Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1322-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
e2S-1322-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43104-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 113.6.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1322-653/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-43104-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.9.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1 708,76 EUR (5 900 Lt) skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašalį įskaitymą 1 708,76 EUR (5 900 Lt).

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pareiškė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki ESTT priims prejudicinį sprendimą kasacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 ir kol kasacinis teismas priims galutinę nutartį minėtoje byloje Nr. 3-3-415/2014. Nurodė, kad byloje taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė, o pagal Vokietijos teisės aktus, ieškovui kyla pareiga prisidėti prie žalos atlyginimo nukentėjusiajam, t. y. draudikų atsakomybė prieš nukentėjusiuosius yra solidari, o jų tarpusavio dalys solidariojoje prievolėje yra lygios. Nagrinėjant klausimą dėl atsakovo priešpriešinių reikalavimų egzistavimo būtina nustatyti teisės normas, reglamentuojančias priekabos draudiko atsakomybės už Vokietijoje įvykusį eismo įvykį apimtį, t. y. nagrinėjamu atveju taikytina Vokietijos ar Lietuvos teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog tokio pobūdžio bylų nėra galimybės išnagrinėti taikant acte clair doktriną, todėl 2014 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-3-415/2014 patenkino AAS „Gjensidige Baltic“ prašymą ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ESTT pasisakys šiai bylai aktualiais teisiniais klausimais, taip pat kasaciniam teismui pripažinus, kad savarankiškai, taikant acte clair doktriną, tokio pobūdžio bylų išnagrinėti nėra galimybės, nes gali būti nukrypta nuo vienodos Europos Sąjungos teisės taikymo, prašė nagrinėjamą bylą stabdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą (bylos Nr. C-475/14) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 ir kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priims galutinę nutartį.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas tiek dėl nacionalinės, tiek dėl Europos Sąjungos, tiek dėl tarptautinės teisės taikymo. Šioje byloje kyla klausimas dėl poreikio taikyti Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 17 d. reglamento Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. liepos 11 d. reglamento Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) nuostatas ir tokiu būdu nustatyti taikytinas materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija analogiškoje situacijoje 2014 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-2014 patenkino prašymą ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą suformuotais klausimais. Aplinkybė, kad iš esmės analogiškoje byloje yra kreiptasi į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, yra pakankamas pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą tol, kol ESTT priims prejudicinį sprendimą, kadangi negavus ESTT prejudicinio sprendimo yra grėsmė nukrypti nuo vienodos Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo. Remiantis išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, kad civilinė byla negali būti tinkamai išnagrinėta, kol ESTT nepasisakys dėl minėtos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatų taikymo ir aiškinimo bei Reglamentuose Roma I ir Roma II nustatytų taikytinos teisės taisyklių taikymo. Nėra prasmės kreiptis į ESTT šioje civilinėje byloje dėl tokio išaiškinimo, kadangi kasacinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo patenkino kasatoriaus (ieškovo) prašymą ir jau kreipėsi į ESTT su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Kadangi civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su Europos Sąjungos teisės taikymu bei aiškinimu, ši byla stabdytina iki bus priimtas prejudicinis sprendimas ESTT ir kol kasacinis teismas priims galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirojo skundo argumentai: teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką ir nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nesvarbios. Ieškovas ir atsakovas pripažino, kad ieškovo reikalavimai yra pripažinti ir jų papildomai įrodinėti nereikia, t. y. byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo yra neginčytinas (CPK182 str.). Teismas nutartyje aptarė antrąjį ieškinio reikalavimą dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir bylą sustabdė, tačiau dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nepasisakė nei žodžiu. Teismas netyrė ginčijamų įskaitymų pagrįstumo