Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-459-1058/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-21
Bylos Nr.: 1A-459-1058/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17558-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis: V. D.
Civilinis ieškovas: E. K.
Advokatai: Gediminas Bukauskas

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-1058/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17558-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,vertėjaujant Virginijai Peterienei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,nuteistajam V. D. (V. D.) ir jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 19 d. 04.30 val. iki 2022 m. gegužės 20 d. 15.58 val. (dvi dienos).

Nuosprendžiu civilinio ieškovo E. K. (E. K.) atstovės pagal įstatymą pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. D. priteista civiliniam ieškovui 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. D. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 19 d., apie 04.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,38 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau 3 smūgių į veido sritį nukentėjusiajam E. K., kuris nuo paskutinio smūgio sudavimo nukrito ant grindinio, tokiu būdu padarė E. K. abiejų žandinių ančių priekinių ir viršutinių sienelių, abiejų akiduobių apatinių, vidinių ir viršutinių sienelių, kaktikaulio ančio abiejų sienelių, skeveldrinių nosies kaulų lūžius, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį ir kaukolės pamato – akytkaulio akytosios plokštelės lūžį bei veido odos nubrozdinimus su veido audinių patinimu ir 11-ojo danties išnirimu, ir tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti teismo pripažintą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažinti jo atsakomybe lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir už V. D. padarytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti laisvės apriboją ar kitą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindė išvadą dėl V. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog įvykio metu V. D. buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas, t. y. lengvas girtumo laipsnis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas apie tai, kokią įtaką išgertas alkoholio kiekis turėjo jo veiksmams, nors nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme teismas uždavinėjo hipotetinius klausimus ir aiškinosi, kokią įtaką alkoholis galėjo turėti jo veiksmams, nuteistasis paaiškino, kad alkoholio vartojimas jo veiksmams neturėjo įtakos, o tokį nuteistojo elgesį lėmė agresyvus nukentėjusiojo ir jo draugo bendravimas, neįprasta, įtempta situacija nakties metu, kurią iš savo gyvenimiškos patirties vertino kaip pavojingą (panašiomis aplinkybėmis buvo sužalotas), ir dėl to netinkamai sureagavo. Anot apelianto, jis buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio, kadangi kitą rytą anksti turėjo skristi į užsienį, visiškai kontroliavo savo elgesį, nebuvo agresyvus nei prieš konfliktą su nukentėjusiuoju ir jo draugu (tą patvirtino ir liudytojai D. D., G. S.), nei jam pasibaigus (tai matyti iš pareigūnų darytų vaizdo įrašų, nukentėjusysis taip pat parodė, kad po įvykio jis nepasišalino, bandė padėti, laukė pareigūnų, atvykus medikams domėjosi sveikata).

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y., kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Liudytoja G. S., su kuria iki įvykio vakaro nei nuteistasis, nei D. D. nebuvo pažįstami, kuri nedalyvavo muštynėse ir kurią galima laikyti nešališka liudytoja, parodė, kad nukentėjusysis ir jo draugas D. B. prie jų kompanijos prisikabino. Iš pradžių paprašė cigaretės ar žiebtuvėlio, o po to nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis, t. y. pulti. Nukentėjusysis E. K. taip pat patvirtino, kad D. B. nuėjus paprašyti cigarečių, prasidėjo agresyvus pokalbis. D. B. tuo tarpu teigia, kad E. K. paprašė cigaretės ir prasidėjo žodinis konfliktas. Tiek iš nuteistojo, tiek iš D. D. parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad pasakius, jog neturi cigarečių, nukentėjusysis su draugu paklausė, kodėl V. D. ir D. D. kalba rusiškai, kai jie pasakė, kad jie iš Rusijos, pradėjo piktintis, klausti, ką jie pamiršo Lietuvoje, elgtis agresyviai.

