- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-207-300/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. R.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Raimondos Klimienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Į R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 19 d. 00.15 val. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 15.40 val. (vieną parą). Bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. R. sulaikymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš R. R. priteista 7 101,72 Eur žalai atlyginti.
Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. R. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, tai yra, 2021 m. lapkričio 18 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki apie 20.11 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui su M. M., tyčia, suduodamas iš viso ne mažiau kaip šešis kartus rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku aplinkos daiktu M. M. į veidą, viršugalvį, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarė M. M. sužalojimus: poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, odos nubrozdijimus veide, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, atvirą įspaustinį kairio momenkaulio lūžimą, kairės pusės 8 šonkaulio lūžimą su oro susikaupimu kaklo krūtinės poodyje, krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, pokapsulinius blužnies ir kairio inksto plyšimus, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą, nes įspaustinis kairio momenkaulio lūžis pagal SSMNT 6.6.1 punktą kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. ir jo gynėja advokatė R. Klimienė prašo pakeisti skundžiamą 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
2.1. Nurodo, kad kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė įvertinta ir tai, kad aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, t. y., kad pats iškvietė GMP, taip pat įvertinta ir tai, kad įtakos nusikalstamai veikai padaryti turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Įvertintos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas. Nurodo, kad teismas pasisakė dėl BK 62 straipsnio, tačiau nepasisakė dėl BK 75 straipsnio.
2.2. Teigia, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės savalaikiai atlyginti žalos ligonių kasai. Šiuo metu įsidarbino pas ūkininką, pagal galimybes dirbs, kad greičiau atsiskaitytų su ligonių kasa. Iki 2050 m. balandžio 16 d. nustatytas 29,52 proc. bazinis darbingumo lygis, diagnozuotas funkcinis CNS sutrikimas, ((duomenys neskelbtini)).
2.3. Laiko, kad bausmės tikslai yra pasiekti. Labai pergyvena dėl įvykio. Nukentėjusysis neprašė jo atlyginti jam padarytą žalą, nes galimai įvertino savo provokuojantį elgesį, dėl ko įvyko šis nusikaltimas. Kaip buvo pažymėta seniūnijos charakteristikoje, rūpinasi savo neįgalia močiute, pas kurią gyvena, dalyvauja seniūnijos organizuojamose talkose, padeda tvarkyti bažnyčios, kapinių aplinką ir pan. 2022 m. birželio mėn. numatyta kojos operacija. Tai ne pirma operacija, tas pats gydytojas kartas nuo karto atlieka kaulo skutimo procedūrą, nes kaule nustatyta infekcija, todėl po operacijos kuriam laikui sveikata pagerėja, gali judėti. Abejoja, ar laisvės atėmimo vietos ligoninėje tokia operacija bus atliekama.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skunde prašo paskirti švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę, kelia BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio bei 75 straipsnio taikymo klausimus.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta tinkamai.
7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.
8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai) ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog R. R. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, teistas ir už smurtinius nusikaltimus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 kartus), 284 straipsnį (2 t. b. l. 57-62). Aptartos aplinkybės, susijusios su R. R. ankstesniais teistumais įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. R. R. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, kadangi jau anksčiau buvo taikytas terminuotas laivės atėmimas, jo vykdymą atidedant, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.
10. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas visų pirma svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju galimybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas nėra. Pagal minėtas teisės normas asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir esant minėto straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų visumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau iš dalies bandė pateisinti savo veiksmus agresyviu nukentėjusiojo elgesiu, nors ir iškvietė greitąją pagalbą, tačiau pradžioje bandė išvengti savo kaltės, o be to, tik apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą iš kurio matyti, kad atlygino tik labai mažą dalį – 220 Eur žalos ligonių kasoms. Be to, nors teismo buvo nustatytos trys nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatytos ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas R. R. netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
11. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-115-648/2016 ir kt.) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl tokių aplinkybių egzistavimo sprendžia teismas, vertindamas kiekvieną situaciją atskirai. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymo leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.
12. Šioje byloje nėra duomenų apie R. R. padaryto nusikaltimo žymiai mažesnį pavojingumą. R. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be pateisinamos priežasties, nesant grėsmės jo gyvybei ar sveikatai, smūgiuodamas rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku aplinkos daiktu nukentėjusiajam M. M. į veidą, viršugalvį, krūtinę ir kitas kūno vietas, iš viso ne mažiau kaip šešis kartus, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų pačiam nuteistajam nenustatyta. Apelianto akcentuojami socialiniai ryšiai, sveikatos būklė, civilinio ieškinio pripažinimas ir siekis atlyginti civilinį ieškinį, vertintini teigiamai, bet tai neleidžia daryti išvados, kad R. R. asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis, o BK straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Jau minėti duomenys apie R. R. ankstesnius teistumus, neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neleidžia jo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam R. R. paskirta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybes, tačiau to ir neturėjo daryti, kadangi tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam nebus suteiktos jam būtinos medicininės paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos.
15. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. R. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo R. R. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Raimondos Klimienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.