Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovui advokatui Pavel Novikevič bei atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei, vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos priteisimo.

R. K. (pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus AVPK), 208,61 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017-03-01, 03:19 val. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-88300234-17, kaltinant tuo, kad 2017-03-01, 02:12 val. jis Vismaliukų g. Vilniuje, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemonę atimta ir vengė pasitikrinti girtumą, kai vairuotojas turi galiojančią administracinę nuobaudą už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, minėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, t. y. transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 (keturios dešimtųjų) promilės, bet ne daugiau negu 1,5 (pusantros) promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo vartojimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

2017-03-01 pareiškėjas nušalintas nuo jam nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Sharan vairavimo. Tos pačios dienos transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 01170001066659 pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Sharan priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. 2017-03-07 pareiškėjui automobilis grąžintas.

2017-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A15.-1847-1017/2017 administracinio nusižengimo byla, iškelta pareiškėjo atžvilgiu, grąžinta Vilniaus AVPK administracinio nusižengimo protokolo trūkumams šalinti, kadangi jame nebuvo tinkamai nurodyta pareiškėjo tariamai padaryta veika ir jis nebuvo išverstas į pareiškėjui suprantamą kalbą (rusų).

2017-06-06 pareiškėjui Vilniaus AVPK surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-88300234-17, kaltinant tuo, kad 2017-03-01, 02:12 val. jis Vismaliukų g. Vilniuje, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemonę atimta ir vengė pasitikrinti girtumą, kai vairuotojas turi galiojančią administracinę nuobaudą už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, minėtais veiksmais pažeidė KET 14 punktą. bei padarė veiką, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo vartojęs vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, ANK 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1-7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

2017-08-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A15.-3558-1017/2017 administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi neįrodyta pareiškėjo kaltė, padarius veiką, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Dėl minėtų veiksmų, pareiškėjo vertinimu, Lietuvos valstybei kyla civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (CK) 6. 271 straipsnį.

Vilniaus AVPK pareigūnai surašydami pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą pažeidė ANK 568 ir 608 straipsnių ir kitų įstatymų reikalavimus, todėl, kad jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Policijos pareigūnai neįsitikino, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Sharan nevairavo. Policijos pareigūnai nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neišanalizavo administracinio nusižengimo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo principą bei įrodymų vertinimo taisykles, nesiėmė visų būtinų priemonių tiesai administracinio nusižengimo byloje nustatyti ir tinkamai nemotyvavo sprendimo surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, nevykdė ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, surinkti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės. Policijos pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą tiksliai nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydami, veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Policijos pareigūnai nevykdė ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus ir savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip aplaidus, turintys paviršutiniškumo požymių. Policijos pareigūnai, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų paaiškinimų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl pareiškėjo kaltų veiksmų, taigi ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui surašė nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų. Policijos pareigūnai nevykdė jiems įstatyme nustatytų įpareigojimų ir be pagrindo surašė administracinio nusižengimo protokolą, nors nebuvo jokių tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų apie administracinio nusižengimo padarymą. Policijos pareigūnų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai ir neteisėtai ir policijos pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti, t. y. nevertino, ar egzistuoja pagrindai protokolui surašyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog policijos pareigūnai apskritai neturėjo galimybės matyti pareiškėjo tariamai padarytą administracinį nusižengimą ir objektyviai nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan vairavo būtent jis. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnai aplaidžiai atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Vilniaus AVPK pareigūnai surašydami pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą pažeidė ANK 609 straipsnio 1 dalies ir kitų įstatymų reikalavimus, todėl, kad jame nebuvo tinkamai nurodyta pareiškėjo tariamai padaryta veika, dėl ko 2017-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1847-1017/2017 byla iškelta pareiškėjo atžvilgiu grąžinta administracinio nusižengimo protokolo trūkumams šalinti. Policijos pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir sąžiningą procesą bei administracinio nusižengimų kvalifikavimo taisykles. Policijos pareigūnų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nekvalifikuotai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog policijos pareigūnai prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą turėjo visas galimybės nustatyti, jog 2014-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir tinkamai kvalifikuoti jo tariamai padarytą administracinį nusižengimą. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnai aplaidžiai atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Vilniaus AVPK pareigūnai surašydami pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą tik valstybine lietuvių kalba pažeidė ANK 568 straipsnio ir kitų įstatymų reikalavimus, todėl, kad jis nebuvo išverstas į pareiškėjui suprantamą kalbą (rusų). Policijos pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir sąžiningą procesą bei administracinio nusižengimo protokolo surašymo taisykles. Policijos pareigūnų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nekvalifikuotai. Policijos pareigūnai prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą turėjo visas galimybės nustatyti, jog pareiškėjas nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnai aplaidžiai atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Vilniaus AVPK pareigūnai priverstinai nuveždami pareiškėjui nuosavybės teisė priklausantį automobilį VW Sharan į saugomą aikštelę pažeidė ANK 603 straipsnio ir kitų įstatymų reikalavimus, todėl, kad nebuvo priverstinio nuvežimo į saugomą aikštelę pagrindų. Policijos pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes priverstinai nuveždami pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan, neįsitikino, kad minėto automobilio pareiškėjas nevairavo. Policijos pareigūnai nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neišanalizavo administracinio nusižengimo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo principą bei įrodymų vertinimo taisykles, nesiėmė visų būtinų priemonių tiesai administracinio nusižengimo byloje nustatyti ir tinkamai nemotyvavo sprendimo priverstinai nuvežti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan į saugomą aikštelę. Policijos pareigūnai priverstinai nuveždami pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan į saugomą aikštelę nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydami, veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Policijos pareigūnai nevykdė ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus ir savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip aplaidus, turintys paviršutiniškumo požymių. Policijos pareigūnai, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų paaiškinimų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl pareiškėjo kaltų veiksmų, taigi ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Policijos pareigūnai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Sharan priverstinai nuvežė į saugomą aikštelę nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų. Policijos pareigūnai nevykdė jiems įstatyme nustatytų įpareigojimų ir be priverstinai nuvežė pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan į saugomą aikštelę, nors nebuvo jokių tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų apie administracinio nusižengimo padarymą. Policijos pareigūnų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Sharan priverstinis nuvežimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas bei policijos pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti, t. y. nevertino, ar egzistuoja pagrindai priverstinio automobilio nuvežimo į saugomą aikštelę. Nei pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei kituose administracinio nusižengimo bylos dokumentuose nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjui priklausantis automobilis VW Sharan kėlė grėsmę eismo dalyviams ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, trukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui bei pažeidė KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Paruošimo pareiškėjui priklausančio automobilio VW Sharan pakrovimo darbų atlikimo metu grįžo minėtą automobilį vairavęs V. T..

Policijos pareigūnams tinkamai neištyrus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir neįrodžius pažeidimo fakto, jų veiksmai, neatitinka teisės aktų reikalavimų, kelia pagrįstas abejones dėl jų šališkumo, pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų - pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Minėtais veiksmais pasireiškė Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą sudaro: išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nuvežimu į saugomą aikštelę ir jos saugojimo paslaugų teikimu (108,61 Eur); išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu (60 Eur); kelionės išlaidos (40 Eur).

Pareiškėjas buvo priverstas kreiptis dėl jam nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Sharan grąžinimo, kadangi egzistavo būtinybė juo naudotis pasitelkiant vairuotojo pažymėjimą turintį ir vairuoti galintį vairuotoją V. T.. Policijos pareigūnų veiksmų pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teisininkus dėl teisinių paslaugų suteikimo, kadangi egzistavo būtinybę gintis nuo neteisėtai ir nepagrįstai jo atžvilgiu surašytų administracinio nusižengimo protokolų. Policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas prašyti vairuotojo pažymėjimą turinčio ir vairuoti galinčio vairuotojo V. T. paslaugų vežiojant jį į keturis teismo posėdžius. Jeigu nebūtų neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų, nebūtų kilusi būtinybė imtis įstatymo numatytų priemonių pareiškėjo pažeistoms teisėms ir interesams ginti bei patirti su tuo susijusias išlaidas, todėl aptariamuoju atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir pareiškėjui padarytos turtinės žalos.

Pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytą neturtinė žala pasireiškia: pareiškėjas gydosi arbatomis; pareiškėjas jautė ir jaučia pastovią baimę, nerimą, pasyvumą, stresą, depresiją, bendrą silpnumą, nervinę įtampą, galvos skausmus, nuovargį ir pažeminimą; sutriko pareiškėjo miegas; pareiškėjas per laikotarpį, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos patyrė ir šiuo metu patiria daug išgyvenimų; pareiškėjas patyrė nuoskaudą, kad be jokios kaltės buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn; pablogėjo pareiškėjo vidinė savijauta ir atmintis; pareiškėjui dingo apetitas; pareiškėjas Vilniaus AVPK pareigūnų buvo verčiamas pasirašyti tam tikrus dokumentus, kurių turinio ir esmės nesuprato, kadangi jie jam nebuvo išversti, patyrė stresą; pareiškėjas, pamatęs, kad Vilniaus AVPK pareigūnai priverstinai nuvežė jam nuosavybės teisė priklausantį automobilį VW Sharan ir vėliau supratęs, kad jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, patyrė šoką; pareiškėjas per visą administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo laikotarpį išgyveno netikrumo būseną dėl bylų baigties; pareiškėją kankina negatyvios mintys; nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pareiškėjas turės iš naujo duoti parodymus apie Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Be to, pareiškėjas prašo priteisti ir procesines palūkanas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Vilniaus AVPK su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai prieštarauja vienas kitam ir nėra galimybės pašalinti šių prieštaravimų, dėl kurių kategoriškai teigti, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent R. K., nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Šiuo atveju pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatuoti nėra pagrindo. Pareigūnai turi pareigą surinkti įrodymus, kaip to reikalauja ANK 569 straipsnis. Pastarasis straipsnis nustato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad pareigūnai nevykdė ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, tačiau konkrečiai neįvardija, kokių įrodymų pareigūnai nesurinko. Pažymėtina ir tai, kad to nekonstatavo ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas. Teismas konstatavo tik, kad surinkti įrodymai prieštarauja vienas kitam. O pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai „savo vidinio įsitikimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu“, iš viso nepagrįstas, kadangi šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ir nutarimą joje priėmė teismas, o ne pareigūnas.

Vilniaus AVPK pažymi tai, kad administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja teismas, o ne įgaliotos institucijos pareigūnas. Pareigūnas šiuo atveju atlieka administracinio nusižengimo tyrimą, kurio metu imasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 str. 1 d.). Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pastaroji pareiga yra nustatyta ir pareigūnui, tačiau tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama ne teismo tvarka ir nutarimą priima ne teismas, o pareigūnas. To paties straipsnio 2 dalis, kurios pažeidimą pareiškėjas taip pat įžvelgia, nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje (o nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė teismas), privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai pažeidė ir ANK 569 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina tai, kad šis reikalavimas yra taikomas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui, o pareigūnui minėtas reikalavimas yra taikomas tik tada, kai pareigūnas nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ir priima joje nutarimą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėja teismas, o ne įgaliotos institucijos pareigūnas, todėl pareiškėjo nurodomas reikalavimas jam nėra taikomas, atitinkamai negalima laikyti, kad pareigūnas pažeidė jam taikomas įstatymo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus (jis to ir neneigia), jam priklausanti transporto priemonė stovėjo gatvės viduryje, o blaivaus transporto priemonės vairuotojo įvykio vietoje nebuvo ir, kaip teigia pats pareiškėjas, po ilgų bandymų susisiekti su juo telefonu, jis vis gi įvykio vietoje nepasirodė, todėl policijos pareigūnai, siekdami užkirsti kelią galimiems administraciniams nusižengimams bei siekdami užtikrinti saugų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, priėmė sprendimą R. K. priklausančią transporto priemonę nuvežti į saugojimo aikštelę.

Vilniaus AVPK teigia, kad pareiškėjo patirtos 108,61 Eur išlaidos, kurias jis patyrė dėl jam priklausančios transporto priemonės nuvežimo į saugojimo aikštelę ir jos saugojimo, iš atsakovo nėra priteistinos, kadangi išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pareiškėjui priklausanti transporto priemonė į saugojimo aikštelę buvo nuvežta pagrįstai, kadangi pats pareiškėjas teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, be to buvo neblaivus, jam priklausanti transporto priemonė stovėjo gatvės viduryje, o kito galinčio vairuoti jam priklausančią transporto priemonę asmens neatsirado. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad transporto priemonės saugojimo išlaidų dydis priklauso nuo transporto priemonės saugojimo dienų skaičiaus, o to atsakovas įtakoti negalėjo. Pareiškėjui priklausanti transporto priemonė į saugojimo aikštelę buvo nuvežta 2017-03-01, tuo tarpu dėl transporto priemonės grąžinimo į policijos įstaigą pareiškėjas kreipėsi tik 2017-03-06, t. y. praėjus penkioms dienoms po nuvežimo. Leidimas išduotas 2017-03-07. Duomenų, kada pareiškėjas nuvyko į transporto priemonių saugojimo aikštelę ir atsiėmė jam priklausančią transporto priemonę Vilniaus AVPK neturi. Bet kuriuo atveju išlaidų už transporto priemonės saugojimą dydis tiesiogiai priklausė nuo paties pareiškėjo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti ir 40 Eur jo patirtų kelionės išlaidų, tačiau jokių minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikia, taip pat nepateikia jokių paaiškinimų dėl šių išlaidų dydžio, o tai yra būtina, kadangi šios išlaidos yra nepagrįstai didelės. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, pareiškėjas taip pat gyvena Vilniaus mieste, todėl lieka neaišku, kokiu būdu pareiškėjas patyrė tokio dydžio kelionės išlaidas.

