- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- I1-2593-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03582-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 15–18) nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. bausmę atliko Kybartų pataisos namų gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi jose buvo apgyvendinta nuo 9 iki 10 nuteistųjų. Didelę patalpos ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius. Pažymėjo, jog kalinimo įstaigos administracija nesuteikdavo jokių prasmingų veiklų. Teigė, kad nuėjus į tualetą ar prausyklą tekdavo laukti eilėje, kadangi buvo per mažas skaičius inventoriaus, o būryje gyveno nuo 65 iki 85 asmenų. Pažymėjo, kad dušai buvo įrengti kitame pastate, vanduo dušuose buvo vos šiltas, kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis, muilo užtekdavo vos vienam kartui nusiprausti, pasinaudoti dušu buvo galima tik 15 min. Pareiškėjo įsitikinimu, patalynė buvo skalbiama netinkamai, be miltelių. Nors po dušo kaskart jis sirgdavo sloga, tačiau medicininės pagalbos buvo neįmanoma sulaukti. Nurodė, kad maitinimas buvo labai prastas, maistas šaltas, sudėtas į pažymėtas lėkštes, kadangi administracija toleravo subkultūrą. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, garbės ir orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 23–30).
Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, todėl grindų konstrukcija iš cementinio skiedinio nepažeidžia minėto teisės akto. Pažymėjo, jog kalinimo įstaigoje yra tinkamai užtikrinama dirbtinė apšvieta, lempose nėra gyvsidabrio. Teigė, kad pareiškėjas gali naudotis bibliotekos paslaugomis, leisti laisvalaikį užimtumo kambaryje, lankyti dailės studiją, įvairias programas, žaisti krepšinį, mankštintis. Atsakovės atstovo įsitikinimu, krepšinio aikštelės danga yra normalios būklės, pakankamai lygi ir plati, kad būtų galima tinkamai ja naudotis. Akcentavo, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko kalinimo įstaigos patikrinimus, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo, t. y. atitiko reikalavimus tiek oro temperatūra, tiek patalpos vėdinimas, apšvieta yra tinkama, drėgmė nenustatyta. Taip pat pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir, esant poreikiui, paprastus patalpų remonto einamuosius darbus, surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Paaiškino, jog nuteistieji pasinaudoti dušu gali pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką, dušinėje esantys dozatoriai yra pildomi pagal poreikį, kad visada būtų pakankamai pripildyti, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, jog nuteistieji prausimuisi skirtas priemones naudoja neracionaliai, nuteistiesiems, kurie yra nemokūs, išduodamas tualetinis muilas prausimuisi, kadangi pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo mokus, todėl šampūno ar muilo galėjo nusipirkti ir pats. Nurodė, kad Marijampolės pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, kuri nuolat stebi ir prižiūri kalinimo įstaigos patalpas, prireikus atlieka parazitų naikinimą, taip pat pažymėjo, jog įstaigos administracija neturi duomenų, jog pareiškėjo kameroje būtų atsiradę pelėsio, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar į kitą pareigūną dėl esamo pelėsio kameroje. Atkreipė dėmesį, kad dėl paskelbto visuotinio karantino dvasininkai ir kunigai neatvyksta, tačiau Marijampolės pataisos namuose yra koplytėlė ir pareiškėjui niekas netrukdė išpažinti savo tikėjimo ir nesusitinkant su dvasininku. Pabrėžė, jog Marijampolės pataisos namai, gavę nuteistųjų prašymus dėl artimųjų informavimo apie nuteistųjų perkėlimą iš vienos kalinimo įstaigos į kitą, nedelsdami į tai reaguoja, taip buvo padaryta ir prieš perkeliant pareiškėją, t. y. apie nuteistojo atvykimą į pataisos namus buvo informuoti pareiškėjo žmona ir tėvas. Atsakovės atstovo nuomone, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta užtikrinti nuolatinę kamerose atliekančių bausmę nuteistųjų kontrolę ir priežiūrą, išjungus naktinį apšvietimą pareigūnai negalėtų užkardyti galimų nuteistųjų drausmės pažeidimų ir savęs žalojimo atvejų, taip pat teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjui turėti žaidimų kompiuterį pataisos namuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė, į gydytojus dėl įvairių nusiskundimų sveikata pareiškėjas kreipėsi 16 kartų, taip pat minėtu laikotarpiu jis lankė šias programas: „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo psichologinio konsultavimo programa“, „Mandalų terapija“ ir „Biblioterapija“.
Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir niekuo neparemti, kadangi Marijampolės pataisos namai laikosi galiojančių teisės aktų ir juos tinkamai įgyvendina. Darė išvadą, kad pareiškėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijų darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje bendrabučio tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį bendrabučio tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (aktas, galiojęs nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) nenumatyta, koks minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose turėtų tekti vienam asmeniui.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d.) reglamentuoja, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m (2.1 p.).
Pažymėtina, jog nei senojoje, nei naujojoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje, nei minėtame Įsakyme neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018). Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte ir Įsakymo 2.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, tačiau atliekant vertinimą nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir inventoriaus užimamą plotą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliko bausmę 5 būrio 505.1 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 32), kurios plotas 36,78 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 33), todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,34 kv. m ploto.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bausmę atliko 3 būrio 304.6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 34), todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,33 kv. m ploto.
Pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. bausmę atliko 3 būrio 305 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,78 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 34), todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,34 kv. m ploto.
Pareiškėjas skunde teigė, kad miegamuosiuose kambariuose buvo nuo 9 iki 10 asmenų, todėl akivaizdu, kad vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo dar didesnis. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose teko ne mažiau kaip 3,16 kv. m ploto, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo įstaigos administracija nesuteikė jokių prasmingų veiklų, tačiau konkrečiai neįvardijo, kas, jo nuomone, yra prasminga veikla. Teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė lankytis mišiose, koplytėlėje, stadione, salėje ar bibliotekoje. Taigi, byloje esantys įrodymai (b. l. 38–49) patvirtina, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti, lankytis bibliotekoje ar leisti laiką koplytėlėje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su prašymais užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia, jo nuomone, prasminga veikla būtų kreipęsis į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administraciją, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad nebuvo suteikta jam prasmingų veiklų.
Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl duše buvusio muilo tik vienam kartui nusiprausti, pažymi, kad skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kada konkrečiai jam trūko muilo (ar iškart pareiškėjui atvykus į pataisos namus, ar vėliau, ar tam tikrais laiko tarpais), ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti.
Teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuteistiesiems, kurie yra nemokūs, išduodamas prausimuisi skirtas tualetinis muilas. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jam muilas nebuvo išduodamas, atvirkščiai, teigė, kad muilo gavo, bet per mažai, todėl pareiškėjo argumentai dėl muilo per mažo kiekio išdavimo, nesant konkrečių aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge trūko inventoriaus, todėl tekdavo laukti eilėse.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 7.4 punktu, 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15-ai asmenų, 7.6 punktu – 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų, t. y. turi būti 1 kietasis įrenginys (unitazas arba pisuaras), tenkantis 15 nuteistųjų.
Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, jog 5 būryje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo iki 84 nuteistųjų, o 3 būryje viso ginčo laikotarpiu buvo iki 89 asmenų (b. l. 25). Pareiškėjas skunde taip pat patvirtino, kad būryje gyveno nuo 65 iki 85 nuteistųjų (b. l. 15).
Atsakovės atstovas nurodė, kad 5 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, iš viso 12 kietųjų įrenginių, prausykloje – 7 praustuvės, 3 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, iš viso 12 kietųjų įrenginių, prausykloje – 8 praustuvės, todėl, teismo vertinimu, pagal apskaičiavimą, sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 180 nuteistųjų (12 įrenginių x 15 nuteistųjų), praustuvėmis 105/120 nuteistųjų (7/8 praustuvės x 15 nuteistųjų), todėl pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių yra nepagrįstas ir atmestinas.
