Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2018-08-09 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-14 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) 2022-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str.1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

3) 2024-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., 140 str. 2 d., paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė,

kaltinamas BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2023-04-08 apie 19 val., būdamas MB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė ant stalo gulėjusį nukentėjusiajai S. E. priklausantį 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone XR“ su jame buvusia 3 Eur vertės SIM kortele „Ežys“ ir 5 Eur vertės telefono įdėklu, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. E. 308 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais V. B. įvykdė BK 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, jis neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent:

2023-04-08 apie 19 val., būdamas MB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė ant stalo gulėjusį nukentėjusiajai S. E. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone XR“, kurio dėkle buvo S. E. vardu (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) išduota mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtą elektroninę mokėjimo priemonę nuo 2023-04-08 apie 19 val. neteisėtai laikė su savimi iki 2023-04-08 dienos 19.42 val., kai prekybos kioske (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, bandydamas šia banko kortele atsiskaityti už prekes.

Tokiais veiksmais V. B. įvykdė BK 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

panaudodamas svetimą S. E. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tyčia ir turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2023-04-08 d. 19.41 val., 19.42 val. ir 19.42 val. prekybos kioske (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas banko mokėjimo kortelę bekontakčiu mokėjimo būdu, pridėjo kortelę prie mokėjimo aparato, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas S. E. vardu ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, bandė atsiskaityti už prekes, taip neteisėtai inicijavo ir bandė atlikti finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgyti S. E. priklausantį turtą.

Tokiais veiksmais V. B. įvykdė BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo motyvai, bei išvados

Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 str. įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 215 str. dispozicijose įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijose išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 str. nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 str. atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei prarasto turto vertė viršija 3 MGL dydį.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 str., pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-699/2015 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios įvykdytas nusikalstamas veikas.

Byloje esantys ir aptarti įrodymai – kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; nukentėjusiosios S. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; 2023-10-12 kitų daiktų apžiūros protokolas; G. R. pateiktos nuotraukos – patvirtina, kad V. B. 2023-04-08 apie 19 val., būdamas MB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius pagrobė nuo stalo gulėjusį nukentėjusiajai S. E. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone XR“, kurio dėkle buvo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) išduota mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. pareikšti kaltinimai tikslintini, nurodant, kad iš S. E. pagrobto telefono vertė buvo lygi 300 Eur, o bendra vagystės metu pagrobtų daiktų sumą, įvertinus SIM kortelės (3 Eur) telefono įdėklo (5 Eur) kainą, lygi 308 Eur. Atsižvelgus į tai, kad bendra vagystės metu pagrobtų daiktų vertė neviršija 10 MGL (500 Eur), tikslintina ir kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nurodant, jog buvo padarytas ne BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, o BK 178 str. 5 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas.

V. B. teisminio nagrinėjimo metu buvo įspėtas, kad jo įvykdyta vagystė gali būti vertinama ir kvalifikuojama kaip BK 178 str. 5 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, kaltinamojo procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.

Bausmių skyrimo ir bendrinimo, paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam V. B. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju V. B. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą ir 2 apysunkius nusikaltimus, veikos tyčinės, baigtos.

V. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. B. – teisiamas 3 kartą, ne kartą teistas už analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs; 2023 m. vien tik už smulkaus svetimo turto vagystes administracine tvarka baustas daugiau kaip 30 kartų, baudų nemoka; nedirbantis. Čia pažymėtina ir tai, kad V. B. anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus (sukčiavimą, vagystę), o už BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą teisiamas trečią kartą. V. B. už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. O ir nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, didelį jo anksčiau įvykdytų smulkaus svetimo turto vagysčių skaičių, darytina išvada, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis ir jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios.

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. B. už BK 178 str. 5 d. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė yra kiek mažesnė už vidutinę, skirtiną už baudžiamuosius nusižengimus, t. y. 25 paras arešto, o už BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus paskiriant sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė yra mažesnė už vidutinę, t. y. po 6 mėnesius laisvės atėmimo.

V. B. BK 178 str. 5 d. ir 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiai sutapčiai, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. už BK 178 str. 5 d. ir 214 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su pagal BK 215 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad V. B. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Čia pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji buvo apklausta dėl jos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, o ne dėl nusikalstamų veikų padarymo esminių aplinkybių, kurias, kaip minėta, kaltinamasis nurodė, savo kaltę pripažino. Todėl pripažintina, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Toks analogiškos aptartai teisinės bei faktinės situacijos vertinimas pateikiamas ir teisminėje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-113-574/2023).

Nustatyta, kad V. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-28 baudžiamuoju įsakymu, kuris nėra įsiteisėjęs. Todėl jam šiuo nuosprendžiu ir minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nebendrintinos.

Pagal BK 75 str. 8 d. skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. teisiamas trečią kartą, naujas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, per paskutinius metus daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgus į tai, kad V. B. vengė baudžiamojo proceso, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., į V. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo nuo 2024-02-12 iki bausmės vykdymo pradžios suėmime (sulaikyme) išbūtas laikas, 1 sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Dėl S. E. pareikšto civilinio ieškinio

S. E. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teismo posėdžio metu tikslindama ir galutinai formuluodama reikalavimus prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur turtinei ir 200 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 28–30).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos d. ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

V. B. įvykdyta vagyste S. E. padaryta turtinė žala, kurios dydžio kaltinamasis neginčija, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistini 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad nors S. E. ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju kartu su mobilaus ryšio telefonu iš jos buvo pavogta 3 Eur vertės SIM kortele „Ežys“ ir 5 Eur vertės telefono įdėklas, žalos dėl šių netektų daiktų, kurių vertė yra labai nedidelė, priteisti neprašė.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. E. paaiškino, kad dėl netekusi telefono ji negalėjo patekti į gyvenamąsias patalpas, nes telefono dėkliuke liko įėjimo kortelė. Pačiam telefone buvo didelis kiekis reikšmingos informacijos, kuri buvo svarbi nukentėjusiajai. Taip pat ji negalėjo susisiekti su artimaisiais.

Teismo vertinimu akivaizdu, kad įprastai mobilaus ryšio telefone saugoma asmeninė informacija ir duomenys (kontaktiniai numeriai, naudojamos programėlės atsiskaitymui ar pan.), nors ir neturi jokios materialios vertės, gali būti labai svarbūs savininkui, todėl jų netekimas gali sukelti pakankamai didelius gyvenimiškus nepatogumus, bendravimo ribojimą, jautrios asmeninės informacijos (nuotraukų, vaizdo įrašų) praradimą, t. y. tokius neigiamus išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala netgi didesnė už telefono vertę.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad S. E. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir jos naudai iš V. B. priteistina 200 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

V. B. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas gynėjas – advokatas F. Vrubliauskas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Tarnybos pateikta 2024-02-23 pažymos patvirtina, kad gynėjui už dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime buvo paskaičiuota 297,92 Eur suma.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad V. B. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, iš kaltinamojo neišieškotinos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje – panaikintinos, nes jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 132) paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jam už tai 25 parų arešto bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. už Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. už Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. ir 214 str. 1 d. nusikalstamų veikų padarymą paskirtą subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pagal Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1, 2 d., į V. B. paskirtą bausmę įskaityti jo nuo 2024-02-12 iki bausmės vykdymo pradžios suėmime (sulaikyme) išbūtą laiką, 1 suėmime (sulaikyme) išbūtą dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje – panaikinti.

S. E. ieškinį tekinti ir priteisti jos naudai iš V. B. 300 Eur turtinei ir 200 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Neišieškoti iš V. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.