Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 1 dalį, jam paskirta švelnesnė nei įstatymo numatyta – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, visos bausmės laiku paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu/mokymusi/gydymusi, bei įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, visos bausmės laiku paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu/mokymusi/gydymusi, bei įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).

Procesas dėl žalos atlyginimo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius nutrauktas.

Iš R. K. priteista 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) proceso (advokato atstovavimo) išlaidų nukentėjusiajam O. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 20 d. laike nuo 02.00 val. iki 02.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia ne daugiau kaip dvidešimt vieną (21) kartą rankomis, pirštų nagais ir peilio geležtės viršūne sudavė bei tris (3) kartus peiliu dūrė O. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, kakle, dešiniame dilbyje, liemens srityje, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvas abiejuose pečiuose, dešiniame žaste ir abiejuose blauzdose, pjautinę žaizdą dešiniame žaste ir tris durtines-pjautines žaizdas nugaroje, iš kurių vieną kiauryminę su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu – dėl ko sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas)

12. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, nes jau pirmosios apklausos metu jis savanoriškai išdėstė ir pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, kritiškai vertino savo veiksmus, bandė atsiprašyti ir susitaikyti su nukentėjusiuoju, iš karto po įvykio iškvietė pagalbą paskambindamas į bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 152–153), be to, savanoriškai atlygino nukentėjusiojo patirtą žalą, dėl ko byloje jis nereiškė civilinio ieškinio, taip pat žala buvo atlyginta ir Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei Kauno teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 94, 109). Nors nukentėjusiojo teigimu nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi priemonių išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis ir aukščiau aptartas aplinkybes šis argumentas laikytinas tik deklaratyviu teiginiu, kurio nepatvirtina nei vienas byloje surinktas duomuo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistąjį gynusi advokatė E. K. teikė prašymus pateikti nukentėjusiojo medicininius duomenis bei byloje esant dviem skirtingoms specialisto išvadoms gynėja pateikė trečiąją teismo medicinos gydytojo išvadą (2 t., b. l. 138–144) dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto vertinimo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ar siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes proceso dalyviai turi teisę byloje teikti reikšmingus duomenis, kurių teisinį vertinimą atlieka teismas.

13. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ir pagrįstai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmes ir BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

14. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta švelnesnė nei įstatymo numatyta – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, taikant intensyvią priežiūrą bei nustatyti įpareigojimai. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė nuteistajam vienu trečdaliu sumažintą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą bei numatant įpareigojimus.

15. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ginčija nuteistajam paskirtą bausmę, teigdamas, kad ji yra per švelni, tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos nuteistajam taikytos nepagrįstai. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto skundo argumentais dėl nuteistajam paskirtos bausmės, pritardamas apylinkės teismo sprendimui, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pagrindas svarstyti įstatymo, leidžiančio skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą bausmę, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą neteisingai išspręsdamas BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimą.

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas kitokią – švelnesnę, nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę vadovavosi tiek BK 54 straipsnio 3 dalimi, tiek BK 62 straipsnio 1 dalimi, todėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas įvertins pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei pasisakys ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti kurio nors vieno iš BK bendrosios dalies straipsnio, suteikiančio teisę teismui paskirti kitą, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, nuostatas.

18. Visų pirma paminėtina, kad teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

19. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

20. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau buvo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apylinkės teismas įvertino tai, kad R. K. praeityje nėra teistas (2 t., b. l. 183), taip pat penkerių metų laikotarpiu nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 185), yra dirbantis (2 t., b. l. 180), darbovietės direktoriaus charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nėra turėjęs drausminių nuobaudų (3 t., b. l. 116), neregistruotas VĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b. l. 189). Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui neabejotinai leido daryti išvadą, kad R. K. nėra tokia pavojinga asmenybė, kurią reikėtų realiai izoliuoti nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės iš tiesų patvirtina, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nėra nulemta jo piktybiško siekio nesilaikyti įstatymų ar netinkamai susiformavusių moralės nuostatų, tačiau priešingai, laikytina atsitiktinio pobūdžio įvykiu.

21. Nors nagrinėjamu atveju negalima sumenkinti nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, kurie buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiant vien į tai, kad R. K. savo teisei priešingais veiksmais pažeidė vieną iš kertinių įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą, dėl ko kilo padariniai, t. y. be kitų paviršinių sužalojimų nukentėjusiajam buvo nustatytos pjautinė žaizda dešiniame žaste ir trys durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje, iš kurių viena kiauryminė su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, tačiau byloje nenustatyta, kad R. K. praeityje būtų turėjęs polinkį smurtauti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie nuteistojo veiksmai yra jo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, R. K. yra teisiamas pirmą kartą, be to, šiuo atveju tarp giminaičių R. K. ir nukentėjusiojo O. B. kilo abipusis konfliktas, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis abu vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, įvykio metu abu vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs (2 t., b. l. 192–193), nuteistasis taip pat patyrė sužalojimus galvos, rankų, krūtinės, pilvo, kojų srityse, ką patvirtina asmens apžiūros protokolas ir prie jo pateiktos nuotraukos (3 t., b. l. 22–30). Taip pat aplinkybę, kad abu asmenys vienas kito atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus patvirtina pačių nuteistojo bei iš dalies nukentėjusiojo parodymai bei liudytojos J. F. parodymai (1 t., b. l. 119–120, 123–125). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė pagalbą, tuo tarpu apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams pats nukentėjusysis nurodė priešingas įvykio aplinkybes, teigdamas, kad susižalojo pats, krisdamas nuo terasos laiptų, neigė, kad buvo sužalotas peiliu, kas buvo užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole apžiūrint policijos pareigūnų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais padarytus vaizdo įrašus (1 t., b. l.161–171), o tikrąsias įvykio aplinkybes nurodė tik vėliau, ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nuteistasis nukentėjusiajam atlygino žalą – 8 000 Eur (3 t., b. l. 121) bei padengė visus byloje pareikštus civilinius ieškinius (1 t., b. l. 94, 109). Be kita ko, nukekėjusiojo teiginiai, kad smurtiniai R. K. veiksmai truko ilgiau nei 30 min., o nukentėjusiajam buvo padaryti dvidešimt keturi trauminiai poveikiai ir tai rodo itin didelį nuteistojo įtūžį, šiuo atveju nėra visiškai teisingi, nes kaip jau minėta, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis abu kartu vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, taigi tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad tik nuteistasis apimtas įtūžio smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, pats nuteistasis taip pat patyrė sužalojimus.

22. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, jog BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vienintelė laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nebūtų tinkama siekiant įgyvendinti BK 41 numatytus bausmės tikslus. Taigi, pagrindas svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybes šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja.

23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-303/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik nustatęs visų aukščiau paminėtų sąlygų visumą.

24. Nors nagrinėjamu atveju buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau nebuvo nustatyta nei viena BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. nenustatyta, kad: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, nesant BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo visumos, švelnesnė negu įstatymo numatyta, bausmė vadovaujantis šiomis nuostatomis negalėjo būti paskirta.

25. Visgi, jei byloje nustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, teismas gali spręsti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Bausmė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama bylose, kuriose nustatomas daug mažesnis nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumas, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmės rūšis vis tiek prieštarautų teisingumo principui, todėl nuteistajam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-213-719/2020, 2K-104-976/2022).

26. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Siekiant taikyti BK 54 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-104-976/2022).

27. Vertinamuoju atveju R. K. asmenybę apibūdinantys duomenys (nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, po nusikalstamos veikos padarymo iškvietė pagalbą, gailisi dėl savo atliktų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir byloje pareikštus civilinius ieškinius) pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą apie daug mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be kita ko, nusikaltimo įvykdymo aplinkybės, t. y. kad giminaičiai nuteistasis ir nukentėjusysis, leisdami vakarą kartu, abu būdami apsvaigę nuo alkoholio, ėmė konfliktuoti ir vienas kito atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tuo tarpu tiek nukentėjusiajam, tiek nuteistajam buvo užfiksuoti kūno sužalojimai, tačiau nuteistasis dėl to į policijos įstaigą nesikreipė, o atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė visai kitas susižalojimo aplinkybes ir tik vėliau nurodė kitą įvykio kilimo eigą, o jo patirti sužalojimai jam nesukėlė ilgalaikių, liekamųjų, neišgydomų pasekmių, patvirtina, jog šios nusikalstamos veikos pavojingumas vertinant jį rūšinio šios nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste, nebuvo toks, dėl kurio nuteistajam būtų teisinga ir proporcinga paskirti laisvės atėmimo bausmę.

28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų sistema, susijusi su bausmės tikslais bei jos skyrimu, yra orientuota ta kryptimi, kad nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė turėtų būti skiriama tik kaip paskutinė priemonė ir teismas turi diskrecijos teisę, įstatymo ribose, svarstyti opciją apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Byloje nustačius aplinkybes, kurios leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pakankamai motyvuotas ir deda pastangas siekdamas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, o jo asmenybės charakteristika patvirtina, kad jis nėra toks pavojingas visuomenei, alternatyvių bausmių paskyrimo svarstymas nelaikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar aiškinimu. Apygardos teismo manymu, šiuo atveju siekiant nuteistojo asmens tinkamos resocializacijos kaip vieno iš pagrindinių bausmės tikslų, itin svarbu ne atriboti jį nuo visuomenės, tačiau priešingai, bandyti jį integruoti į visuomenę bei suteikti galimybę įrodyti, kad jam nėra būdingas nusikalstamas elgesys. Suprantama, tokio pobūdžio teismo sprendimas neturi būti suvokiamas kaip bausmės išvengimo galimybė, o siejamas su asmens reintegracijos bei pozityvaus pokyčio prielaidomis.

29. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai taikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau visgi pagrįstai nusprendė nuteistajam paskirti švelnesnę, nei numato baudžiamasis įstatymas pagal nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankciją, bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant jį dalyje dėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Nukentėjusiojo O. B. atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas – 300 Eur. Šias nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l. 159), iš kurio matyti, kad O. B. sumokėjo advokatui 300 Eur.

31. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

32. Nagrinėjamu atveju skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė nukentėjusysis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį teik pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas R. G., todėl nekyla abejonių, kad jam buvo gerai žinoma teik bylos esmė, tiek jos problematika. Be kita ko, šioje byloje nebuvo analizuojami itin sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, iš esmės apsiribojant tik ginčo dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies išsprendimu. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, nukentėjusiojo apeliacinis skundas, jame nurodytas argumentais atmestinas, tuo tarpu apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl aukštesnės instancijos teismo pastebėto netinkamo BK bendrosios dalies nuostatų taikymo, tačiau bausmė nuteistajam išlieka nepakeista.

33. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos – 300 Eur, bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo R. K. nukentėjusiojo O. B. naudai apeliacinio proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.