Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2319-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
2S-2319-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11069-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 113.6.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-2319-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11069-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.9; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo regreso tvarka.

Šalies argumentai

2014-09-02 vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovai pateikė prašymą sustabdyti bylą dėl to, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7620-466/2014, kurios aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-15 nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) prejudicinio sprendimo dėl to, pagal kurį iš reglamentų – Roma I ar Roma II – nustatytina šalių ginčui išspręsti taikytina teisė.

Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-7620-466/2014 priimtas ESTT prejudicinis sprendimas bus aktualus nagrinėjamai bylai, todėl būtina stabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol bus priimtas ESTT prejudicinis sprendimas. Be to, tuo pačiu pagrindu jau sustabdytos ir kitos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos analogiško pobūdžio bylos.

Ieškovo atstovas nurodė, kad prieštarauja tokiam prašymui, nes tai, kokia teisės taikytina sprendžiant šalių ginčą, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, nurodant, jog vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės draudikų tarpusavio santykiams taikytina Lietuvos teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi sustabdyta c.b. Nr. 2-3555-910/2014 tol, kol ESTT priims prejudicinį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7620-466/2014 dėl Reglamentų Roma I ir Roma II taikymo.

Teismas nurodė, kad vien šioje byloje šalių ginčas vyksta dėl atgręžtinių reikalavimų už septyniuose Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose vilkikų su priekabomis padarytą žalą. Tos pačios šalys turi daugiau civilinių bylų, kuriose sprendžiami analogiško pobūdžio ginčai. Nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobūdis, apimtis ir sudėtingumas teikia pagrindą teismui imtis visų galimų priemonių tam, kad šalių ginčas būtų išspręstas preciziškai išsiaiškinus klausimus, kylančius dėl taikytinos teisės. Be to, atsižvelgiant į analogiško pobūdžio ginčų skaičių, svarbu išvengti skirtingo teisės aiškinimo ir skirtingų sprendimų iš esmės tapačiose bylose. Tai, kad faktinių aplinkybių ir teisės požiūriu sudėtingo ginčo išsprendimas nagrinėjamu atveju užtruks dėl siekio išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti jam išspręsti reikšmingus klausimus, šiuo atveju negali būti vertinama kaip proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) pažeidimas. Ginčo išsprendimas, nesulaukus ESTT prejudicinio sprendimo kitoje civilinėje byloje nagrinėjamai civilinei bylai aktualiais teisės klausimais, neatkurtų teisinės taikos tarp ginčo šalių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad bylos stabdymas dėl kreipimosi į ESTT buvo perteklinis, nes iš esmės analogiškas ginčas tarp šalių buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-292/2014, kur buvo nurodyta, kad ginčui yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad kasacinėje byloje 3K-3-292/2014 buvo sprendžiamas klausimas kai draudiminis įvykis atsirado dar prieš Reglamentų Roma I ir Roma II įsigaliojimą, todėl minėtos bylos ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad tarp šios bylos šalių yra kilę nemažai ginčų dėl taikytinos teisės, kai eismo įvykiai įvyko užsienio valstybėse. Ieškovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-292/2014, kur taip pat buvo nagrinėjimas ginčas tarp šios bylos ieškovo ir atsakovo. Tačiau kitoje byloje tarp tų pačių šalių (c.b. Nr. 3K-3-415/2014) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą dėl tos pačios priežasties: dėl to, kad paprašė ESTT priimti prejudicinį sprendimą, susijusį su Reglamentų Roma I ir Roma II taikymu. Minėtoje nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs tik vieną bylą su užsienio teisės elementu, kurioje susiklosčiusi situacija buvo iš esmės analogiška situacijai šioje byloje ir kurioje buvo sprendžiamas draudikų tarpusavio santykiams taikytinos teisės klausimas. Vis dėlto pabrėžtina, kad nagrinėtoje byloje laiko atžvilgiu nebuvo taikomi Europos Sąjungos reglamentai Roma I ir Roma II, todėl tarp draudikų susiklostę santykiai buvo vertinami atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad tokie santykiai laikomi draudimo teisiniais santykiais, todėl taikytina teisė buvo nustatyta pagal draudiko verslo vietą (CK 1.37 straipsnio 6 dalis), t. y. ginčui taikyta Lietuvos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-292/2014).

Taigi, nutartis c.b. Nr. 3K-3-292/2014 buvo priimta dėl draudiminio įvykio, įvykusio dar tuo metu, kai nebuvo taikomi Reglamentai Roma I ir Roma II, todėl šioje situacijoje nėra pagrindo remtis minėta nutartimi.

Ieškovas teigia, kad jo nuomone šiam ginčui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pažymėtina, kad teisės taikymas yra teismo, o ne bylos šalių prerogatyva, todėl šalies nuomonė dėl byloje taikytinos teisės negali būti objektyviu pagrindu, leidžiančiu spręsti, ar byla turi būti sustabdyta, ar ne.

Kaip minėta, tarp tų pačių šalių yra kilę daug ginčų iš esmės dėl to paties klausimo, taigi nagrinėjant tiek šią, tiek kitas bylas turi būti labai aiškiai nustatyta, kokia teisė turi būti taikoma ginčo klausimams, kad neliktų abejonių ir ateityje nekiltų naujų ginčų. Leidus, nagrinėti šią bylą analogiškoms byloms esant sustabdytoms, būtų sukurta situacija, kad iš esmės tokie patys ginčai vienose bylose išsprendžiami vienaip, o kitose kitaip. Todėl jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl taikytinos teisės jis pagrįstai sustabdė bylą iki prejudicinio sprendimo priėmimo, nes priešingu atveju – nepašalinus abejonių, kiltų grėsmė, jog ginčas nebus išnagrinėtas teisingai, t.y. teisinė taika tarp šalių nebūtų atkurta. Kadangi ir kitos AB DK „PZU Lietuva“ bei AAS „Gjensidige Baltic“ tarpusavio bylos yra sustabdytos, šios bylos sustabdymas šalių interesų taip pat nepažeis.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti nutartį dėl bylos sustabdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė