patikros procedūrą inicijavo pati atsakovė, o Komisija sprendė tik dėl to, ar pradėti patikros procedūrą, ar ne, t. y., ar palaikyti atsakovės iniciatyvą ar ne. Dėl to, ar patikra turėjo būti vykdoma, turėjo spręsti pati atsakovė.
9.6. Atsakovė nenurodė, pagal kokį konkretų pirkimo sąlygų punktą darbų elementai siejami su prieiga prie dispečerinio valdymo sistemos. Pavienių darbų išvardijimas (net ir siejant juos su dispečerinio valdymo sistema) dar nereiškia to, kad kontrahentui bus suteikiama prieiga prie minėtų sistemų, kiek tokia prieiga kontroliuojama, kokios nustatytos apsaugos priemonės neautorizuotam naudojimui ir ar iš viso įmanoma, kad, net ir turint prieigą, egzistuoja bent teorinė galimybė pakenkti minėtai sistemai ar gauti iš jos bet kokią informaciją. Atsakovė nutyli, kad ieškovė negautų nei nekontroliuojamos prieigos (apie kurią nurodoma Komisijos išvadoje), nei galėtų pakenkti atsakovės valdomoms sistemoms. Tai pagrindžia, kad atsakovės veiksmai, atlikti pirkime, neteisėti.
9.7. Kito (analogiško ir susijusio su viena iš svarbiausių atsakovės infrastruktūrų) projekto atžvilgiu atsakovė nemato problemos, kad ieškovei suteikiama prieiga prie sistemos, nors aptariamas projektas yra prioritetinis, o susijusi infrastruktūra – dar reikšmingesnė. Nesuprantama, kodėl ginčo pirkimo objekto atžvilgiu atsakovė laikosi kitokios pozicijos.
9.8. Atskirajame skunde nenurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių skundžiama nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir pažeistų viešąjį interesą, nepateikti atsakovės poziciją pagrindžiantys įrodymai. Tiek laikinosioms apsaugos priemonėms esant panaikintoms, tiek jas toliau taikant, atsakovė jau nesuspėtų užbaigti projekto iki atskirajame skunde nurodyto termino, kadangi ir kito kontrahento atveju turės būti atliekama pirkimo sutarties patikra, kuri užtruktų bent keletą mėnesių. Atsakovės argumentas, kad ji gali prarasti pirkimui skirtą finansavimą, yra nepagrįstas.
9.9. Neaišku, kokiais įrodymais grindžiama informacija, kad per Lentvario pastotę elektros energijos tiekimą gauna 10 775 vartotojai, todėl šis argumentas laikytinas neįrodytu. Be to, atsakovė nepagrindė, kodėl būtent pirkimo sustabdymas lemtų neigiamus padarinius elektros vartotojams, kadangi energijos tiekimas dabar yra užtikrintas ir galės būti užtikrintas ateityje esamais įrenginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
13. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).
15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taip pat nusprendė, kad ginčijamo viešojo pirkimo terminai neturi išskirtinės svarbos ir sąžiningai konkurencijai viešuosiuose pirkimuose turi būti suteiktas prioritetas. Teismas taip pat nusprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu, efektyviu ir ekonomišku lėšų panaudojimu.
16. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminaraus (prima facie) ieškinio pagrįstumo, taip pat teigia, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą.
Dėl ieškinio prima facie (ne)pagrįstumo
17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nurodė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
18. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškinyje keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kurio priėmimo procedūros bei turinio teisėtumo klausimas gali būti keliamas tik Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal specialųjį įstatymą; ieškovė nepateikė nė vieno argumento, kokiu būdu pirkimo eigoje būtų / buvo pažeisti jos interesai; ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi, net ir tenkinus ieškinį, ieškovė negalės būti paskelbta pirkimo laimėtoja dėl galiojančio Nutarimo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
20. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama ginčo pirkimo procedūras, planavo pirkimo sutartį sudaryti su ieškove. Atsakovė informavo Komisiją apie ketinamą sudaryti sandorį. 2021 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė išvadą, kad pirkime ketinamas sudaryti sandoris su ieškove neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo ketinamas sudaryti sandoris su ieškove pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Atsakovė 2021 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą „Dėl pasiūlymo atmetimo“, kuriuo ieškovė informuota, jog vadovaujantis Nutarimu ir bendrųjų pirkimo sąlygų 9.7.16 papunkčiu, atsakovė priėmė sprendimą atmesti pirkimui pateiktą ieškovės pasiūlymą.
21. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-4373-821/2021 ginčija Nutarimą, kurio pagrindu priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovės sprendimas. Kadangi ieškovė ginčija tiek atsakovės sprendimą, tiek Nutarimą, kurio pagrindu priimtas atsakovės sprendimas viešajame pirkime, yra teorinė galimybė, kad ieškovės ieškinys šioje byloje gali būti patenkintas, patenkinus ieškovės reikalavimus administracinėje byloje. Patenkinus ieškovės reikalavimus minėtose bylose, atsakovei nebūtų kliūčių sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, todėl ieškovės siekiamas tikslas – sudaryti pirkimo sutartį ginčo viešajame pirkime, teoriškai yra realus. Dėl nurodytų motyvų nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškovė negalės būti paskelbta pirkimo laimėtoja dėl galiojančio Nutarimo.
22. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė jos nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Šioje proceso stadijoje neturi būti vertinamas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti bylą nagrinėdamas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba būtų prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje proceso stadijoje negalima daryti prielaidos, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus jų nepagrįstumo, todėl konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamos žalos
23. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, nes, palikus jas galioti, bus neįmanoma įgyvendinti projekto pagal ES finansavimo nustatytus terminus; kils grėsmė, jog pakankamai prastos būklės pastotė nebus laiku rekonstruota, dėl to nemaža dalis gyventojų ir verslo gali netekti elektros; sinchronizacijos projektas (Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas su Kontinentiniu Europos tinklu) negalės būti efektyviai įgyvendinimas.
24. Kaip jau šioje nutartyje minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
26. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimas ir darbų pirkimas) yra svarbus daliai Vilniaus regiono elektros vartotojų, elektros energijos tinklo modernizacijai, plėtrai ir integracijai, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Nagrinėjamu atveju pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, individų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas yra susijęs su Vilniaus regiono elektros energijos vartotojų sąlygų pagerinimu, siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą ir padidinti elektros energijos sistemos energetinį saugumą, darbo stabilumą, siekiant nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo bei Lietuvos Respublikos energetinio nepriklausomumo. Tačiau atsakovė neginčija, kad šiuo metu per ginčo pastotę tiekiamos elektros energijos vartotojams nėra nutrauktas elektros energijos tiekimas per siekiamą modernizuoti pastotę ar tiekimas bus nutrauktas artimiausiu metu. Atsakovė nurodo, kad per šią pastotę elektros energijos tiekimą gauna 10 775 vartotojai. Taigi, net ir skirstyklos avarijos atveju, elektros energijos tiekimas galėtų sutrikti tik maždaug 0,6 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje (10 775 x 100 proc. / 1 800 737) (https://www.vert.lt/SiteAssets/Tiekimo%20rinka_apzvalga_sausis.pdf). Taigi, skubiai neįgyvendinus pirkimo ir jo objekto, net ir tam tikram laikui nutrūkus elektros energijos tiekimui, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan.
28. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012 ir kt.).
29. Tęsiant pirkimo procedūras, jas užbaigus, tačiau ieškovei ginčijant ir administraciniam teismui konstatavus Nutarimo neteisėtumą, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galbūt taptų apsunkintas, nes lemtų atliktų pirkimo procedūrų padarinių šalinimą (pvz. jau sudarytų sutarčių nutraukimą, naujo pirkimo organizavimą ir pan.) bei nebūtų racionalus ir galėtų sukelti didelius perkančiosios organizacijos nuostolius.
30. Atsakovė taip pat teigia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones bus neįmanoma įgyvendinti projekto pagal ES finansavimo nustatytus terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję ES lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021).
31. Iš atsakovės į bylą pateiktos ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.3.1-LVPAV-103-02-0018 „Elektros energijos perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimas Baltupio, Jašiūnų, Kauno E, Lentvario, Rėkyvos ir Šeštokų TP 110 kV skirstyklose“ sutarties 4.3 papunkčio matyti, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nustatyta tvarka nepažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčiuose nustatytų terminų. Minėta nuostata sudaro pagrindą abejoti atsakovės teiginiu, kad, jeigu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebus skubiai panaikintos, pirkime nurodytas projektas negalės būti laiku įgyvendintas ir numatytas finansavimas bus prarandamas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti ES struktūrinių fondų finansavimą.
32. Kaip nurodo pati atsakovė, atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo pirkimo sutarties projekto specialiųjų sąlygų 3 punkte numatytas darbų atlikimo terminas – 25 mėn. nuo sutarties sudarymo. Taigi, pirkimo sutartis, siekiant laikytis Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto terminų, turėtų būti sudaryta ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio pradžioje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nesukelia realios grėsmės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui laiku.
33. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji teikė teismui prašymą sudaryti galimybę atsiliepti į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta, nenurodant, kodėl egzistavo būtinybė prašymą nagrinėti apie tai nepranešus atsakovei.
34. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovei apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017 ir kt.). Tokią savo teisę atsakovė realizavo paduodama atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai.
35. Įvertinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybės, konstatuotina, kad nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje taikė tinkamai nustatęs tiek faktinį, tiek teisinį jų taikymo pagrindą.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.