- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- II-671-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00520-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2023 m. balandžio 11 d. 21.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą skirti trumpesniam, nei imperatyviai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, terminui.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad neneigia faktinių aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Nusižengimo padarymą sąlygojo aplinkybė, kad netinkamai įvertino savo būklę. Visgi, sprendžiant ar konkrečiu atveju administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui būtina skirti tik imperatyviai numatytus poveikio priemonės terminus, būtina įvertinti ar ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti administracinio poveikio priemonių terminai yra tinkami siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar atitinka skirtingų interesų pusiausvyrą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti kokio dydžio administracinę nuobaudą ir kokios trukmės administracinio poveikio priemonę skirti. Be to, yra būtina įvertinti ne rūšinį, o individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą ir aplinkybes, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, todėl prašo įvertinti ne tik faktą, kad vairavo neblaivus, bet visas nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybes.
2023 m. balandžio 10 d. nuo 17.00 val. su kaimynu vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, miegoti nuėjo po vidurnakčio. Ryte atsikėlus prastai jautėsi, bet vakare jautėsi puikiai. Papildomai pasitikrino skolintu alkotesteriu, kuris parodė nulius. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jautėsi gerai, blaivus. Policijos pareigūnams sustabdžius ir nustačius neblaivumą, labai nustebo, todėl papildomai nuvyko į gydymo įstaigą kraujo tyrimams atlikti.
Nusižengimas buvo užfiksuotas policinių priemonių metu, kas reiškia, jog jo vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jo automobilį. Padarytas pažeidimas yra šiurkštus, tačiau dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Nusižengimą padarė esant geroms meteorologinėms sąlygoms, todėl tikimybė sukelti eismo įvykį buvo mažesnė. Sustabdžius pareigūnams ir nustačius neblaivumą, sutiko su nusižengimu, jo neginčijo, paaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes. Taigi, jo padarytas nusižengimas savo pavojingumu žymiai mažesnis nei rūšinis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas. Jis yra drausmingas vairuotojas, transporto priemones intensyviai vairuoja 12 metų, tačiau niekada nėra padaręs teisės pažeidimų, būdamas alkoholio poveikyje, niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Per penkis metus yra padaręs tik su smulkius nusižengimus, baudos sumokėtos laiku.
Poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones patvirtina ir tai, kad turi rūpintis savo dviem mažamečiais vaikais. Dukra turi sunkų raidos sutrikimą, jai nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Tam, kad vaikas papildomai lavintųsi, jį reikia vežioti į Vaiko raidos centro užsiėmimus, specialiąją mokyklą, terapeutus.
Darbo funkcijų atlikimui taip pat būtina turėti teisę vairuoti, nes turi reklamos įmonę, kuri užsiima (duomenys neskelbtini), tad neretai tenka pasiimti produkciją iš klientų darbo atlikimui, važiuoti į kitą miestą su aparatūra. Papildomai pagal paslaugos sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) iš užsienio rinkos (Švedijos) Lietuvos rinkai, tačiau šios veiklos negali tęsti dėl būtinybės turėti vairuotojo teises. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes jam ir jo šeimai.
Nors už vairavimą neblaiviam yra skiriamos itin griežtos sankcijos, tačiau skundų dėl administracinių nuobaudų, paskirtų už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nagrinėjimo praktika rodo, kad esant net kartais daugiau nei 2 kartus didesniam nustatytam neblaivumo laipsniui nei nustatyta pas pareiškėją ir esant panašioms nusižengimo padarymo aplinkybėms, esant panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ne tik padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, sukėlė ir dar sukels nepatogumų jam ir jo artimiesiems, bet tuo pačiu prevenciškai atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant jo teisių labiau nei būtina (b. l. 3–11).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą paliktą nepakeistą ir nurodė, jog pareiškėjui alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ tvarkos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad savo iniciatyva 2023 m. balandžio 11 d. 23.15 val. ligoninėje atliko kraujo tyrimą, alkoholio kiekio nustatymui kraujyje. Skunde nurodoma, kad kraujyje buvo rasta 0,15 promilės. Pažymėtina, kad pareiškėjui pirmasis patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas 2023 m. balandžio 11 d. 21.05 val., kuriuo buvo nustatytas 0,41 prom. neblaivumas (pritaikius paklaidą). Kraujas alkoholio kiekio koncentracijai nustatyti, ligoninėje, pareiškėjo iniciatyva buvo paimtas 23.15 val., praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu. Pareiškėjo kraujyje buvo rasta alkoholio, kas patvirtinta, kad pareiškėjas pareigūnams nustatant jo neblaivumą buvo neblaivus.
Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjui buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo, bylos nagrinėjimo metu prašymo taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nebuvo gauta.
Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti būdamas neblaivus ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, Institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos.
Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl negalėjimo vairuoti transporto priemonės patirs nepatogumų, tai yra, kad turi rūpintis šeimos poreikiais, teisė vairuoti svarbi darbo funkcijų atlikimui, taip pat teigia, kad anksčiau nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, bei, kad yra drausmingas vairuotojas. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėm, turinčias lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėją kelyje elgtis drausmingai įpareigoja KET ir tai, kad jis yra baustas už kelis smulkius nusižengimus nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Pareiškėjo byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (b. l. 21–23).
V. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad alkoholį vartojo 2023 m. balandžio 10 d. naktį, tačiau kitos dienos vakare jautėsi gerai. Kadangi gerai jautėsi, galva nesvaigo, nusprendė vairuoti transporto priemonę. Alkotesterio parodymai jį labai nustebino, susijaudino, nes teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga. Kol laukė antrojo tikrinimo alkotesteriu nuolat rūkė ir vis klausinėjo ar dar nepraėjo 15 minučių. Po to dar vyko į Kauno klinikas priduoti kraują, jį apžiūrėjo gydytoja. Po dviejų savaičių gavo atsakymą, kad gydymo įstaigoje jam nustatytas 0,15 prom. girtumas. Buvo ramus, manė, kad paskaičiuos nustatytų parodymų vidurkį, tačiau taip nebuvo. Jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes pagal paslaugų sutartį atstovavo įmonę (duomenys neskelbtini) Lietuvos rinkai ir šis darbas buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau dabar šio darbo dirbti negali. Be to, dar dirba (duomenys neskelbtini), tačiau atliekant darbines funkcijas taip pat būtina teisė vairuoti transporto priemones. Samdomo darbo susirasti negali, nes augina autistišką vaiką, kurį nori įtraukti į visuomenę, todėl tenka nuolat vežioti pas specialistus. Galvojo įsirengti alkobloką, bet šios galimybės atsisakė, nes visuose automobiliuose, kuriais tenka važinėti, alkobloko įsirengti negali. Dėl negalėjimo vairuoti transporto priemonių jo paslaugų atsisakė. Mano, kad alkoblokas gal kažkiek ir padėtų jam, gal ir sutiktų jį įsirengti. Jo sutuoktinė vairuoja, tačiau itin retai, ji bijo vairuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas L. L. parodė, kad vykdė policinę priemonę ir bekontakčiu alkotesteriu užfiksavo, kad yra neblaivumas. Nustačius neblaivumą, tarp tikrinimų neleidžia tikrinamiems asmenims gerti, valgyti, rūkyti. Tą sako visiems asmenims ir tikrinami asmenys visuomet būna pareigūnų prižiūrimi. Tokios yra alkotesterio naudojimosi instrukcijomis ir jomis visada vadovaujasi. Šiuo atveju taip pat įspėjo pareiškėją, kad tarp tikrinimų negalima valgyti, gerti, rūkyti, jį visą laiką stebėjo, iš savo akiračio pametęs nebuvo, nematė, kad jis būtų rūkęs. Tikrinamiems vairuotojams neleidžia rūkyti, pareiškėjas tarp tikrinimų tikrai nerūkė, būtų tą nedelsiant pastebėję ir įspėję.
Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepime į skundą Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 422 straipsnyje numatyta atsakomybė už vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. L., skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2023 m. balandžio 11 d. 21.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimu (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. L. pirmu tikrinimu 21.05 val. nustatytas 0,43 ±0,017 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 21.21 val. – 0,43 ±0,017 promilių girtumas (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 7).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. balandžio 11 d. 23.20 val. paimtas V. L. kraujas ir atlikus tyrimus nustatyta mažiausia koncentracija 0,15 promilių etilo alkoholio (b. l. 37).
Nors V. L. skunde teigė neginčijantis alkotesterio parodymų, nurodė sutinkantis su nusižengimu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp pirmo ir antro patikrinimo alkotesteriu nuolat rūkė, kėlė abejones dėl alkotesterio parodymų teisingumo. Visgi tokie pareiškėjo paaiškinimai buvo paneigti liudytojo L. L. parodymais, kad įspėjo pareiškėją apie tai, kad jis negali gerti, valgyti, rūkyti, nuo pareiškėjo nesitraukė, nuolat jį stebėjo ir pareiškėjas tikrai nerūkė. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir išreikalauti kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas buvo įspėtas apie tai, kad tarp tikrinimų negali valgyti, gerti, rūkyti, pats pareiškėjas aktyviai domėjosi alkotesterio naudojimosi instrukcijomis, pareigūnas visą laiką aktyviai bendravo su pareiškėju, nesitraukė nuo jo, o aplinkybės, kad pareiškėjas rūkytų, vaizdo įrašuose neužfiksuota. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta pareiškėjo teiginius apie galimai pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją atliktą girtumo patikrinimą, o V. L. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir kėlė abejones dėl alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų, tačiau skundu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija leistiną normą, jautėsi blaivus. Jis buvo sustabdytas policinės priemonės metu, sunkių padarinių nekilo, anksčiau du kartus baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti ir vežiojant specialiųjų poreikių turinčią dukrą pas medikus, į specialius užsiėmimus. Jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, dėl šio nusižengimo vieno darbo neteko, todėl prarado pajamų. Sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vairuoja itin retai, bijo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pareiškėjo veiksmai vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, laikytini itin šiurkščiais ir darančiais ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris nagrinėjamu atveju yra mažesnis nei rūšinis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas neneigė iš vakaro vartojęs stiprių alkoholinių gėrimų. Nurodė, kad nesijautė neblaivus, todėl nusprendė važiuoti. Tiek pirmo, tiek antrojo pūtimo metu jam nustatytas 0,43 ±0,017 promilių neblaivumas. Kadangi alkoholinius gėrimus buvo vartojęs 2023 m. balandžio 10 d. apie 24 val., o neblaivumas užfiksuotas 2023 m. balandžio 11 d. 21.05 val. ir 21.21 val., todėl vyko neblaivumo pasitikrinti į gydymo įstaigą, kur jam nustatytas 0,15 promilių neblaivumas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nustatytas apsvaigimo laipsnis – 0,43 ±0,017 promilių, kas sudaro 0,413 pritaikius paklaidą, yra itin artimas minimaliai neblaivumo ribai. Įvertinus pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, sutiktina, kad sėsdamas už vairo jis apsvaigimo nuo alkoholio objektyviai galėjo nejausti. Netikėti tokiais pareiškėjo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Ir nors ši aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį pavojingumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjo V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, savo veiksmais žalos jis niekam nesukėlė, nusižengimas buvo užfiksuotas policinių priemonių metu, kas reiškia, jog V. L. vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jo vairuojamą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad V. L. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą – už leistino greičio viršijimą. Paminėtas nusižengimas (leistino greičio viršijimas 13 km/val.) labai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį nuo analizuojamu atveju padaryto nusižengimo, todėl negalima teigti, jog asmuo linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. L. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkęs pasitaisyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo funkcijų vykdymui, dėl to, kad neteko teisės vairuoti transporto priemones, teko nutraukti paslaugų sutartį ir nebetęsti (duomenys neskelbtini) veiklos, šiuo metu užsiima (duomenys neskelbtini), bet ir šiame darbe būtina teisė vairuoti transporto priemones. Alkobloko įsirengimas galimai palengvintų susidariusią situaciją, tačiau, jam susigrąžinus teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamai pagal paslaugų sutartį vėl pradėjus užsiimti (duomenys neskelbtini), visose darbui reikalingose transporto priemonėse, alkoblokų neįsirengtų. Taigi esant tokiai situacijai, administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – taikymas nebūtų suderinamas su pareiškėjo darbo specifika, kai tektų vairuoti ne vieną transporto priemonę, taigi, net ir minimalus administracinio poveikio priemonės skyrimas kartu pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šioje situacijoje prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Dėl susidariusios situacijos šeima patiria finansinių sunkumų. Be to jis augina specialiųjų poreikių dukrą, kurią tenka vežti į gydymo ir specializuotas įstaigas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, sutrumpinant jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar šios administracinio poveikio priemonės neskiriant, tačiau įvertinus aptartas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes individualaus V. L. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo kontekste, konstatuotina, jog net ir paskyrus minimalų įstatyme numatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-545-626/2016).
Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei V. L. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu V. L. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – yra aiškiai per griežta, neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, sankcija.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui V. L. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, įvertinus formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kai nustatytas apsvaigimo laipsnis nežymiai viršija leistiną 0,41 promilių neblaivumo ribą (Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-993/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-44-485/2023, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-813/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-651/2023) sutrumpinamas iki 6 (šešių) mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
V. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.