Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiai R. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2024-01-11 nutarimo Nr. VMI-ANR_N-24-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2023-12-04 surašė R. Š. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog R. Š. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore pažeisdama Darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 str. 2 d. ir Užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 str. 1 d. 1 p. leido dirbti V. C. bendrovės veiklos vykdymo vietoje esančioje (duomenys neskelbtini) įstaigoje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 2023-11-21 indų plovėja, apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki V. C. darbo pradžios.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) vyresnioji patarėja 2024-01-11 priėmė nutarimą Nr. VMI-ANR_N-24-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad R. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, leido dirbti V. C. bendrovės veiklos vykdymo vietoje esančioje (duomenys neskelbtini) įstaigoje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) indų plovėja, tačiau apie jos įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu V. C. 2023-11-23 dirbo nelegaliai, o R. Š., būdama jau bausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d., pažeidė DK 42 str. 2 d. reikalavimus, tokiais veiksmais įvykdė ANK 95 str. 2 d. numatytą nusižengimą; už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 5 000 Eur, baudos sumokėjimas išdėstytas 24 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu R. Š. parodė, kad savo kaltę padarius nusižengimą pripažįsta, gailisi. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, jai esant nedarbingai, viena iš darbuotojų neatvyko į darbą, todėl ji privalėjo surasti kitą darbuotoją, kuris ateitų padirbti vietoj neatvykusios. Dvi indų plovėjos buvo nedarbingume ir fiziškai nebuvo galimybės, paskirti jokio kito darbuotojo į pamainą. Todėl ji susiekė su V. C., kuri prieš tai pas ją įmonėje dirbo apie 4 metus. Paprašė V. C. grįžti į jos įmonę ir dirbti nurodytą dieną, nes nebuvo, kam dirbti; ši sutiko. Su V. C. susisiekė apie 11 val. +per „Messenger“ programėlę, nes mobilaus ryšio telefonu susisiekti buvo neįmanoma. Paaiškino, kad V. C. teigimu, ji į darbą atvyko apie 14 val., tai patvirtino ir kiti darbuotojai. Pati R. Š. į darbą sutvarkyti įdarbinimo procedūrų atvyko apie 17 val. V. C. atvyko ir parašė prašymą priimti ją į darbą. Šį prašymą R. Š. pateikė VMI patikrinimo metu. Supranta, kad pažeidė įstatymą, kad nepranešė dieną prieš Sodrai apie įdarbinimą. Nurodė, kad dėl jos pačios nedarbingumo, ji negalėjo to padaryti ir negalėjo numatyti, kad kitą dieną reikės ieškoti naujo darbuotojo. Darbuotojas buvo įdarbintas tą pačią dieną, kai buvo VMI patikrinimas. Buhalterei visą informaciją apie darbuotojos įdarbinimą pateikė apie 15 val., Sodrai apytiksliai tuo pačiu metu buvo pranešta, kai vyko patikrinimas, apie 18 val. Tai turėjo padaryti buhalterė, kuri teikė savo pasiaiškinimą, kodėl apie V. C. įdarbinimą nepranešė ankščiau. Nurodė, kad ji pati turi nuo 2006 m. paėmusi paskolą, taip pat lizingu įsigijusi automobilį ir pagal lizingo sutartį įsipareigojusi mokėti įmokas iki 2027 m. Nagrinėjamą nusižengimą padarė nepiktybiškai, už V. C. visi mokesčiai buvo apskaičiuoti ir sumokėti nuo jos darbo pradžios. Jos vadovaujamoje bendrovėje dirba 15 darbuotojų, mokėtinų mokesčių niekada neslėpė, su mokesčių administratoriumi niekada problemų neturėjo, mokesčius moka laiku. Dėl savo veiksmų gailisi, prašo sumažinti paskirtą baudą, kokio dydžio bauda skirtina palieka spręsti teismui.

Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad R. Š. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės priimant skundžiamą Nutarimą institucijai nebuvo žinomos. Buvo paskirta minimali bausmė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, neprieštarauja dėl ANK 35 str. nuostatų taikymo. Palieka teismui, savo nuožiūra priimti sprendimą dėl skirtinos baudos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 95 str. 1 d. numato administracinę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Minėto str. 2 d., numatyta, kad šio straipsnio 1 d. numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 iki 6 000 Eur.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ANK 95 str. 1 d. dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. DK 42 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Sprendžiant klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 str. 1 dalį, administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 str. 1 d.. Taip pat akcentuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams (darbuotojui ir darbdaviui), teisine prasme nelaikoma, jog darbo sutartis yra sudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, t. y. tokiais atvejais darbuotojo darbas yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Teisminėje praktikoje taip pat pažymėtina, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8, 12 d. būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, ir kt. Taigi, pagal ANK 95 str. 1 d., akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą – akcinės bendrovės vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai.

Byloje esančiais įrodymais – pačios R. Š. teikti parodymai, 2023-11-21 faktų fiksavimo pažyma ir operatyvaus patikrinimo pažyma – nustatyta ir nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog

R. Š. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore leido dirbti V. C. bendrovės veiklos vykdymo vietoje esančioje (duomenys neskelbtini) įstaigoje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 2023-11-21 indų plovėja, apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios. Be to, R. Š. 2022-12-29 nutarimu buvo bausta už ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą. Taigi, per metus tokį patį pažeidimą padarė pakartotinai.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir tinkamai, laiku nepranešdama apie V. C. darbo pradžią bendrovėje, pažeidė DK 42 str. 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir šiais veiksmais įvykdė ANK 95 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Skundžiamu Nutarimu R. Š., įvertinus jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. pripažinus padarytą nusižengimą ir dėl to gailintis, paskirta ANK 95 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas sušvelninti Nutarimu paskirta baudą, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 6 d. nurodoma, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Taigi, aptartos nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ANK 34 str. 6 d., už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Be to, teisminėje praktikoje, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės – esami finansiniai įsipareigojimai; rūpinimasis artimu asmeniu – paprastai nelaikomos išskirtinėmis ir atsakomybę švelninančiomis. O ir pažeidėjai šios aplinkybės buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-10 nutartis adm. b. Nr. N575-567/2012 ir kt.).

Kita vertus, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad R. Š. turi pakankamai nemažus finansinius įsipareigojimus pagal sudarytas paskolos ir lizingo sutartis, o jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (Liteko duomenų bazė). Be to, jos padarytas nusižengimas nėra savanaudiškas, įvykdytas dėl susiklosčiusių darbinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog sodros skyriui apie V. C. įdarbinimą pranešta 2021-11-21. Taigi, nusižengimo pasekmės pašalintos nedelsiant. Ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (NAK 35 str. 1 d. 2 p.).

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma, įvertinus ypač tai, jog R. Š. savo kaltę padarius nusižengimą nuoširdžiai pripažino, gailėjosi nusižengus, paties nusižengimo padarymo aplinkybes, nustačius 2 jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesant sunkinančių, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais sumažinti jai paskirtos baudos dydį.

Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartis adm. b. Nr. ATP-545-626/2016; 2016-02-10 nutartis adm. b. Nr. ATP-131-211/2016, 2015-06-22 nutartis adm. b. Nr. ATP-654-318/2015 ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimas keistinas, paskiriant R. Š. švelnesnę administracinę nuobaudą – 3 000 Eur baudą.

Dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo

ANK 675 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nors R. Š. už jos padarytą nusižengimą paskirta bauda ženkliai mažesnė negu ANK 95 str. 2 d. minimali, vis tik ji savo dydžiu yra griežta. Čia pažymėtina. Kad Nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas buvo išdėstytas 24 mėnesių terminui.

Todėl, atsižvelgęs į R. Š. turtinę padėtį, taip pat jai paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad baudos sumokėjimas išdėstytinas Nutarime nurodytam 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 125 Eur (125 Eur x 24 = 3 000 Eur) baudos dalis iki visiško baudos sumokėjimo. Esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., 675 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2024-01-11 nutarimą Nr. VMI-ANR_N-24-2024, kuriuo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), už Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 2 d. nusižengimo padarymą paskirta 5 000 Eur bauda, ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 3 000 Eur baudą.

R. Š. paskirtos 3 000 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šio teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos sumokėti po 125 Eur baudos iki visiško baudos sumokėjimo. Esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.