2.3. Apeliantas pažymi, kad vaizdo įraše „NVR_ch4_main_20220519040000 20220519043000“ matosi, jog nukentėjusysis su draugu išprovokavo konfliktą, kadangi nuteistasis, D. D. ir G. S. nebuvo linkę su jais bendrauti, praėjo pro šalį, o atsakymas, kad jie neturi cigarečių turėjo būti pakankamas nukentėjusiajam ir jo draugui. Stabdymas, tolesnis kalbinimas, aiškinantis dėl jų kilmės, atvykimo į Lietuvą priežastis, tebuvo pretekstas konflikto sukėlimui. Šią prielaidą patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuota aplinkybė, kad iš karto po to, kai pamatęs nukentėjusiojo E. K. užsimojimą nuteistasis jam sudavė, tiek nukentėjusysis, tiek jo draugas D. B. nedelsiant puolė muštis, buvo aktyvūs ir nerodė jokių požymių, kad konfliktą nori kuo greičiau nutraukti. Apeliantas neneigia, kad jo veiksmai nebuvo teisiškai pagrįsti, vis dėlto, tiek iš apklaustų asmenų parodymų, tiek iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad jo smurtinius veiksmus lėmė nukentėjusiojo (ir jo draugo) elgesys, kuris dėl anksčiau aptartų aplinkybių vertintinas tiek rizikingu, tiek provokuojančiu, ir iš kurio nuteistasis suprato, kad fizinis konfliktas yra neišvengiamas, todėl, bijodamas būti sužalotas, po nukentėjusiojo užsimojimo pirmas jam sudavė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet to nepagrįstai nepadarė.

2.4. Apelianto manymu, paskirta bausmė – realus laisvės atėmimas, pasiekia vienintelį bausmės tikslą –nubaudimą. Nors pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei, tačiau apelianto manymu, formaliai vertino aplinkybes reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat netinkamai nustatė jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl netinkamai individualizavo paskirtą bausmę ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmės rūšį.

2.5. Apeliantas nurodo, kad jo padarytai nusikalstamai veikai neturėjo įtakos alkoholis, neigiamos charakterio savybės ar kriminalinės nuostatos. Nuteistasis nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn nei savo gimtojoje šalyje, nei Lietuvoje, nei užsienyje, yra charakterizuojamas tik teigiamai, į Lietuvos Respubliką atvyko studijuoti aukštojoje mokykloje. Įvykio vakarą su draugu konfliktų neieškojo, ėjo namo, prie aplinkinių žmonių nesikabinėjo. Net ir nukentėjusiajam su draugu juos užkalbinus, į pokalbius nesivėlė, ėjo toliau, tačiau buvo sustabdyti, o vėliau, prasidėjus pretenzijoms dėl kalbos, kilmės šalies ir buvimo Lietuvoje priežasčių, ne savo noru pateko į konfliktinę situaciją, kurios nesukėlė ir neturėjo jokio noro jos tęsti ar eskaluoti. Į muštynes įsivėlė tik dėl nukentėjusiojo ir jo draugo agresyvių veiksmų, kuriuos vertino kaip neišvengiamų muštynių įžangą, pats bijojo būti sužalotas. Nuteistajam ši situacija buvo netikėta, neįprasta, pavojinga, todėl išsigando ir nelaukė, kol nepažįstami, agresyvūs asmenys pradės smurtauti jo atžvilgiu. Pabėgti iš įvykio vietos prieš prasidedant fiziniam konfliktui negalėjo, nes kartu buvo jo draugas ir su jais ėjusi mergina. Vaizdo įrašas ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistasis turėjo visas galimybes pasišalinti iš įvykio vietos, taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau liko įvykio vietoje, laukė policijos pareigūnų, domėjosi ir rūpinosi nukentėjusiojo sveikata tiek įvykio vietoje, tiek jam gydantis ligoninėje. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis. Taigi veikos padarymo aplinkybės pakankamai išimtinės, rodančios gerokai mažesnį nei tipinį veikos pavojingumą. Aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, visuma, leidžia daryti išvadą, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl nuteistojo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuteistojo teigimu, dėl jo veiksmų atliktas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme jam buvo skaudi pamoka, kuri jau buvo pakankama pasiekti tuos tikslus, kurie įprastai keliami kriminalinėms bausmėms: jis buvo ir nubaustas, ir paveiktas taip, jog ateityje laikysis ne tik visų Lietuvos Respublikos įstatymų, bet ir geros moralės nuostatų. Dėl šių priežasčių mano, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, galėtų būti pasiekti už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis E. K. prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir skirti V. D. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę, kadangi jis su nuteistuoju yra susitaikęs ir jam atleido.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, bei dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte

6. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-153-976/2022, 2K-55-387/2023). Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. gegužės 19 d., apie 04.20 val., buvo neblaivus, patvirtina paties nuteistojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 25-28, 84-87; t. 4, b. l. 22-23), liudytojo D. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 46-49), alkotesterio kvitas (2022 m. gegužės 19 d. 04.35 val. patikrinimo metu buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas) (t. 1, b. l. 21) bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio A. Z. 2022 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 18). Vis tik, pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo šią nuteistojo sunkinančią aplinkybę ir nevertino ar V. D. vartotas alkoholis paskatino jį naudoti fizinį smurtą prieš jam nepažįstamą asmenį.

7. Iš V. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis 2022 m. gegužės 18 d., apie 22 val., susitiko su savo draugu D. D. ir nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo iki 24 val. Bare išgėrė du bokalus alaus. Po ko su draugu nuėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis išgėrė du bokalus alaus. Nuo alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Mano, jog pavartotas alkoholio kiekis jo elgesiui neturėjo įtakos, jei nebūtų išgėręs ir vis tiek atsidurtų toje situacijoje, jo smūgiai galimai būtų stipresni. Jeigu nebūtų pavartojęs alkoholio, kelis kartus dar būtų pagalvojęs prieš dalyvaujant šioje situacijoje, bet vargu ar būtų pabėgęs, nes jam moralės principai nebūtų leidę palikti draugo. V. D. taip pat paaiškino, kad po to, kai nukentėjusiajam ir jo draugui tvirtai atsakė, kad jie neturi cigarečių, dialogas buvo pratęstas iš sutiktų jaunuolių pusės. Jaunuoliai pradėjo uždavinėti papildomus klausimus, iš kur jie yra, ką jie čia pamiršo ir palaipsniui bendravimas perėjo į labiau agresyvų, įtampa didėjo, jis nesuprato, kas vyksta, kol pastebėjo, kad vienas iš tų jaunuolių pradėjo kelti ranką. Kadangi jis gyvenime turėjo panašią situaciją, po kurios gavo traumą, suprato, kad ši situacija gali išsivystyti į kažką rimtesnio. Suprato, kad muštynių išvengti nepavyks, tačiau jo moralinės nuostatos neleido palikti draugo vieno, taigi jis turėjo įsivelti į muštynes (t. 3, b. l. 25-28; t. 4, b. l. 22-23). Taigi iš aptartų nuteistojo parodymų matyti, jog jis nevertina, kad jo veiksmams turėjo įtakos pavartotas alkoholio kiekis. Savo elgesį grindžia praeities patirtimis, nurodydamas, jog nukentėjusiojo ir jo draugo veiksmai, t. y. vieno iš jų rankos pakėlimas, agresyvus bendravimas, išprovokavo V. D. tokį elgesį.

8. Čia pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo „NVR_ch4 suletintas“ matyti, jog prie nuteistojo ir liudytojų D. D. ir G. S. prieina nukentėjusysis su D. B., juos užkalbina, V. D., D. D. ir G. S. praeina pro nukentėjusįjį ir jo draugą, tačiau E. K. ir D. B. ir toliau kalbino nuteistąjį ir jo draugus, šiems sustojus nukentėjusysis su draugu priėjo ir jie visi pradėjo kalbėtis, po ko nukentėjusysis priėjo arčiau nuteistojo, ištiesė dešinę ranką į nuteistojo pusę ir nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam (vaizdo įrašo laikas nuo 0:10:44 iki 0:12:29). Aptartas vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiojo teiginius, jog E. K. ir D. B. inicijavo pokalbį, neleido V. D., D. D. ir G. S. praeiti, juos kalbino, nesilaikė atstumo. Akivaizdu, jog aptartas E. K. ir D. B. elgesys galėjo sukelti neigiamas emocijas, nuteistasis galėjo pajausti grėsmę, dėl ko net ir būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio galėtų panašiu arba analogišku elgesiu sureaguoti į nukentėjusiojo ir jo draugo elgesį. Taigi konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad V. D. elgesys buvo nulemtas jo vartoto alkoholio, todėl pirmosios instancijos teismo pripažinta V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra šalintina.

9. Atsižvelgiant į tai, jog V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra naikintina, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas teiginys, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, kad V. D. buvo neblaivus.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas E. K. elgesys. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog iš rizikingo, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio jis suprato, kad fizinis konfliktas yra neišvengiamas, todėl, bijodamas būti sužalotas, po nukentėjusiojo užsimojimo pirmas nukentėjusiajam sudavė.

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

12. Iš V. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad V. D., išėjęs kartu su D. D. ir G. S. iš naktinio klubo, pradėjo kviesti taksi, prie jų priėjo du vaikinai, kurie paprašė parūkyti, jie atsakė, kad jie nerūko. Tuomet priėję vaikinai paklausė, iš kur jie, ir kai nuteistojo draugas D. D. atsakė, kad jie yra rusai, nukentėjusysis su draugu pradėjo elgtis labai agresyviai jų atžvilgiu, vienas iš vaikinų, pradėjo sakyti: „Ką jūs čia pamiršote, ką veikiate Lietuvoje?“. Iš užduoto klausimo jis suprato, kad jie bando prie jų prisikabinti ir sukelti muštynes. Nuteistasis stovėjo šiek tiek atokiau, iš nukentėjusiojo ir jo draugo žodžių suprato, kad jie nori pulti D. D.. Nuteistasis nieko nelaukęs priėjo prie abiejų vaikinų ir tarp jo bei E. K. kilo grumtynės. Kai jie grūmėsi, jis sudavė nukentėjusiajam. Tuo metu, kai jis grūmėsi su E. K., jo draugas D. D. grūmėsi su D. B.. Kai jie su E. K. nustojo grumtis, nukentėjusysis nubėgo prie D. D. ir pradėjo su juo grumtis. Tai pamatęs, norėjo padėti D. D. ir ėjo prie jų. Jam beeinant, D. D. su E. K. vienas kitą paleido, tačiau E. K. su D. B. toliau juos įžeidinėjo ir, kadangi buvo streso būsenoje, toliau matė, kad konfliktas nesibaigia bei pergyvendamas dėl draugo D. D., kad E. K. gali suduoti, priėjęs prie E. K. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant šaligatvio (t. 3, b. l. 25-28, 84-87). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė iš esmės panašias įvykio aplinkybes, papildomai paaiškino, kad kai muštynės pasibaigė, išgirdo iš nukentėjusiojo grasinimus „aš tave užmušiu“, taigi tęsėsi muštynės ir jis sudavė paskutinį savo smūgį (t. 4, b. l. 22-23). Iš liudytojo D. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis su V. D. ir G. S. išėjo iš naktinio klubo ir ėjo link Gedimino pr. Jiems beeinant, prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai (E. K. ir D. B.). D. B. pirmas priėjo prie jo ir G. S. ir kažko paklausė lietuviškai, tačiau jis nesuprato, pasakė D. B., kad jie nekalba ir nesupranta lietuviškai. D. B. jo paklausė, iš kur jie yra, jis atsakė, kad iš Rusijos. Tada D. B. paklausė, ko jie čia atvažiavo, jis jam atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tada supratęs, kad šiuo metu dėl vykstančio karo daugybė žmonių nemėgsta rusų tautos, pasakė D. B., kad jis yra iš Ukrainos. Po ko D. B. pradėjo jam sakyti, ką jis čia nusišneka, ir pradėjo prie jo kabinėtis, artinosi prie jo (D. D.). V. D. pamatęs, kad prie jo priėjo D. B., sudavė E. K. ir tarp jų prasidėjo muštynės, o D. B. grūmėsi su juo (D. D.). Kai jis nustojo grumtis su D. B., prie jo priėjo E. K. ir tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo grumtynės, kai jie paleido vienas kitą, prie jų priėjo V. D. ir sudavė vieną smūgį rankos kumščiu E. K. į veido sritį. Po tokio smūgio nukentėjusysis nukrito. Dėl ko V. D. taip pasielgė, jis nežino, bet greičiausiai V. D. buvo streso būsenoje, galvojo, kad konfliktas nesibaigia bei, bijodamas, kad jam gali suduoti, V. D., priėjęs prie E. K. sudavė jam vieną smūgį į veido sritį (t. 2, b. l. 46-49). Iš liudytojos G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie išėjo trise iš naktinio klubo ir planavo vykti namo. Jiems beeinant, prie jų „prisikabino“ du vaikinai. Vienas iš vaikinų (kuris buvo kruvinas), priėjęs prie D. D. ir jo draugo paprašė ar tai cigaretės, ar žiebtuvėlio, tiksliai pasakyti negali, neprisimena. D. D. su draugu kažką atsakė rusiškai. Po ko tas pats vaikinas pradėjo juos pulti, mosikuoti rankomis. Pirmas pradėjo pulti tas vaikinas, kuris po muštynių gulėjo ant grindų kruvinas. Po to prisijungė ir jo draugas, kuris irgi puolė D. D. bei šio draugą. Tada tarp jų keturių prasidėjo muštynės, kas kam trenkė, ji nematė, nes kai suprato, kad prasideda muštynės, ji nusisuko. Taip pat ji nematė, kaip jie mušėsi, nes buvo nusisukusi. Atsisuko tada, kai vienas iš vaikinų gulėjo ant žemės kruvinas, o kitas vaikinas, jo draugas, pabėgo (t. 2, b. l. 40-43). Taigi liudytojai ir nuteistasis viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog konflikto kaip ir bendravimo iniciatoriai buvo E. K. ir D. B., o muštynės kilo po to kai nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis.