pagal CK 6.130 str. Kadangi ieškovas ginčija įskaitymo pagrįstumą, įrodinėjant, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, todėl šios bylos esmė yra nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovui atliekant vienašalį įskaitymą, buvo visos sąlygos pagal CK 6.130 str. Ieškovo nuomone, yra daug aplinkybių, kurios pagrindžia įskaitymo nepagrįstumą. Ieškovas niekada ir jokiu būdu nepripažino atsakovo pareikštų pretenzijų pagrįstumo. Net jeigu ES TT priimtų prejudicinį sprendimą suteiksiantį atsakovui reikšti pagrįstus reikalavimus priekabų valdytojų civilinės atsakomybės draudikams, tai jokiu būdu nereikš, kad atsakovo pareikštos pretenzijos bus automatiškai patenkintos. Atsakovas dar turės įrodyti, ar pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, ar išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką. Bus tiriami senaties ir kiti aktualūs klausimai, kuriuos privalo ištirti draudimo kompanija prieš mokant draudimo išmoką. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevykdė pareigos apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus Teismas nagrinėjo, tyrė ir skundžiamoje nutartyje nurodė Vokietijos teisės aktus, Europos sąjungos teisės aktus, tačiau netyrė pareikšto ieškinio, kuris yra niekaip nesusijęs su Vokietijos teisės taikymu/netaikymu. Byla yra dėl žalos atlyginimo ir LR CK 6.130 str. taikymo, tačiau šių klausimų teismas net nenagrinėjo. Prejudicinis sprendimas bus priimtas dėl atsakomybės paskirstymo tarp vilkiko ir priekabos draudikų ir jokiu būdu nebus ir nėra svarstomas klausimas dėl įskaitymų pagrįstumo. Prejudicinis sprendimas, koks jis bebūtų, jokiu būdu negali pakeisti įskaitymui taikytų reikalavimų (CK 6.130 str.) įskaitymo sudarymo metu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apylinkės teismas 2015 sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-5750-432/15, išnagrinėjęs analogišką atsakovo prašymą, pripažino, kad stabdymui nėra teisinio pagrindo ir išnagrinėjo bylą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo apeliacinį procesą nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Teismo pripažinta aplinkybė, jog bylos negalima išnagrinėti, kol ESTT nepriims prejudicinio sprendimo bylai aktualiais teisiniais klausimais, laikytina privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu (LR CPK 163 str. 9 p.), todėl pagal LR CPK 165 straipsnį tokia teismo nutartis yra neskundžiamą, o tai sudaro pagrindą apeliacinį procesą nutraukti.

Šalies argumentai

2) Ieškovui nurodžius, kad atsakovo įskaitymai nebuvo galiojantys ir vykdytini, o tarp šalių yra nesutarimas dėl teisės taikymo (Lietuvos ar Vokietijos), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ši aplinkybė turės būti išanalizuota byloje ir dėl jos turės būti pasisakyta teismo sprendime. Ieškovui atskirajame skunde nurodžius, kad byla yra ne dėl teisės taikymo, jis ir toliau laikosi pozicijos, kad atsakovo reikalavimų pagrįstumas turi būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teisę (su kuo nesutinka atsakovas). Taigi, ginčas dėl atliktų įskaitymų galiojimo yra išlikęs - t. y. byloje turės būti išaiškinta, ar AAS „Gjensidige Baltic“ reikalavimų pagrįstumas turi būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos, ar Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui kilus pagrįstų abejonių dėl Reglamentų Roma I ir Roma II taikymo šioje byloje, atsakovo nuomone, skundžiama nutartimi buvo pasirinktas pats protingiausiais ir teisingiausias būdas šias abejones išsklaidyti - t. y. gauti kompetentingiausios institucijos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo) išaiškinimą esminiu bylos teisės klausimu. Bylos nagrinėjimas iš esmės ir teismo išvada dėl byloje taikytinos teisės, nustatant, ar atsakovo reikalavimas buvo galiojantis, yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliantas, teigdamas, jog ginčas niekaip nesusijęs su Vokietijos teisės taikymu/netaikymu ir tuo pačiu pripažindamas, jog ESTT galimai pripažins, kad atsakovo reikalavimų galiojimas nustatytinas pagal Vokietijos teisę, ne tik prieštarauja pats sau, bet ir klaidina teismą. Pažymėjo, kad jis yra įsitikinęs savo reikalavimų, įskaitytų 2014 m. sausio - balandžio mėnesiais, pagrįstumu. Sprendimą priimantis teismas privalo atsižvelgti į teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, o tokia praktika dar tik bus suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus prejudicinį sprendimą. Ginčo išsprendimas, nesulaukus šio išaiškinimo, neatkurtų teisinės taikos tarp ginčo šalių, taigi nebūtų pasiektas CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas. Ieškovas niekuomet nebuvo pranešęs, kad jis nesutinka su jam pareikštais reikalavimais, o ieškovo tariamas reikalavimų ginčytinumas jokios teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą neturi. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pats ieškovas nėra tikras dėl AAS „Gjensidige Baltic“ reikalavimų pagrįstumo, nes savo poziciją formuos tik po ESTT prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismui pripažinus, kad byloje atsakovo reikalavimai turi būti nagrinėjami pagal Vokietijos teisę, atitinkamai ir ieškinio senatis turės būti nustatoma pagal šios užsienio valstybės teisės aktus. Atsakovas į bylą yra pateikęs Vokietijos teisės turinį, pagrindžiantį, kad ieškinio senatis nėra praleista. Atkreipė dėmesį, kad analogiško pobūdžio bylos yra stabdomos visų instancijų teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2015; 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015; 2015 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-684/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1301/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-377-656/2015, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2319-262/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11125-854/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-773-808/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4277-592/2015, 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2384-871/2015, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-42828-863/2014, 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 2-2284-433/2014, 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-30711-863/2014, 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5266-854/2014).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašė nutraukti apeliacinį procesą, argumentuodamas tuo, kad aplinkybė, jog bylos negalima išnagrinėti, kol ESTT nepriims prejudicinio sprendimo bylai aktualiais teisiniais klausimais, laikytina privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 str. 9 p.), todėl pagal LR CPK 165 straipsnį tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nors CPK 165 straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi byla sustabdyta iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą (bylos Nr. C-475/14) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 ir kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priims galutinę nutartį, kaip teisinį sustabdymo pagrindą nurodant CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjama situacija, kai bylos išnagrinėjimui būtinas ESTT prejudicinio sprendimo priėmimas, o dėl to stabdoma byla, gali būti faktiškai prilyginama CPK 163 straipsnio 1 dalies 9 punkto bylos sustabdymo pagrindui. Iš CPK 163 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos matyti, kad šiuo pagrindu bylos sustabdymas galimas tik tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas kreipiasi į ES teisminę instituciją. Be to, kaip jau nurodyta, nagrinėjama byla sustabdyta ne tik iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą (bylos Nr. C-475/14), bet ir kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-415/2014 priims galutinę nutartį. Todėl nepriklausomai nuo prejudicinio sprendimo nepriėmimo ar priėmimo, bylos sustabdymo pagrindas, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinės bylos Nr. 3K-3-415/2014, nebus išnykęs. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju CPK 165 straipsnio taikymas nėra pagrįstas, o tai sudaro pagrindą ieškovo prašymą dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą (bylos Nr. C-475/14) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 ir kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priims galutinę nutartį. Kaip minėta, CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti 1 708,76 EUR (5 900 Lt) skolos bei pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašalį įskaitymą dėl 1 708,76 EUR (5 900 Lt), todėl iš pareikštų reikalavimo pobūdžio bei jų turinio akivaizdu, kad, nenuginčijus įskaitymo, ieškovas neįgis teisęs į skolos priteisimą, t. y. reikalavimas dėl skolos priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius šio reikalavimo išnagrinėjimui būtinumą gauti ES TT prejudicinį sprendimą, nebuvo pagrindo pasisakyti dėl likusio ieškinio reikalavimo, kadangi šio tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo sustabdyto reikalavimo išnagrinėjimo baigties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje spręstinas taikytinos teisės klausimas. Ginčo šalių argumentai bus išspręsti tik išsiaiškinus, kurios valstybės teisę taikyti. Šios bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal bylos aplinkybes yra pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų tinkamai išnagrinėtas. Pastarasis tikslas gali būti pasiektas tik išsiaiškinus visus klausimus, susijusius su byloje taikytina teise.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina