Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. gegužės 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (2018 m. kovo 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro); teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2023 m. rugpjūčio 22 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendro naudojimo tualeto patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 25-o namo antrame aukšte, Panevėžio mieste, spyrė koja vieną kartą nukentėjusiajam G. J. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose ir paakiuose, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, dešinio skruosto ir paakio minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžį, dešinės akiduobės vidinės ir šoninės bei viršutinės ir apatinės sienelių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinio ančio visų sienelių lūžius, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, tai yra sunkiai sutrikdė G. J. sveikatą, nes dėl kaukolės pamato (dešinės akiduobės viršutinės sienelės) lūžio jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 12 val., antrojo aukšto bendrojo naudojimo tualete, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. 25, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą spyrė G. J., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje G. J. nustatyta daugybiniai dešinės veido pusės kaulų lūžiai (1 t., b.l. 6-8).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės K. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-08-23 dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu E. S. apie 04 val. 40 min. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. 25-210, Panevėžys GMP vyksta į iškvietimą gauta per tel. Nr. 113. Dėl vyro, kuris buvo sumuštas, kruvinas. Aplinkybės neaiškios. Į vietą vyksta Panevėžio (duomenys neskelbtini) GMP brigada. Pranešė (duomenys neskelbtini) dispečerė. DK. nėra. 1 laiptinė nuo miesto 2a. GMP11. Nuvykus nurodytu adresu, jau atvykę GMP medikai apžiūrinėjo asmenį G. J.. Vyro veidas buvo su akivaizdžiais sužalojimais. Iš pradžių vyras teigė, kad kažkas jį sumušė, tačiau nepamena kas, vėliau nurodė, kad tai padarė kaimynas A. K., gim. (duomenys neskelbtini). tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš 213 buto. G. J. medikai išsivežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Įvykio vietoje taip pat buvo G. J. sugyventinė E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad G. J. po darbo grįžo namo neblaivus, nuėjo miegoti į gretimą jiems priklausantį butą, po kiek laiko E. S. užėjus į tą patį butą, kuriame buvo sugyventinis, ji pastebėjo, kad jo veidas yra stipriai sužalotas. Įvykio vietoje pabendravus su A. K. šis nurodė, kad tarp jo ir jo kaimyno G. J. jokio konflikto nebuvo ir jis nežino, kas jį sužalojo. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje G. J. nustatyti daugybiniai dešinės veido pusės kaulų lūžiai. G. J. nustatytas 0,88 promilių girtumas. Atlikta G. J. apklausa, dėl įvykio pretenzijų jis niekam neturėjo. Atlikta E. S. apklausa. A. K. nebuvo įteiktas šaukimas, kadangi buvo vykta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių aiškintis G. J. sužalojimų ir įvykio aplinkybių, o vėliau A. K. jau buvo išvykęs į darbą. Filmuota K. G. ir E. S. kūno kameromis (1 t., b.l. 79).

Iš neblaivumo patikros registracijos žurnalo matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 2023-08-23 05.14 val. G. J. nustatytas 0,88 promilės girtumas (1 t., b.l. 82-83, 84).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: poodinės kraujosruvos akių vokuose ir paakiuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, dešinio skruosto ir paakio minkštųjų audinių sumušimas, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžis, dešinės akiduobės vidinės ir šoninės bei viršutinės ir apatinės sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinio ančio visų sienelių lūžiai, dešinio skruostikaulio lanko lūžis G. J. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-08-22; sužalojimas G. J. padarytas vieno smūgio į veidą pasekoje, galimai spiriant; A. K. veiksmai sukėlė G. J. fizinį skausmą; J. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaukolės pamato (dešinės akiduobės viršutinės sienelės) lūžio jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (1 t., b.l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaip matyti, kaltinamasis A. K. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur, pasak jo, nukentėjusysis įėjęs į tualetą jį pavadino „pyderu“ ir tada jis supykęs dėl jo atžvilgiu išsakyto necenzūrinio žodžio sudavė G. J. du kartus ranka. Kaltinamasis taipogi parodė, kad jis pasakė G. trauktis ir biški pastūmė šį į šoną, kad galėtų išeiti, G. atsisuko į jį ir agresyviai puolė, todėl jis G. sudavė iš dešinės rankos į G. veido dešinę pusę. Kaltinamasis nepripažįsta, kad padarė tokius, kaltinime nurodytus, didelius sužalojimus, jis pripažįsta tik dalį sužalojimų. Teismas gi tokius kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiojo agresyvaus puolimo ir jo – A. K. gynybos, paties prieš G. J. pavartoto smurto pobūdžio, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Kaip matyti, nukentėjusysis G. J. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jam kaltinamojo atžvilgiu neatliekant jokių smurtinių veiksmų – jam būnant bendro naudojimo tualeto patalpoje, A. K. koja spyrė vieną kartą jam į veido sritį, po ko jis neteko sąmonės, o vėliau namuose nubudęs iškvietė medikų pagalbą. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl A. K. smurtavimo prieš jį iš dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai teisme, taipogi nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – liudytojų E. S., J. B., G. B. parodymams, parodymų patikrinimo vietoje bei apžiūros protokolų duomenims, policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, specialisto išvadai.