Vilniaus AVPK teigimu pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė ir neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio, todėl mano, kad prašoma atlyginti neturtinė žala nepagrįsta ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-03-01 pareiškimu A. L. informavo Vilniaus AVPK, kad adresu Vismaliukų g. 26, iš automobilio VW Sharan, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs girtas vyras trenkė kumščiu į jo automobilį (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 8).

2017-03-01 tarnybiniais pranešimais Vilniaus AVPK pareigūnai A. S. ir D. A. informavo, kad atvykę į pranešime nurodytą vietą Vismaliukų g. 26, rado stovintį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo automobilio savininkas R. K., kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Tikrintis blaivumą R. K. atsisakė, teigė nevairavęs (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 5-6, 7).

2017-03-01 Vilniaus AVPK pranešimas R. K. nušalintas nuo transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavimo (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 9). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 0117000106659 užfiksuotas VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinis nuvežimas.

2017-03-03 Vilniaus AVPK surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-88300234-17 (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 1-2) R. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir KET 14 punkte.

2017-03-06 R. K. rašytiniu prašymu Vilniaus AVPK priėmė sprendimą dėl transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo savininkui (R. K.) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo.

2017-03-23 nutarimu Nr. A15.-1847-1017/2017 Vilniaus apylinkės teismas grąžino R. K. administracinio nusižengimo bylą Vilniaus AVPK administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 19-20).

2017-06-06 R. K. dėl automobilio vairavimo, kai teisė vairuoti atimta, ir vengimo pasitikrinti girtumą, kai vairuotojas turi galiojantį ANK 423 straipsnio 3 dalies pažeidimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-88300234-17 (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 32-33) dėl nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

2017-08-08 nutarimu Nr. A15-3558-1017/2017 (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 52-55) Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nutraukė nesant administracinio nusižengimo požymių. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė, kad įrodymai prieštarauja vienas kitam ir nėra galimybės šių prieštaravimų pašalinti. Visus neaiškumus teismas traktavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (R. K.) naudai.

Nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų, atliktų tiriant administracinį nusižengimą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz. LVAT 2017-07-05 nutartis Nr. eA-1332-552/2017).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz. LVAT 2011-03-30 nutartis Nr. A444-669/2011).

Taigi šioje byloje pareiškėjui teko pareiga įrodyti, kad būtent dėl Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų jis patyrė jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.

Svarbu pažymėti, kad tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo (dabar administracinio nusižengimo) bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz. LVAT 2013-09-19 nutartis Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014-06-02 sprendimas Nr. A602-1525/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (pvz. LAT 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-154/2008).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (PĮ, redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-03-01) 5 straipsnyje nustatyti policijos uždaviniai, iš kurių vienas – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiūra (5 str. 1 d. 2, 4-6 p.). To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos policijos pareigūnų bendrosios teisės, tarp kurių ir teisė: įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti (1 p.); įtariant, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę (7 p.). Pareigūnas turi ir kitų įstatymuose jam suteiktų teisių (PĮ 22 str. 2 d.).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareigūnai į įvykio vietą (Vismaliukų g. 26, Vilniuje) atvyko gavę vairuotojo (A. L.) pranešimą apie agresyviai besielgiančius kita transporto priemone važiuojančius asmenis. Pareigūnams atvykus prie automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas tik neblaivus jo savininkas R. K.. Kito asmens šalia R. K. nebuvo. Šios aplinkybės pasitvirtino tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek ir administracinę bylą. Tą patvirtino ir nagrinėjant šią bylą teisme apklaustas liudytojas V. T., kuris nurodė, kad buvo namuose ir negirdėjo R. K. telefoninio skambučio. Pastebėjęs praleistą skambutį, susisiekęs telefonu su R. K. ir išgirdęs apie susidariusią situaciją, jis išėjo į kiemą, tačiau R. K. automobilis jau buvo užkeltas ir paruoštas išgabenimui. Liudytojas nurodė policijos pareigūnams vairavęs R. K. automobilį, tačiau jie nereagavo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme policijos pareigūnai nurodė V. T. nematę, nors laukę apie 15 min. Pabrėžtina, kad R. K. pasirašyti protokolą atsisakė, jokių paaiškinimų raštu nedavė.

LVAT yra konstatavęs, jog esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (pvz. LVAT 2014-04-15 nutartis A-556-1093/2014).

Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, privalomas patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai šie pasitelkiami į pagalbą užtikrinant viešąją tvarką reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Veiklos instrukcija, redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2018-02-15).

Veiklos instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Veiklos instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta. Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iš įvykio vietos, tarnybinis pranešimas, pareiškimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu.

Administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnai 2017-03-01 surašė tarnybinius pranešimus, prie kurių buvo pridėtas ir apie įvykį pranešusio asmens surašytas pareiškimas. Apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą R. K. informuotas tinkamai. Teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai laikėsi nustatytos tvarkos ir minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė. O pareiškėjo argumentai, jog policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui, vertintini kaip nepagrįsti.

Teismui pateikti įrodymai liudija, jog administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas esant šioms aplinkybėms: gavus A. L. pranešimą ir pastarajm surašius pareiškimą apie girtus asmenis automobilyje VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus ir įvykio vietoje automobilyje radus tik akivaizdžiai neblaivų jo savininką R. K., jokio kito asmens prie automobilio neradus, tokiam asmeniui nepasirodžius apie 15 min., R. K. atsisakius pasirašyti protokolą ir nenurodžius įvykio aplinkybių. Teismas, įvertinęs pirminių faktinių duomenų analizę, daro išvadą, kad policijos pareigūnai, įvertinę susidariusią situaciją, surašydami protokolą už tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus ir galbūt pažeidė KET ir taip padarė pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje (427 str. 1 d.), elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į paties pareiškėjo elgesį – atvykus policijos pareigūnams pareiškėjas savo automobilyje buvo vienas, neblaivus. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas policijos pareigūnams būtų pateikęs objektyvių įrodymų apie automobilį vairavusį kitą asmenį. Nei policijos pareigūnai A. S., D. A. ir D. Ž., nei liudytojas A. L. V. T. įvykio vietoje nematė. Ant 2017-03-01 pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (AN bylos Nr. A15-3558-1017/2017, b.l. 9) pareiškėjas pasirašyti atsisakė, asmens, kuriam perduotinas vairuoti jam priklausantis automobilis nenurodė.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nutraukė bylą nesant administracinio nusižengimo požymių, t.y. nustatytus įrodymų prieštaravimus įvertinęs pareiškėjo naudai, tačiau priimdamas nutarimą teismas jokių neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, policijos pareigūnų, surašiusių protokolą, veiksmų nekonstatavo.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz. LVAT 2007-05-17 nutartis Nr. A17-499/2007). Pažymėtina, kad administracinės bylos nutraukimas, netaikant pareiškėjui atsakomybės, automatiškai nereiškia policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliktų protokolo surašymo metu. Tokios pačios pozicijos laikomasi ne tik Lietuvos teismų praktikoje (pvz. LAT 2003-05-08 nutartis Nr. 3K-7-381/2003), bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz. 2013-06-20 sprendimas Nr. 57404/08).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas (šiuo atveju policijos pareigūnas), atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas, be kita ko, pagrįstas ir surinktais įrodymais) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

ANT 605 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairuojantys transporto priemones arba kiti asmenys, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi būti nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, ir nustatyta tvarka turi būti patikrinta jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-01) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, – policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (3 d.). Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo (4 d.). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (6 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-11 nutarimu Nr. 118 buvo patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas, kurio 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje (dabar atitinkamai ANK 603 str.) ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. ANK 603 straipsnyje nustatyta, kad padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus, nustačius, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindo surašyti pareiškėjo administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 424 straipsnio 4 dalies pažeidimo, darytina išvada, kad ir policijos pareigūnų sprendimas priverstinai nuvežti pareiškėjo transporto priemonę buvo teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVPK pareigūnai veikė teisėtai bei pagrįstai. Ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Vilniaus AVPK) veiksmuose vienos iš pagrindinių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, dėl ko kitų viešosios atsakomybės sąlygų (turtinės ir neturtinės žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.