- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1693-673/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31642-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- O. B.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. K., asmens kodas (-), gimęs (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), nevedęs, dirbantis (-), deklaravęs gyvenamąją vietą (-), gyvenantis (-), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022 m. rugpjūčio 20 d. laike nuo 02.00 val. iki 02.35 val., R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje, esančioje (-)., tyčia ne daugiau kaip dvidešimt vieną (21) kartą rankomis, pirštų nagais ir peilio geležtės viršūne sudavė bei tris (3) kartus peiliu dūrė O. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, kakle, dešiniame dilbyje, liemens srityje, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvas abiejuose pečiuose, dešiniame žaste ir abiejuose blauzdose, pjautinę žaizdą dešiniame žaste ir tris durtines-pjautines žaizdas nugaroje, iš kurių vieną kiauryminę su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu - dėl ko sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., laike nuo 02.00 val. iki 02.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiojo ir sesers I. B. sodyboje, esančioje (-)., galimai dvidešimt vieną kartą rankomis, pirštų nagais ir peilio geležte sudavė bei tris kartus peiliu dūrė sesers sutuoktiniui O. B. į įvairias kūno vietas. Suvokia, kad jį sunkiai sužalojo. Taip įvyko dėl to, kad pamatė, kaip B. pastūmė jo seserį I. B., todėl ir kilo konfliktas. Kaip konflikto metu pas jį atsirado peilis – nepamena. Po įvykio pats paskambino 112, tačiau ką sakė - nepamena. Skambino 112, nes išsigando dėl nukentėjusiojo būklės, norėjo, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pagalba. Nukentėjusiajam atlygino 8000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašė. Buvo nuvykęs susitaikyti, bet vėl abu susipyko. Nukentėjęs norėjo didesnės sumos žalos. Taip pat atlygino žalą Ligonių kasai ir Sodrai. Gailisi. Sutinka atlyginti 1000 Eur nukentėjusiojo išlaidas advokatui. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Toks įvykis jo gyvenime nutiko pirmą kartą. Jis nėra nei teistas, nei baustas.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis O. B. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., jis su savo žmona I. B. ir jų sūnumi buvo savo sode, esančiame (-). Apie 21.00 val. pas juos į sodą atvažiavo žmonos brolis R. K. su savo drauge J. F., paminėti pastarosios gimimo dienos. Jų sūnui užmigus, apie 22.00 val. jie visi pradėjo vartoti alkoholį. J. praktiškai alkoholio nevartojo, nes jai sekančią dieną reikėjo į darbą. Vėliau I. nuėjo miegoti, ar J. buvo kartu su jais - neprisimena. Kiek tiksliai buvo valandų neprisimena, kai tarp jo ir R. kilo konfliktas, jie dėl kažko pradėjo ginčytis. R. buvo agresyviai nusiteikęs ir pradėjo jam smūgiuoti, jie abu pradėjo grumtis. Jis nulipo nuo terasos ant žolės, o R. nulipo jam iš paskos ir abu mušėsi žolėje. Grumtynių metu jis nepajuto, kada ir kuo jam dūrė R., buvo streso būsenoje, be to, buvo neblaivus. Ar J. galėjo matyti jų muštynes, nežino. I. tuo metu miegojo. Kaip jie su R. nustojo muštis nežino. Prisimena, kad kai jis atsitraukė nuo R., jam labai skaudėjo visą kūną, matė, kad jis stipriai kraujuoja, todėl iškart nuėjo į vonios kambarį nusiplauti kraują, bandė sustabdyti kraujavimą kairiame šone, bet jam nepavyko, kraujas sunkėsi per tvarsčius. Ar pas jį į vonią buvo kažkas užėjęs neprisimena, lyg su niekuo nekalbėjo, bet matė, kad kelis kartus buvo atsivėrusios vonios kambario durys. Netrukus į kambarį įėjo greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai. Medikai jį apžiūrėjo, klausė kas atsitiko, bet jis tuo metu buvo labai sutrikęs, pasakė, kad nusirito nuo laiptų. Medikai jį išvežė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Kas iškvietė pagalbą nežino. R. jam atlygino turtinę ir neturtinę žalą, todėl civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 54-55, 58-60).
Liudytoja I. B. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.00 val., pas juos į sodą atvažiavo jos brolis R. su sugyventine J.. Jie vartojo alkoholį. Apie 23.00 val. ji susiginčijo su O., o paskui nuėjo miegoti. Apie 02.00 val. ją pradėjo žadinti J., išgirdo kažkokį šurmulį lauke. Atsikėlusi ir išėjusi į kiemą pamatė kruvinus R. ir O.. Iš pradžių nesuprato, kas čia įvyko, matė, kad R. kalba telefonu, todėl paprašė J. nueiti iki R. ir paklausti su kuo jis kalbasi. Ji tuo metu buvo prie O., kurio visas kūnas buvo kruvinas. Ji iškvietė taksi, kad J. su R. važiuotų namo, o R. skambino ar tai policijai, ar greitajai. Kai atvažiavo taksi, ji kartu su J. ir R. išvažiavo į jų namus, kad galėtų pasiimti savo mamą į sodą, kad pastaroji pabūtų su vaiku, nes nujautė, kad reikės su O. vykti į ligoninę. Nespėjus sulaukti mamos jai paskambino policijos pareigūnė ir paklausė, kur ji yra, liepė laukti. Ji sulaukė pareigūnų ir su jais, pasiėmę jos mamą, kartu visi grįžo į sodą. Atvykę į sodą pareigūnai ant žolės rado peilį, kuriuo greičiausiai ir buvo sužalotas O., nes jai iš ligoninės paskambino ir pasakė, kad pas jį yra 3-4 durtinės žaizdos. R. ir O. konflikto nematė, kaip buvo sužalotas O. paaiškinti negali. R. buvo labai girtas, sakė tik tiek, kad susimušė su O., bet apie jokį peilį neminėjo. Po visko kalbėjosi su O., bet apie jų konfliktą su R. jis nieko neprisiminė, kaip ir R. (1 t., b. l. 112-113).
Tyrimo eigoje buvo gautas I. B. pareiškimas, kad, vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi suteikta teise, ji atsisako duoti parodymus ikiteisminio tyrimo byloje (1 t., b. l. 116).
Liudytoja J. F. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 24.00 val., jai su sugyventiniu R. svečiuojantis pas I. ir O. sodyboje, tarp pastarųjų kilo žodinis konfliktas dėl kažkokių asmeninių dalykų. R. nepatiko, kad jie pykstasi, jis stojo ginti savo sesers I., todėl kilo ginčas tarp R. ir O.. Kad netriukšmauti namelyje ir nepažadinti vaiko, O. su R. išėjo į kiemą. Nematė, kur tuo metu nuėjo I.. Kieme ant pievos tarp O. ir R. kilo muštynės. O. pirmas sudavė smūgį R., o tada jie abu susigrūmė ir parkritę ant žemės voliojosi, vienas kitam smūgiavo, bet kiek ir į kurias kūno vietas - negali pasakyti, nes buvo tamsu. Ar grumtynių metu R. turėjo peilį ir juo dūrė O. - nematė. Ji labai išsigando, prašė nustoti muštis. Kaip tik tuo metu į kiemą išėjo I., jos abi išskyrė vyrus ir jie visi nuėjo į kambarį. O. su R. šiek tiek aprimo, bet po kiek laiko vėl išėjo į kiemą. Ji su vyrais į kiemą nėjo, nes jai buvo baisu, su I. liko kambaryje. Būdamos kambaryje girdėjo, kad jie vėl mušasi, bet kas ten vyko - nematė. Kai jie abu parėjo į kambarį, abu buvo kruvini. O. pasakė, kad jie iš čia išvažiuotų, todėl I. iškvietė taksi ir jie trise - ji, R. ir I. išvažiavo. Prieš išvažiuojant R. O. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pastarajam labai kraujavo veidas. Nematė ar R. dūrė peiliu O., jis pats jai šito nesakė. Iš kur ir kas paėmė peilį - nežino. O. R. buvo stipriai sumušęs, jo galvoje buvo didelė kraujosruva, guzas, buvo mėlyna ausis, sužalota ranka. Jai irgi buvo sužalota kairė ranka, dilbyje buvo kaip pjautinė žaizda. Kas padarė jai sužalojimą nežino, gal kai skyrė vyrus. Į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, pretenzijų niekam neturi. Pati ne viską prisimena, nes jai buvo šokas, buvo išsigandusi (1 t., b. l. 119-120, 123-125).
Liudytojas A. K. parodė, kad apie tai, jog jo sūnus R. susimušė su O., jis sužinojo iš R., praėjus keletui dienų nuo įvykio. R. jam pasakojo, kad jis kartu su J. nuvažiavo pas O. ir I. į sodą, ten šventė J. gimtadienį. Šventimo metu tarp O. ir I. įsiplieskė konfliktas, po to O. lyg tai pastūmė J., kuri gynė I.. R. su O. susikibo. Kuris pirmas pradėjo muštines R. nesakė, apie dūrimą peiliu nepasakojo, sakė, kad neprisimena, tik sakė, kad O. buvo padurtas peiliu (1 t., b. l. 127-128).
Liudytoja D. K. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos neprisimena, apie 04.30 val., jai būnant namuose, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukra I. B. ir pasakė, kad ji pasiruoštų, nes reikės važiuoti į sodą. Iš balso suprato, kad dukra buvo išgėrusi, vis kartojo - vaikas, tiksliai nieko pasakyti ir paaiškinti negalėjo. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos automobilis, kuriame sėdėjo ir I.. Prisimena, kad I. buvo šoke, verkė, sakė, kad R. peiliu padūrė O.. I. sodo namelio tualete ir kriauklėje buvo kraujuoto popieriaus. Kieme prie namuko ant žolės policijos pareigūnė rado peilį. Policijos pareigūnai sakė, kad O. išvežtas į ligoninę. Praėjus keletui dienų jai paskambino R. ir papasakojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad O. „šoko“ prieš I. ir J., todėl jie susimušė. Pasak R., kieme O. jį užpuolė, stipriai mušė į galvą. Kaip peilis atsidūrė pas R. - pastarasis neprisimena. R. muštynių metu su O. taip pat buvo labai sumuštas. Ji matė, kad R. po akimi buvo didelė kraujosruva (1 t., b. l. 130-131).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadoje Nr. PG 19/2022(02) nurodyta, kad O. B. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimai kaktoje, kairiame žande, kakle dešiniame dilbyje, liemens srityje, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvos abiejuose pečiuose, dešiniame žaste ir abiejose blauzdose, pjautinė žaizda dešiniame žaste, trys durtinės - pjautinės žaizdos nugaroje iš kurių viena kiauryminė su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir būdu. Pjautinė žaizda dešiniame žaste, trys durtinės - pjautinės žaizdos nugaroje, iš kurių viena buvo kiauryminė su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, O. B. padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Kraujosruvos abiejuose pečiuose, dešiniame žaste ir abiejuose blauzdose padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad išvardintos kraujosruvos galėjo gautis suspaudžiant rankų pirštais, suduodant kumščiu ar spiriant koja. Odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame žande, kakle, dešiniame dilbyje, liemens srityje, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštų nagai, peilio geležtės viršūnė ir panašiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvidešimt keturiais (24) trauminiais poveikiais. O. B. dėl durtinės - pjautinės žaizdos su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 102-106).