Nukentėjusysis parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio ir kaltinamojo prieš jį atliktų smurtinių veiksmų, jis buvo sveikas, o po kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti, kaltinime nurodyti sužalojimai. Tokius G. J. parodymus patvirtina specialisto išvada, liudytojos E. S. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, vyriausios tyrėjos J. D. tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su S. S. duomenys. Be to, pats kaltinamasis taipogi nenurodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio nukentėjusysis būtų turėjęs matomų sužalojimų. Netikėti specialisto išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis. Taipogi teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs ir kito. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltinamasis neigė bet kokį smurto vartojimą prieš nukentėjusįjį. Vėliau apklausiamas A. K. nurodė, kad nukentėjusysis puolė agresyviai, todėl jis sudavė šiam du smūgius į veidą, po ko dar tos pačios apklausos metu teigė, kad nukentėjusysis savo žodžiais jį supykdė ir išprovokavo. Galiausiai ikiteisminio tyrimo pabaigoje kaltinimasis nurodė kaltu prisipažįstantis pilnai, tačiau teigė nespyręs nukentėjusiajam, o sudavęs ranka du smūgius į veido sritį. Teisme kaltinamasis A. K. teigė kaltę pripažįstantis, tačiau tam tikrų aplinkybių nepripažįstantis. Pradžioje apklausos kaltinamasis nurodė iš pykčio dėl nukentėjusiojo pasakyto necenzūrinio žodžio sudavęs G. du kartus ranka, vėliau nurodė, kad jis pastūmė G. į šoną, kad galėtų išeiti, po ko G. atsisuko į jį ir agresyviai puolė, todėl jis G. sudavė iš dešinės rankos į G. veido dešinę pusę. Tačiau kaltinamojo parodymų apie nukentėjusiojo agresyvų puolimą nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai, o vien necenzūrinio žodžio pavartojimas nepateisina fizinio smurto vartojimo. Nors kaltinamasis teigė apie jo atžvilgiu nukentėjusiojo atliktus agresyvius, puolamuosius veiksmus, nuo kurių, pagal kaltinamojo parodymus – jis tariamai gynėsi, jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikęs kaltinamojo atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamajam pagrįstai manyti apie nukentėjusiojo keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai bei būtinybę kaltinamajam gintis, byloje nėra. Byloje nėra ir tokius A. K. parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški. Teismas gi pastebi, kad šioje byloje surinktais įrodymais nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Todėl teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį, kas leidžia pagrįstai tokius kaltinamojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Pastebėtina ir tai, kad, kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiajam sudavė du smūgius ranka. Tuo tarpu pats nukentėjusysis, nors teisme išklausęs kaltinamojo parodymų, šiek tiek sudvejojo dėl to, kuo smūgis jam buvo suduotas, ikiteisminio tyrimo metu duoti paties nukentėjusiojo bei liudytojos E. S. parodymai, greitosios medicinos pagalbos tarnybos garso įrašo ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno kūno kameros vaizdo bei garso įrašo apžiūrų duomenys, specialisto išvada – leidžia daryti pagrįstą išvadą buvus kaltinamojo A. K. spyrį koja vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį pastarojo nurodytomis aplinkybėmis. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad po kaltinime aprašyto įvykio nukentėjusysis būtų patyręs specialisto nustatytus, kaltinime aprašytus sužalojimus kitomis aplinkybėmis nei kaltinime nurodyta, byloje nėra.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas G. J. atžvilgiu sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. K. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad A. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sunkiai sutrikdė G. J. sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo A. K. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoto BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Teismas pažymi, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas šioje normoje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Šioje byloje kaltinamasis A. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, išsituokęs, dirba, savo noru dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino ligonių kasoms padarytą žalą, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir žada atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, baigiamųjų kalbų metu atsiprašė nukentėjusiojo ir teigė besigailintis. Įvykio aplinkybės liudija apie vieno smūgio nukentėjusiajam sudavimą, apie spontanišką, vienkartinį kaltinamojo veiksmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad A. K. savo noru atlygino ligonių kasoms padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, A. K. atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam laisvės atėmimo bausmės, o BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes kaltinamajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, kurios trukmė, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytina ilgesnė nei vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus tikslingus į kaltinamojo asmenybę bei elgesio korekciją orientuotus įpareigojimus ir 5 dalyje numatytą draudimą. Teismo vertinimu, ši bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą), taipogi sudarys galimybę nukentėjusiajam greičiau gauti žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-879/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-459-1058/2023, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-506-888/2023 ir kt.).

Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 270,32 Eur civilinį ieškinį dėl G. J. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b.l. 116-118), tačiau kaltinamajam A. K. žalą atlyginus, minėto civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b.l. 126-127, 152, 2 t., b.l. 62-63). Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes procesas dėl pastarojo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje civilinį ieškinį pareiškė ir nukentėjusysis G. J., kuris prašo priteisti jam iš kaltinamojo A. K.: 30 Eur turtinės žalos atlyginimui, 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, taip pat – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio įvykdymo dienos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 t., b.l. 65-70).

Dėl turtinės žalos nukentėjusysis parodė, kad po kaltinime nurodyto įvykio dėl patirtų sužalojimų pirko medikamentus (vaistus nuo skausmo ir gelį žaizdų gijimui), už kuriuos išleido 30 eurų, tačiau neišsaugojo jų įsigijimo dokumentų. Kaltinamasis posėdžio metu neginčijo šios žalos padarymo, jos dydžio, sutiko ją atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, kuris yra protingas, teismas sprendžia esant pagrindui reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, minėtą žalos atlyginimą priteisiant iš ją padariusio kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo naudai.

Dėl neturtinės žalos reikalavimo nukentėjusysis G. J. parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, baimę, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis G. J. dėl kaltinamojo A. K. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo A. K. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas vidutinio amžiaus, išsituokęs, anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas išnykęs, G. J. atžvilgiu padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pasak nukentėjusiojo, jam gydymas dar nebaigtas ir padariniai jaučiami lyg šiol. Pats kaltinamasis A. K., nors ir nepilnoje apimtyje ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, be to, bandydamas save teisinti bei nesutikdamas su visais kaltinime nurodytais nukentėjusiajam nustatytais sveikatos sutrikdymo padariniais, neneigia atlikęs tam tikrus smurtinius veiksmus, teigė besigailintis dėl susidariusios situacijos, jis pripažino savo veiksmais padaręs nukentėjusiajam neturtinę žalą, tik nesutiko su prašomu jos dydžiu, tačiau žadėjo atlyginti teismo nustatytą ir priteistą neturtinę žalą

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo A. K. veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajam G. J. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir padarinius, paties nukentėjusiojo neblaivumą įvykio metu, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 15000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-879/2024 ir kt.)., todėl ji mažintina ir nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistina 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam G. J. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jam priteistą žalą (8030 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Šioje byloje nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. J. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Kupcikevičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti 2024-02-26 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 347,92 Eur (3 t., b.l. 20-22). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 55,81 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Kaltinamajam šioje byloje, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, 2023 m. lapkričio 30 d. prokurorės nutarimu yra paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki 2024 m. gegužės 30 d. A. K. turtui: butui adresu (duomenys neskelbtini) g. 25-214, Panevėžys, ir butui adresu (duomenys neskelbtini) g. 25-212, Panevėžys, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (2 t., b.l. 128-139).

Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas, proceso metu teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Teismui šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį, įvertinus tai, kad civiliniam ieškovui žala nėra atlyginta, siekiant nepažeisti jo teisėtų ir pagrįstų turtinių interesų, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki civilinio ieškinio visiško patenkinimo, o jį patenkinus – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per aštuonis mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. K.: 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8030 Eur (aštuonių tūkstančių trisdešimties eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K. valstybei: 55,81 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 81 centą) – proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti ir 347,92 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 92 centus) – išlaidoms už nukentėjusiajam G. J. suteiktą teisinę pagalbą atlyginti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 270,32 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 32 centų) civilinio ieškinio nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: butui (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) g. 25-214, Panevėžys, ir butui (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) g. 25-212, Panevėžys, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, palikti galioti iki G. J. priteisto civilinio ieškinio visiško patenkinimo, o civilinį ieškinį visiškai patenkinus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.