13. Liudytojų ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog grumtynės ir muštynės prasidėjo po to, kai nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis, patvirtina vaizdo įrašas „NVR_ch4 suletintas“, kuris buvo aptartas šio procesinio sprendimo 8 pastraipoje. Čia taip pat pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo „NVR_ch4 suletintas“ matyti, D. B., pamatęs, kad E. K. grūmėsi su D. D., pribėgo prie jų, D. D. ištiesė ranką į D. B. pusę, kad šis neitų prie jo, o nukentėjusysis stovėjo D. D. iš kairės ir gestikuliavo rankomis. Tuomet nuteistasis priėjęs prie E. K. ir vienos rankos kumščiu trenkė į nukentėjusiojo veido sritį, dėl ko šis nukrito ant grindinio (vaizdo įrašo laikas nuo 0:13:24 iki 0:13:42). Konstatuotina, jog nukentėjusiojo ir jo draugo veiksmai bei elgesys galėjo iššaukti tokį nuteistojo elgesį, kadangi akivaizdu, jog V. D. su draugais parodė, kad su E. K. ir D. B. nėra linkę bendrauti, bandė praeiti pro šalį, tačiau jie ir toliau buvo kalbinami nukentėjusiojo ir jo draugo. Pokalbio metu akivaizdžiai matosi, jog nukentėjusysis pradėjo tiesti ranką į nuteistojo pusę, kas dar kartą patvirtina, jog nuteistasis pagrįstai galėjo suprasti, jog tai yra fizinio konflikto pradžia.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiojo veiksmuose buvo ir provokuojantis, ir rizikingas elgesys. Su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo nesutikti. Kaip jau buvo aptarta šio procesinio sprendimo 13 pastraipoje, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiojo elgesys, t. y. kalbinimas, atstumo mažinimas bei rankos tiesimas, iššaukė nuteistojo smurtinį elgesį. Be to, kilusios muštynės vyko ne tik tarp V. D. ir E. K., bet ir tarp D. B. ir D. D., vėliau E. K. ir D. B. pasikeitė vietomis. Nei E. K., nei D. B. nevengė fizinio kontakto, momentais ir patys inicijavo smurtinius veiksmus. Epizodinis nukentėjusiojo elgesys prieš lemiamo jam smūgio, dėl kurio nukentėjusiajam ir kilo pasekmės, sudavimą nuteistojo taip pat galėjo būti pagrįstai laikytinas kaip pavojingas, kadangi po grumtynių su D. D. nukentėjusysis vėl prisiartino prie pastarojo ir stovėjo šalia. Nors tuo momentu nebuvo jokių aktyvių smurtinių veiksmų iš E. K. ir D. B., vis tik, vaizdo įraše užfiksuota, jog nei E. K., nei D. B. nesišalino iš įvykio vietos, vyko aktyvus bendravimas, nukentėjusysis gestikuliavo rankomis, kas rodo, jog konfliktinė situacija toliau tęsėsi.

15. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo E. K. elgesys buvo provokuojantis ir pavojingas, keliantis grėsmę ne tik V. D., bet ir jo draugui D. D., todėl V. D. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys.