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialistų išvadoje Nr. PG 7/2022(02) nurodyta, kad O. B. 2022 m. rugpjūčio 20 d. patirtas nugaros kairės pusės sužalojimas peiliu neabejotinai turi krūtinės sienos (nugaros odos, minkštųjų audinių ir priesieninės krūtinplėvės) kiaurinio pažeidimo požymius, nes iš karto po traumos tik atvykus (2022 m. rugpjūčio 20 d. 4.10 val.) rentgenologiškai nustatyta kairėje krūtinplėvės ertmėje atsiradusi oro sankaupa (apie 2,5 cm storio ruožas), kuri susiuvus žaizdas nustojo progresuoti. Kontrolinėje rentgeno nuotraukoje 2022 m. rugpjūčio 22 d. sankaupa aprašoma sumažėjusi iki 1.8 cm, o rugpjūčio 29 d. - aprašoma jau išnykusi. Be to peržiūrėjus asmens sveikatos istorijos duomenis iki traumos, o taip pat vertinant potrauminio periodo krūtinės rentgenogramas, plaučių audinys matomas absoliučiai normalus, be kokių nors įgimtų ar įgytų liguistų pakitimų, kurie savo ruožtu leistų daryti prielaidą dėl pneumotorakso spontaniškumo (netrauminės kilmės). Spontaninio (dėl ligos) pneumotorakso atveju žaizdų susiuvimas nebūtų sustabdęs oro kaupimosi progresavimo, nes spontaniniai pneumotoraksai dažniausiai būna „ventilinio“ oro kaupimosi būdo, tai yra su kiekvienu įkvėpimu oro sankaupa didėja, kuo iššauki kvėpavimo nepakankamumo gilėjimą ir poreikį chirurginės intervencijos. Be to pagalbą suteikę ir sveikimą prižiūrėję Kėdainių gydymo įstaigų gydytojai situaciją be dvejonių vertino kaip trauminį pneumotoraksą dėl kiaurinio krūtinės sienos pažeidimo nepaliečiant plaučio. Siūlai iš žaizdų ištraukti 9-tą pooperacinę dieną, paliekant vaistų nuo skausmo vartojimą pagal poreikį, ir tik 2022 m. rugsėjo 5 d. apsilankymo metu (16-tą parą po traumos) konstatuojama, kad skausmo kvėpuojant žaizdų plote nebejaučia. Tokia situacija dėl žaizdų sugijimo vertinimo atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o krūtinės sienos (odos, paodės, nugaros bei tarpšonkaulinių raumenų ir priesieninės krūtinplėvės), kiaurinis pažeidimas, nepaisant išvengto kritinio kvėpavimo funkcijos sutrikdymo išsivystymo, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9 punktą (2 t., b. l. 159-163).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant R. K. kūno matyti daugybiniai sumušimai, nubrozdinimai ir kraujo žymės (3 t., b. l. 22-23).
2022 m. rugpjūčio 20 d. 04.28 val. R. K. nustatytas 1,75 promilės girtumas (2 t., b. l. 192-193).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - sodo namas, esantis (-), jo kiemas. Pievoje prieš terasą, dešiniau kampe, rastas virtuvinis peilis juoda rankena, kuris paimtas. Apžiūrint terasos laiptus, kairėje matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimtas jų pavyzdys. Namo viduje, po kaire, matoma praustuvė, kurioje galimai krauju sutepto popierinio rankšluosčio gabalai, ant žemės guli vyriškos trumpikės. Virtuvės plautuvėje rasti du peiliai, kurie paimti. Spintelių paviršiai sutepti raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju. Kambaryje ant stalo matomos lėkštės su maisto likučiais, paimti stikliukai (1 t., b. l. 32-44).
Daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti trys peiliai (1 t., b. l. 182-188) bei keturi stikliukai (1 t., b. l. 173-178).
Garso įrašo Bendrajam pagalbos centui apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. 02.31 val., paskambinęs R. K. pranešė, kad sode įvyko muštinės, reikalinga medikų pagalba (1 t., b. l. 152-153).
Vaizdo įrašų iš pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokole nurodyta, kad pirmame įraše užfiksuotas pareigūno ir O. B. pokalbis. Pastarasis nurodo, kad nugriuvo ant šono, greitosios nekvietė, pagalbos nereikia. Pareigūnė nurodo, kad yra pjautinė žaizda ir dar dvi durtinės. Matosi, kaip O. B. greitosios pagalbos medikai automobilyje suteikinėja pirmąją pagalbą. Antrame įraše O. B. bendrauja su pareigūnais namo viduje, vis dar tvirtina, kad jam niekas nedūrė. Matyti, kaip pareigūnai apžiūrėjo patalpas kartu su O. B., užrakina namo duris ir eina link greitosios pagalbos automobilio. Trečiame ir ketvirtame įrašuose matoma, kaip policijos pareigūnai Kėdainių miesto daugiabučio namo bute bendrauja su J. F., R. K. ir I. B.. J. F. nurodo, kad I. vyras susimušė su jos vyru, ji bandė ginti, kad O. ją sužalojo peiliu, rodo kairės rankos riešą, aiškina, kad neįsivaizduoja, iš kur tas peilis atsirado. R. K. nurodo, kad susimušė, peiliu nedūrė, rodo, kad pats visas kruvinas, galva sudaužyta. Penktame ir šeštame vaizdo įrašuose matoma, kaip pareigūnai sugrįžta į įvykio vietą ir bendrauja su I. B. bei D.K., apžiūri patalpas, fotografuoja. I. B. nurodo, kad nežino kas su kuo mušėsi, nematė, kaip R. mušėsi su O., buvo užmigusi, paskui matė, kad kraujas buvo ir ant brolio, ir ant O.. Užfiksuota, kaip pareigūnas lauke pievoje randa peilį (1 t., b. l. 161-171).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole su priedu nurodyta, kad garso įrašo, daryto 2023 m. sausio 16 d. 15.35 val. – 15.38 val., stenogramoje užfiksuotas D. K. ir R. K. pokalbis, kurio metu R. K. nurodo, kad gerai neatsimena, kaip buvo, kaip ten prasidėjo, bet tikriausiai „davedė“ kažkaip, bet taip negalima daryti, visus iš eilės trankyti, kad jie pradėjo rėkauti, O. trenkė I., ta parkrito ant lovos, lova sulūžo, paskui J. puolė ginti tą, paskui tai trenkė ar pastūmė, nu tai ir užvirė (2 t., b. l. 32-34).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., laike nuo 02.00 val. iki 02.35 val., R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje, esančioje (-)., tyčia ne daugiau kaip dvidešimt vieną (21) kartą rankomis, pirštų nagais ir peilio geležtės viršūne sudavė bei tris (3) kartus peiliu dūrė sesers sutuoktiniui O. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, kakle, dešiniame dilbyje, liemens srityje, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvas abiejuose pečiuose, dešiniame žaste ir abiejuose blauzdose, pjautinę žaizdą dešiniame žaste ir tris durtines-pjautines žaizdas nugaroje, iš kurių vieną kiauryminę su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu - dėl ko sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą.
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, jog neblaivus susimušė su nukentėjusiuoju, patvirtino, kad sudavė nukentėjusiajam apie 21 kartą rankomis, pirštų nagais ir peilio geležtės viršūne bei 3 kartus peiliu dūrė O. B. į įvairias kūno vietas.
Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, tai yra anksčiau aprašyti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, kurioje nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų bei vaizdo/garso įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės.
Nustatyta, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Jo tyčią apsprendžia smurtinio elgesio turinys, kuris rodo, jog kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir, būdamas psichiškai sveikas, numatė galinčias kilti pasekmes, kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus padarytas sužalojimas bei sutrikdyta sveikata.
Tačiau byloje nepakanka duomenų tvirtinti, kad kaltinamasis norėjo būtent sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis sąmoningai leido sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – buvo sunkiai sužalotas žmogus.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus daro kategorišką išvadą, kad R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajam, Ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytą žalą.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu ir paties kaltinamojo pripažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, kuris kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.
Kaltinamajam – iš esmės byloje nesant jokių aplinkybių, kurios jį charakterizuotų neigiamai, atsižvelgiant į tai, kad jis savo gyvenime teisiamas pirmą kartą, teisiamas už vieną nusikaltimą, kuris buvo padarytas dėl, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp giminaičių spontaniškai kilusio konflikto, kurio metu buvo sužalotas ir pats kaltinamasis, nes su nukentėjusiuoju vyko abipusės muštynės, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikatai be randų, kaip jis pats nurodė, po nusikaltimo neliko jokių neigiamų pasekmių/liekamųjų sveikatos sutrikimų, o sunkus sveikatos sutrikimas buvo konstatuotas dėl vieno sužalojimo – dėl krūtinplėvės pažeidimo, atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po įvykio iš karto prisiimant atsakomybę ir pačiam po muštynių skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą (112) bei iškviečiant pagalbą nukentėjusiajam, taip pat ir į nukentėjusiojo elgesį (tame tarpe alkoholio vartojimą kartu su kaltinamuoju, netiesos dėl sužalojimo atsiradimo mechanizmo sakymą atvykusiems policijos pareigūnams, kt.), į tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino visas žalas, manant, jog kaltinamajam, suprantančiam padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei gręsiančią atsakomybę, buvimas laisvėje gali daryti didesnę įtaką siekiant bausmės tikslų, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes kaltinamasis, teismo įsitikinimu, nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, kaltę pripažinusiam ir besigailėjusiam kaltinamajam, kas rodo, jog jis savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, pripažįstant, kad šiuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tai yra esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms - taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir skirtina švelnesnė - BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė, kaltinamajam skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą/draudimą, numatytus BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Teismas įsitikinęs, kad tokia bausmė teigiamai paveiks kaltinamąjį, užtikrins jo realias pasitaisymo galimybes ir bausmės paskirties įgyvendinimą.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. 4.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. 13.50 val. (3 t., b. l. 31-33, 34-36). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (3 t., b. l. 37-39), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusiajam atlygintas neturtinės/turtinės žalos dydis – 8000 Eur, ieškinio nukentėjusysis teisme nebereiškė.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius bei Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareikštų civilinių ieškinių atsisakė, nes kaltinamasis atlygino padarytą žalą (1 t., b. l. 94, 109), todėl procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
1) trys peiliai ir biologinio pėdsako pavyzdys, saugomi Kėdainių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, adresu (-) (kvitas Nr. KA VPK 011258; 1 t., b. l. 190-192), peilių savininkui – nukentėjusiajam atsisakius peilius atsiimti ir prašant sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtini ir sunaikintini kartu su biologiniu pėdsaku; 2) keturi stikliukai, pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam O. B. (1 t., b. l. 180), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra; 3) penki kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais, telefonų numerių išklotinėmis, saugomi voke byloje (prie 1 bylos tomo), paliktini toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Pašto išlaidų nėra.
Nukentėjęs/jo atstovas advokatas Raimundas Gargasas prašė priteisti viso 1000 Eur nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 115). Kaltinamasis sutiko atlyginti prašomas bylinėjimosi išlaidas, jų dydžio neginčijo.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį advokatas (-ai) atstovavo jau ikiteisminiame tyrime, dalyvavo teisiamajame posėdyje, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 1000 Eur dydžio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį/62 straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą - tai yra 2 metų laisvės apribojimo bausmę, visos bausmės laiku paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu/mokymusi/gydymusi, bei įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas);
remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, visos bausmės laiku paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu/mokymusi/gydymusi, bei įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę (90 parų areštą, bausmę atliekant kalėjime).
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. 4.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. 13.50 val. (vieną dieną/parą, 1:2).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl žalos atlyginimo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius nutraukti.
Daiktinius įrodymus: 1) tris peilius ir biologinio pėdsako pavyzdį, saugomus Kėdainių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, adresu (-) (kvitas Nr. KA VPK 011258), nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti; 2) keturis stikliukus, pakvitavimu grąžintus O. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra; 3) penkis kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, telefonų numerių išklotinėmis, saugomus voke byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Priteisti iš kaltinamojo R. K. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) proceso (advokato atstovavimo) išlaidų nukentėjusiajam O. B., gim. (-).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).