Vertinant pareiškėjo teiginius dėl to, kad dušo kabinose nebuvo užuolaidėlių ir taip nebuvo užtikrintas jo privatumas, pažymėtina, kad bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų dušinės įrengtos atskirai nuo gyvenamųjų patalpų atskiroje tam skirtoje patalpoje. Tai patvirtino skunde ir pats pareiškėjas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pačių dušo kabinų ir tuo labiau užuolaidėlių įrengimo dušo kabinose, o nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Tokiu būdu teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras ar atskiras kabinas nuteistųjų dušinėse, juo labiau užuolaidėlių kabinose.
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 26) nustatyta, kad dušo patalpa įrengta tinkamai, tarp dušų įrengtos pertvaros. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 79–85), kad dušo patalpose dušinės yra atskirtos pertvaromis, to neneigė ir pats pareiškėjas, tik nurodė, kad nėra užuolaidėlės, nors iš vienos nuotraukos matyti, kad dušinėje su pertvara yra pakabinta užuolaida (b. l. 82). Vertinant anksčiau nurodytus duomenis, daroma prielaida, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dušo patalpose naudojosi dušinėmis, kurios viena nuo kitos buvo atskirtos pertvaromis, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas.
Pagal vyraujančią naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-892-492/2021).
Pareiškėjas nurodo, kad dušu galėjo naudotis tik 15 minučių, vienu metu dušu naudojosi nuo 12 iki 20 asmenų, vanduo dušuose buvo drungnas, dušai buvo įrengti kitame pastate, todėl į dušą tekdavo eiti per lauką.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.), 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Aplinkybę, jog nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, yra sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę praustis duše, patvirtina Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 7/07K-181 patvirtintas Naudojimosi dušo paslaugomis grafikas (b. l. 53–54). Pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl naudojimosi dušu periodiškumo, tačiau nurodo, jog prausimosi laikas buvo per trumpas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duše trukmės. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas dušą įrengti kitame pastate, nei nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Be to, pareiškėjas skunde detaliai neišdėstė aplinkybių, susijusių su jo subjektinių teisių pažeidimu dėl netinkamos vandens temperatūros dušuose ir dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, taip pat duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to būtų reiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai, kreipęsis į kompetentingas institucijas. Todėl šiuo aspektu pagal skunde išdėstytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigia, jog dušo dieną buvo keičiama patalynė, bet ji nebūdavo tinkamai išskalbta.
Į bylą pateikti įrodymai – Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka, Marijampolės pataisos namų, (duomenys neskelbtini), buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka (b. l. 55–56) – patvirtina, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje patalynė skalbiama centralizuotai skalbykloje, nešvari patalynė nuteistajam ar būrio tvarkdariui į švarią patalynę keičiama iš karto perdavus nešvarią. Pareiškėjas neneigia, jog išskalbta patalynė jam buvo suteikiama kartą per savaitę, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamai išskalbtos patalynės, būtų prašęs ją pakeisti ir tokie jo prašymai būtų buvę netenkinti. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai yra gavęs netinkamai išskalbtą patalynę, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog valgykloje buvo tiekiamas prastas, atšalęs maistas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punktą, nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto ir Marijampolės PN darbuotojų atliktų maisto ir jo gaminimo procesų bei laikymo sąlygų patikrinimo aktą (b. l. 59– 64), kuriame nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės ar laikymo bei gaminimo procedūrų pažeidimų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks būtent maistas buvo tiekiamas atšalęs, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto temperatūrą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamo maisto nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ir nesant duomenų, kad administracija nesiėmė priemonių šias problemas išspręsti teismas pareiškėjo argumentus dėl blogos maisto kokybės laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia aplinkybėmis, kad kalinimo įstaigos administracija (pareigūnai) toleruoja nuteistųjų elgesio subkultūrą, kadangi maistas patiekiamas pažymėtuose induose.
BVK 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir Marijampolės PN administracijos jų toleravimo. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo ir visi nuteistieji yra lygūs. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais ir socialiniais įgūdžiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iš pažymėtų indų. Aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patiria konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, pareiškėjo teiginiai dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų blogai miegojo naktimis, patyrė garbės ir orumo pažeminimą, diskomfortą, išgyvenimų, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės PN Antrojo resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 35), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose ir dėl to pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos į įstaigos psichologus nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. vasario 3 d. pažymos Nr. MPN-12 (b. l. 36) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos medikus nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų ir kita.
Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.