Dėl bausmės

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti V. D. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prašydamas švelnesnės bausmės, apeliantas nurodo, jog jis nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn nei savo gimtojoje šalyje, nei Lietuvoje, nei užsienyje, yra charakterizuojamas tik teigiamai, į Lietuvos Respubliką atvyko studijuoti aukštojoje mokykloje, į muštynes įsivėlė tik dėl nukentėjusiojo ir jo draugo agresyvių veiksmų, kuriuos vertino kaip neišvengiamų muštynių įžangą, pats bijojo būti sužalotas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos vykęs baudžiamasis procesas jam buvo skaudi pamoka, kuri, nuteistojo vertinimu, buvo pakankama pasiekti visus bausmei keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

17. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi paminėti tikslai yra vienodai svarbūs. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

18. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. V. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metam, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, yra netikslingas, nes jo eliminavimas iš visuomenės net ir aštuonių mėnesių laikotarpiui bus nukreiptas iš esmės tik į nuteistojo nubaudimą ir prieštaraus teisingumo principui.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad nuteistojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo ir jo draugo. Nuteistasis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, nuolatos domėjosi jo sveikata (nuo nusikalstamos veikos padarymo momento iki kol nukentėjusysis pasveiko), t. y. nebuvo abejingas savo nusikalstamais veiksmais sukeltiems padariniams, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, rodo, jog nuteistasis iš esmės gailėjosi dėl savo nesugebėjimo susivaldyti, savo elgesį vertino kritiškai. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis studijuoja, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog V. D. praeityje būtų teistas bei baustas administracine tvarka. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai (t.4, b. l. 4-18), duomenų, jog būtų linkęs smurtauti, nėra. Čia pažymėtina, jog vaizdo įrašai iš „body“ kamerų esantys baudžiamojoje byloje taip pat patvirtina, jog V. D. nėra būdingas agresyvus elgesys. Iš body kameros vaizdo įrašų „2022_0519_042417_014” (vaizdo įrašo laikas nuo 0:00:00 iki 0:03:07), “2022_0519_043915_017” (vaizdo įrašo laikas nuo 0:00:14 iki 0:02:10, nuo 0:02:20 iki 0:04:07), matyti, kad nuteistasis po įvykio elgėsi ramiai, bandė nuraminti tiek savo draugą D. D., tiek nukentėjusįjį E. K., taip pat nukentėjusiajam norint vykti namo, nuteistasis pasiūlė jį parvežti. Be to, nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra praėję kiek daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį negauta naujų duomenų apie V. D. daromus teisės pažeidimus. Tai iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir trumpalaikės, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ne tik izoliuotų patį nuteistąjį nuo visuomenės, bet apsunkintų jam galimybę studijuoti bei atlyginti nukentėjusiajam žalą.

20. Sprendžiant bausmės klausimą, tikslinga įvertinti ir nukentėjusiojo E. K. poziciją. Teismų praktikoje nurodyta, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Nukentėjusysis apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad jis nenori, kad V. D. turėtų dėl jo problemų, taip pat nurodė, kad nuteistasis domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, atsiprašinėjo nukentėjusiojo tėvų bei močiutės (t. 1, b. l. 125). Be to, nukentėjusysis atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis susitaikė su nuteistuoju, jam atleido ir prašo V. D. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

21. Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti V. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, baudžiamajame įstatyme numatytam maksimaliam terminui be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Nuteistąjį yra būtina įpareigoti per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (šis įpareigojimas turi padėti nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį, taip pat šiuo įpareigojimu bus įgyvendinamas ir nubaudimo tikslas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat nuteistasis bausmės vykdymo metu įpareigotinas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (šis įpareigojimas skiriamas įvertinus nusikaltimo padarymo laiką, drausmins nuteistąjį ir leis bausmę vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos) (BK 48 straipsnio 6 dalis). Minėtų įpareigojimų paskyrimas V. D. užtikrins tiek paties nuteistojo, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu V. D. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Dėl kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė V. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto ir galiojančio nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti ir asmens dokumentą perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdysiančios įstaigos administracijai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir nuteistajam paskyrus kitą bausmės rūšį, spręstina, jog asmens dokumentas, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuteistajam pradėjus vykdyti bausmę, grąžintinas V. D..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

- iš nuosprendžio pašalinti nustatytą V. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

- iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, kad V. D. buvo neblaivus;

- pripažinti, kad V. D. atsakomybę lengvina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

V. D. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, V. D. įpareigoti:

- per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 19 d. 04.30 val. iki 2022 m. gegužės 20 d. 15.58 val. (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti, asmens dokumentą grąžinant V. D..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė