Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Larisos Šimanskienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. B. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-799/2024 pagal ieškovės J. B. Š., atstovaujamos pagal įstatymą V. R., patikslintą ieškinį atsakovams R. G., L. G., A. G. procesinių teisių perėmėjams L. G., S. G., V. G., R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 5-tojo notarų biuro notarė R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad neįrengta pastogė, pažymėta plane 19-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate, adresu (duomenys neskelbtini), yra virš trijų aukštų daugiabučio pastato dalies, po kuria yra trys butai: ieškovei priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), 52,68 kv. m bendro ploto; atsakovui A. G. priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), 43,46 kv. m bendro ploto; ir D. K. priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), 52,69 kv. m bendro ploto (t. 2, b. l. 15–27). Ieškovė jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys nesklebtini) pagal Lietuvos būtų ūkio privatizavimo įstatymą (t. 1, b. l. 19).

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys nesklebtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys nesklebtini) pagrindu. Nekilnojamo turto registro duomenimis, D. K. jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys nesklebtini) pagrindu (t. 2, b. l. 22).

19. (duomenys neskelbtini) įvyko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2-osios laiptinės butų savininkų susirinkimas, kurio pirmininkas buvo Neringos savivaldybės butų ūkio direktorius K. L., o susirinkimo sekretore buvo išrinkta ieškovė. Susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl dalies pastogės, esančios virš atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys nesklebtini), įrengimo. Susirinkime buvo svarstyta dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo adresu (duomenys neskelbtini), virš buto Nr. (duomenys nesklebtini) esančioje palėpėje. Buvo konstatuota, kad „iš laiptinės į šią palėpę įėjimo nėra, todėl buto Nr. (duomenys nesklebtini) savininkas į šią palėpę gali patekti tik iš savo buto“. Kadangi atsakovas pateikė prašymą leisti jam įsirengti virš jo buto esančią palėpę, į kurią įėjimą galima įsirengti tik iš jam priklausančio viršutinio buto, susirinkime buvo nuspręsta „leisti buto Nr. (duomenys nesklebtini) savininkui įsirengti gyvenamas patalpas palėpėje, padarant įėjimą į palėpę iš savo buto. Buto Nr. (duomenys nesklebtini) savininkas D. K. ir buto Nr. (duomenys nesklebtini) savininkė J. Š. leido A. G. virš jo buto esančioje palėpėje įsirengti gyvenamas patalpas“. Protokole D. K. ir J. Š. kiekvienas padarė atskirą įrašą „į palėpę nepretenduoju“. Namo (duomenys neskelbtini), 2-osios laiptinės butų savininkų susirinkimo protokolas patvirtintas Neringos savivaldybės butų ūkio tarnybos antspaudu (t. 2, b. l. 28). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2-osios laiptinės butų savininkų susirinkimo protokolas patvirtina tai, kad tiek ieškovės, tiek kitų butų savininkų nuosavybės teisės į ginčo pastogės dalį atsirado ne turto (butų) įgijimo sandorio pagrindu, o gyvenamojo namo butų, virš kurių yra ši pastogė, savininkams išreiškus norą ir ėmusis veiksmų suformuoti tokį nekilnojamo turto objektą – neįrengtą pastogę.

20. Remiantis 2009 m. atliktų pastogės matavimų duomenimis, bendras pastogės plotas sudaro 13,78 kv. m pagal butų Nr. (duomenys nesklebtini) plotus, pastogėje kiekvienam bendraturčiui turėjo tekti atitinkamas patalpos plotas, priklausomai nuo jų turimų butų ploto. Atsižvelgiant į atsakovo, ieškovės ir D. K. butų plotus, atsakovui turėjo atitekti 29/100 dalys pastogės ploto, o ieškovei 35/100 dalys, D. K. 36/100 dalys. Atlikus pastogės kadastrinius matavimus ir pateikus prašymus įregistruoti butų savininkų dalis bendrojoje pastogės nuosavybėje, ieškovei buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 132/1378 dalis pastogės, atsakovui buvo įregistruota 109/1378 dalys šios pastogės (t. 2, b. l. 15–27). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarė R. K. patvirtino Palėpės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys nesklebtini), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui 132/1378 dalis 13,78 kv. m bendro naudingo ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės 19-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodoma, kad palėpė pardavėjai priklauso pagal sutartį, patvirtintą (duomenys nesklebtini), registro Nr. (duomenys nesklebtini). Ieškovė visas jai priklausančias pastogės 132/1378 dalis pardavė A. G. už 5 000,00 Lt (t. 1, b. l. 22–23).

21. Patikslinus ieškovei priklausiusią palėpės dalį (duomenys nesklebtini) Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarė R. K. patvirtino palėpės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys nesklebtini), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui naujai jos vardu įregistruotas pastogės 178/689 dalis (arba 356/1378 dalis). Pagal (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutartį dėl likusių 356/1378 dalių pastogės pardavimo atsakovas ieškovei sumokėjo 3 000 Lt (t. 1, b. l. 25–29). Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 6 d., metu trečiasis asmuo notarė nurodė, kad sandoris įvyko labai seniai, jo atsiminti neįmanoma ir dokumentai yra išgabenti į archyvą saugoti. Ji notare dirba (duomenys nesklebtini) metus; į notarų biurą atvykusių asmenų veiksnumą galima nustatyti įvairiais būdais: ankstesniais metais gautais teismų pateiktais sprendimais, vėliau Neveiksnių asmenų registre. Būna ir neadekvačių asmenų, kurie dar nepripažinti neveiksniais. Tokiu atveju naudojamos kitos priemonės: užduodami klausimai, vyksta bendravimas ir, jei asmuo kelia įtarimų, tuomet atsisakoma sudaryti sandorį. Kaip teigiama, sandorio pasirašymo metu močiutė buvo atvežta nieko nesuvokianti, tačiau tai neįmanoma, nes tai matyti iš asmens elgsenos, kalbos. Atsiskaitymai už sandorius vykdavo ir prie notaro akių, ir už uždarų durų. Visos klientų grupės atvykdavo du kartus: sandorio užsisakyti ir jo pasirašyti. Įtariant asmens neadekvatumą prašoma ir gydytojo pažymos arba kylant bent mažiausiam įtarimui atsisakoma sudaryti sandorį. Sudarant sandorį su ieškove nekilo jokio įtarimo dėl bet kurios šalies veiksnumo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:11:10 iki 14:48:43). Taigi šie trečiojo asmens paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tai, jog notarei nekilo abejonių dėl to, kad ieškovė nesupranta sandorių esmės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad notarė savo pareigas atliko netinkamai. Todėl šiuo aspektu yra pagrindo išvadai, kad ieškovė abiejų sandoriu sudarymo metu, t. y. (duomenys nesklebtini), buvo visiškai veiksni ir suprato savo veiksmų esmę ir sudarytų sandorių su atsakovu teisines pasekmes.

22. (duomenys neskelbtini) atsakovas dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai L. G. 445/689 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30).

23. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei buvo atliktos keturios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės: (duomenys nesklebtini) – pateiktos iš kitų civilinių bylų; o (duomenys nesklebtini) atliktos nagrinėjant bylą.

24. (duomenys nesklebtini) Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) pateikiama išvada dėl ieškovės psichikos būklės (duomenys nesklebtini), sudarytų sandorių metu. Šiuo ekspertizės aktu buvo vertinama ieškovės psichikos būklė (duomenys nesklebtini), t. y. vėlesnis laikotarpis nei šioje byloje ginčijami sandoriai. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad ieškovė, (duomenys nesklebtini) sudarydama vienašalį sandorį, kuriuo davė sutikimą įkeisti 2 kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), už atsakovės V. R. įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti tolimųjų savo veiksmų pasekmių ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Ekspertizei atlikti buvo pateiktas kompaktinis diskas su civilinės bylos Nr. e2-749-826/2019 medžiaga, ieškovės ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš UAB Plungės sveikatos centro, ekspertizė atlikta dalyvaujant tiriamajai – ieškovei (2 t., b. l. 189–199).

25. (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) pateikiama išvada, kad ieškovei nustatyta diagnozė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydama, realizuodama savo civilines teises ir pareigas visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Šiuo ekspertizės aktu teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atliekama siekiant nustatyti ieškovės psichikos būklę (duomenys nesklebtini) civilinėje byloje Nr. e2YT-520-911/2021 dėl ieškovei neveiksnumo nustatymo atskirose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse. Nors ekspertizės akte nurodomi duomenys, kad buvo konsultuota psichiatro (duomenys nesklebtini), nustatyta diagnozė – nepatikslinta demencija, tačiau iš teismo nutarties skirti ekspertizę matyti, kad ekspertizei nebuvo keliamas tikslas analizuoti nagrinėjamoje byloje ieškovės psichikos būklę (duomenys nesklebtini) sudarytų sandorių metu. Šiai ekspertizei atlikti ekspertams buvo pateiktas kompaktinis diskas su civilinės bylos medžiaga, ieškovės ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš UAB Plungės sveikatos centro, pristatyta tiriamoji – ieškovė (1 t., b. l. 59–68).

26. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir Kauno psichiatrijos skyriuje atlikta (duomenys nesklebtini) ekspertizė, pateikta išvada, kad ieškovei nustatyta diagnozė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius, atsižvelgiant į jos psichikos būseną, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sandorių sudarymo metu. Šiai ekspertizei atlikti buvo pateikta civilinė byla, ambulatorinė sveikatos istorija iš UAB „Rietavo šeimos daktaras“, med. dokumentų kopijos (9 lapai) (t. 3, b. l. 45–53).

27. 2023 m. lapkričio 13 d. byloje teismo nutartimi paskirta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė pavedant ją atlikti VĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai. Ekspertizė atlikta ir (duomenys nesklebtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys nesklebtini) išvadoje nurodoma, kad medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės bei numatyti jų pasekmių. Ekspertizės akte konstatuojama, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) nesirgo jokia demencijos forma – nei senatvine, nei mišria kortikine subkortikine. Tokia išvada padaryta motyvuojant tuo, kad, išskyrus psichiatrą V. N., kiti medicinos specialistai (psichiatrai, neurologai, reabilitologai ir kt.) nuo (duomenys nesklebtini) tyrę, gydę ieškovę, nenustatė jai jokių demencijai būdingų požymių; stacionarių gydymų (duomenys nesklebtini) duomenys, atsižvelgiant į tokio gydymo trukmę bei dinaminį stebėjimą, objektyvumo prasme yra daug patikimesni nei trumpalaikių ambulatorinių vizitų duomenys; ieškovės kognityvinės funkcijos net ūmiu poinsultiniu laikotarpiu (duomenys nesklebtini) ir praėjus 5 metams po insulto (duomenys nesklebtini) buvo tik nežymiai nusilpusios ir praktiškai atitiko fiziologinio senėjimo normą ((duomenys nesklebtini) MMSE –24 balai); demencija – tai lėtinis progresuojantis sunkus psichikos sutrikimas, kuris pažeidžia visas psichikos funkcijas (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kritiką ir kt.), sutrikdo elgesį bei socialinę ir buitinę adaptaciją. Asmuo, sergantis demencija, praranda savarankiško gyvenimo įgūdžius, nesugeba kryptingai, tikslingai ir racionaliai veikti. Šiai ekspertizei atlikti buvo pateikta visa šios nagrinėjamos bylos medžiaga, ieškovės medicinos dokumentai: gydymo stacionare ligos istorijos iš Klaipėdos universiteto ligoninės (5 vnt.), jos sveikatos istorija iš UAB Rietavo šeimos centro ir forma Nr. (duomenys nesklebtini) iš UAB Plungės sveikatos centro (t. 4, b. l. 57–73).

28. Ieškovė pripažinta neveiksnia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-520-911/2021 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-06616-2020-4). Šiuo sprendimu teismas nusprendė pripažinti ieškovę neveiksnia išvardintose srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.); pilietinių teisių sritis (naudojimasis rinkimų ir balsavimo teise rinkimuose).

29. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustačius, kad atsakovas A. G. mirė (duomenys nesklebtini), atsakovas buvo pakeistas jo teisių perėmėjais: L. G., S. G., V. G., R. G.. Teisių perėmėjai nurodė, kad bylos aplinkybės žinomos, palaiko atsakovų nurodytą poziciją.

Dėl ieškovės prašymo iškviesti ir apklausti byloje teismo psichiatrus / ekspertus S. S. ir K. D.

30. Ieškovė, atstovaujama atstovo, apeliaciniame skunde suformulavo prašymą iškviesti ir apklausti byloje teismo psichiatrus ekspertus S. S. ir K. D.. Nurodė, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, sirgo demencija, todėl negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, suprasti sandorių pasekmių. Kartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė nepaneigė ieškovę gydžiusio gydytojo psichiatro V. N. diagnozių ir (duomenys nesklebtini) atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, kadangi, atlikus dvi teismo psichiatrijos ekspertizes ir gavus dvi skirtingas išvadas dėl tų pačių ekspertams užduotų klausimų, 2024 m. kovo 15 d. teismo posėdyje nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės atstovės prašymą iškviesti ir apklausti ekspertizę atlikusius minėtus teismo psichiatrus, turint tikslą išsiaiškinti skirtingų išvadų priežastis dėl tų pačių ekspertams užduotų klausimų. Ieškovės atstovų nuomone, tik apklausus ekspertus, buvo galima galbūt pašalinti abejones dėl skirtingų išvadų teisingumo, o jų nepašalinus, pasinaudoti galimybe prašyti teismo skirti dar vieną teismo psichiatrijos ekspertizę, prašant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, esančios Vilniuje.

31. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme 2024 m. kovo 15 d. vykusio posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad skiriasi (duomenys nesklebtini) teismo medicinos ekspertizės išvados, todėl jam šiuo pagrindu kyla klausimų, kokiu pagrindu buvo priimtos išvados. Ieškovės atstovas akcentavo, kad (duomenys nesklebtini) teismo medicinos ekspertizės akte yra nurodyta, kad ji pomirtinė, be to, abu teismo medicinos ekspertai nebuvo nuvykę pas ieškovę, jos neapžiūrėjo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės atstovės pagal įstatymą ir atstovo advokato prašymą dėl ekspertų S. S. ir K. D. apklausos protokoline nutartimi nutarė prašymo netenkinti. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas advokatas reikšdamas prašymą nesuformulavo, kokius konkrečiai klausimus kviečiamiems ekspertams jis ketina užduoti. Nurodė tik tai, kad turi klausimų ekspertams, kad ieškovė nebuvo ekspertų apžiūrėta, kad nepagrįstai nurodoma, kad atlikta pomirtinė ekspertizė. Teismas akcentavo, kad vertinant ieškovės atstovo paaiškinimus, ekspertizės akte nurodant faktines aplinkybes, kad atlikta pomirtinė ekspertizė, yra padaryta techninė klaida. Akcentavo, kad ieškovės atstovas nepagrindė argumentų, kodėl ieškovės atstovas būtent tik šiuo metu teikia tokio pobūdžio prašymą, nors su abiejų atliktų ekspertizių išvadomis visoms bylos šalims buvo sudaryta galimybė tinkamai ir laiku susipažinti (teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:05:34 iki 09:10:49).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti prašymo dėl ekspertų apklausos yra nepagrįstas. Bylos duomenimis, atlikus (duomenys nesklebtini) teismo psichiatrijos ekspertizę, akte Nr. (duomenys nesklebtini) pateikta išvada, kad ieškovei nustatyta diagnozė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius, atsižvelgiant į jos psichikos būseną, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės, kurią (duomenys nesklebtini) atliko VĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba, akto Nr. (duomenys nesklebtini) matyti, kad ekspertizei atlikti buvo pateikta daug išsamesnė medžiaga, visa šios nagrinėjamos bylos medžiaga, ieškovės medicinos dokumentai: gydymo stacionare ligos istorijos iš Klaipėdos universiteto ligoninės (5 vnt.), jos sveikatos istorija iš UAB Rietavo šeimos centro ir forma Nr. (duomenys nesklebtini) iš UAB Plungės sveikatos centro. Šioje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės ir numatyti jų pasekmių (šios nutarties 27 punktas).

33. Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje. Ekspertas išvadą gali išaiškinti žodžiu, žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai ir kt. (CPK 217 straipsnio 4 dalis). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis).

34. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas nurodė, kad, atlikus kartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertas padarė priešingą išvadą nei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, t. y. padarė išvadą, kad J. B. Š. ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo suprasti savo atliekamų teisinių veiksmų esmę ir sudaromų sandorių reikšmę. Ekspertizės akte konstatuojama, kad ji (duomenys nesklebtini) nesirgo jokia demencijos forma – nei senatvine, nei mišria kortikine subkortikine. Taip pat nesuprantama, kodėl ekspertas akte nurodė „Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada“ (akto lapas 12). Aprašomojoje kartotinės ekspertizės dalyje (ekspertizės akto 15 lapas) ekspertas padarė išvadą, kad medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, kad J. B. Š. (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorių metu būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės ir numatyti jų pasekmių. Akcentuoja, kad ieškinio reikalavimai daugiausia grindžiami savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, todėl pagrindiniu įrodymu byloje tampa ekspertų išvada. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

35. Vertinant (duomenys nesklebtini) ekspertizės akte nurodytus duomenis, kurių pagrindu atlikta ekspertizė ir pateikta išvada, matyti, kad ekspertizės akte išsamiai nurodyti duomenys apie ieškovės apsilankymus gydymo įstaigose. (duomenys nesklebtini) šeimos gydytojo įraše pažymėta, kad vargina širdies skausmas, silpnumas, galvos skausmai, diagnozuota hipertenzinė liga, II stadija, išeminė širdies liga; (duomenys nesklebtini) jai buvo diagnozuota juosmens srities stuburo osteochondrozė su radikulopatiniu sindromu; (duomenys nesklebtini) ji buvo gydoma VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, nustatytos diagnozės: nugaros smegenų kompresija, L4-5 disko protrūzija, kairės pėdos parezė, III laipsnio nepakankamumas; klubo sąnarių OA nepakankamumas, II laipsnio; tulžies pūslės akmenligė. Ligos istorijos išraše pažymėta, kad atvykusi skundžiasi nugaros skausmais, klubo sąnarių skausmais, silpna kairė koja, bendru silpnumu. (duomenys nesklebtini) ji buvo gydoma VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos ir klinikinės imunologijos skyriuje, jai buvo diagnozuota diskooksogeninė radikulopatija L4-L5 dėl stuburo osteochondrozės; radikulopatija L5-S1 iš kairės, kairės pėdos parezė; tulžies pūslės akmenligė. Išraše pažymėta, kad ligonė skundžiasi stuburo skausmu juosmeninėje dalyje, skauda keliai, skausmai plinta į pėdą. (duomenys nesklebtini) išraše iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pažymėta, kad buvo gydyta dėl diskogeninės radikulopatijos L4-5, L5-S1 kairėje, stuburo stenozės, kairės pėdos parezės, tulžies pūslės akmenligės; (duomenys nesklebtini) šeimos gydytojo įrašas: „Skundžiasi širdies permušimais, padidėjusiu jautrumu. Vakar grįžo iš VšĮ Klaipėdos ligoninės po stacionarinio gydymo“; (duomenys nesklebtini) psichiatro V. N. konsultacija: „Paskutinius 2-3 metus pradėjo ryškiai blogėti atmintis, dėmesys, susiaurėjo interesų ratas, pradėjo mažiau viskuo domėtis, nebenori bendrauti, darosi uždaresnė. Prieš 4 m. laiko pacientei buvo nustatyta stuburo išvarža, labai dėl to pergyvena, vartoja daug medikamentų, sunku buvo su tuo susitaikyti. Nebegali darbuotis, pasidarė priklausoma nuo namiškių ir palaipsniui psichinė būsena pradėjo blogėti. Nuo (duomenys nesklebtini) vėl pasidarė blogai su stuburu, atsirado pastovus skausmas, gydyta Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Vėliau taikytos reabilitacinės procedūros. Po šios somatinės būklės pablogėjimo, psichinė būsena dar labiau pablogėjo. Obj.: veidas liūdnas, nuotaikos fonas pažemintas, emocijos priblėsusios, kiek monotoniškos. Dėmesys išblaškytas. Mąstymo tempas lėtas. Atmintis bloga. Nežino kuri yra savaitės diena, kurie metai, kuris mėnuo. Labai bloga fiksacinė atmintis, geriau prisimena praeities įvykius. Interesų ratas labai susiaurėjęs. Namiškių žodžiais, anksčiau buvusi bendraujanti, viskuo besidominti, mėgusi gaminti valgyti, tvarkytis namuose, mėgo rankdarbius. Paskutiniu metu daugiausiai laiko leidžia neproduktyviai, gulinėja lovoje, vaikšto po kambarį be tikslo, nebesidomi nei spauda, nei televizoriumi, nes televizijoje pažiūrėjusi kokią laidą ar serialą kitą dieną visai neprisimena apie ką žiūrėjo, negamina pati valgio, nebesirenka ką valgyti, jei ką paduoda tą ir valgo, pati maisto neprašo, galėtų būti visą dieną nevalgiusi. Nebenori bendrauti su tolimesniais giminėmis, nes nebeprisimena jų vardų, sūnėnų, dukterėčių vardų, nebeturi noro tvarkytis, praustis, vis reikia ją paraginti, nors anksčiau buvusi labai tvarkinga, kruopšti, dažnai blogai miega nakties metu. nes dienos metu vis gulinėja, snaudžia. Stebimi senatvinės demencijos požymiai ir kognityvinių funkcijų smukimas, ryškus atminties blogėjimas. Esant tokiai simptomatikai, pacientė viena pati nebesugeba tvarkytis namuose, pilnai pasirūpinti savimi, todėl reikalinga kito žmogaus nuolatinė priežiūra (pagalba)“, atliktas MMSE testas, MMSE – 14 balų; vidutinis pažinimo sutrikimas; nustatyta diagnozė: senatvinė demencija su depresiniu sutrikimu (F03); (duomenys nesklebtini) konsultuota neurologo V. N., nustatyta diagnozė: juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimas (G54.4); (duomenys nesklebtini) neurologo V. N. įraše pažymėta, kad baigė I reabilitacijos etapą, siunčiama II reabilitacijos etapo; nustatyta diagnozė: juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimas (G54.4); (duomenys nesklebtini) konsultuota psichiatro V. N.: „Namuose. Namiškiai atžymi, kad pacientė paskutiniu metu pradėjo sunkiai orientuotis laike, užmiršta, nežino savaitės, mėnesio dienos, vietoje ir laike orientuojasi geriau, žino kur gyvena, tačiau nepasako kur šiuo metu yra, kelintame aukšte, įsiminimas geras, dėmesio koncentracija blogėja. Trumpalaikė atmintis patenkinama, sunkiai įsimena 3 pasakytus žodžius. Ilgalaikė atmintis geresnė, kalba daugiau apie praeitį, kalbėdama maišo vardus, pavardes, datas, nenori bendrauti su žmonėmis, atžymi, kad kai kurių žmonių nepažįsta, nėra apie ką kalbėti. Daiktus pažįsta, tačiau kalbėdama apie, pirmiau pasako kam jie reikalingi, paskui pasako jų paskirtį. Supratimas patenkinamas, paliepimų pacientė nevykdo. Nesidomi savimi, aplinka, viena nevalgo, reikalinga pagalba ruošiant maistą. Daug guli, reikalinga pagalba pasikeliant iš lovos. Asmeniniu tualetu nesinaudoja, sunkiai vaikšto, sunkiai atsikelia iš lovos. Sutrikusi žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijos kontrolė. Pacientė be kitų asmenų priežiūros gyventi negali“, atliktas MMSE testas – 13 balų, nustatyta diagnozė: senatvinė demencija (F03), siunčiama į GKK dėl nuolatinės priežiūros poreikių nustatymo; (duomenys nesklebtini) neurologo V. N. konsultacija (neįskaitoma). (duomenys nesklebtini) šeimos gydytojos įrašas: „Skundžiasi širdies permušimais, skausmais stuburo juosmens dalyje, kurie plinta į kairę šlaunį“; nustatytos diagnozės: KŠL, stabili krūtinės angina, PAH; (duomenys nesklebtini) siuntime į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo psichiatras / neurologas V. N. atlikto MMSE testą, gautas rezultatas – 14 balų, vidutinis pažinimo sutrikimas, Blessedo demencijos skalė – 19 balų, vidutinis pablogėjimas, psichikos būklės aprašyme pažymėjo: „Pacientė blogai orientuojasi laike, savyje orientuota, įsiminimas blogas, dėmesio nesukaupia, trumpalaikė atmintis bloga, supratimas sumažintas, paliepimų nevykdo. Mąstymas sulėtintas, (neįskaitoma). Emociškai nestabili, dažnai verkia (neįkaitoma). Sutrikusi kasdienė veikla, valgymo ir apsirengimo įgūdžiai (toliau neįskaitoma); nustatytos diagnozės: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija (F01.3); liumbalinė osteochondrozė ir spondilioartrozė ((M51.1)“; (duomenys nesklebtini) odontologo įrašas <...>; (duomenys nesklebtini) šeimos gydytojo įrašas: „Savijauta patenkinama. Obj.: širdies tonai ritmiški, AKS 120/70 mmHg, pulsas 72 k/min“, nustatytos diagnozės: M81.0; M54.1; (duomenys nesklebtini) neurologo V. N. konsultacija, įrašas neįskaitomas; (duomenys nesklebtini) ji buvo gydoma Plungės savivaldybės ligoninės Vidaus ligų ir chirurgijos skyriuje, nustatytos diagnozės: lėtinis cholecistitas; lėtinis hepatitas bei kitos somatinės ligos. Ligos istorijos epikrizėje pažymėta, kad ligonė hospitalizuota į Vidaus ligų skyrių dėl galvos skausmų, pykinimo, bendro silpnumo ir padidėjusio kraujo spaudimo. Bendra būklė vidutinio sunkumo. Gydymo metu atliktas tulžies akmenų pašalinimas ir bambos išvaržos plastika. Gydymas sklandus. Patenkinamos būklės išrašyta toliesniam ambulatoriniam gydymui (iš ligos istorijos Nr. (duomenys nesklebtini) išrašo); (duomenys nesklebtini) gydyta Plungės rajono savivaldybės ligoninės Vidaus ligų ir chirurgijos skyriuje, nustatytos diagnozės: lėtinis cholecistitas; lėtinis hepatitas; krūtinės angina; gastritas; hipertenzinė kardiopatija ir t. t. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija įvertinusi ekspertizės aktą daro išvadą, kad akte nurodyti duomenys yra išsamūs, ekspertų išvados yra pagrįstos ir aiškios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti, su jomis nesutikti (CPK 185 straipsnis).

36. Apeliantės atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad pakartotinės ekspertizės išvados ne tik prieštarauja pirminės ekspertizės išvadoms, bet ir nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis vadovaudamasis Kauno psichiatrijos skyrius padarė išvadas. Teismas nevertino, kad ekspertas K. D. nepaneigė psichiatro V. N. diagnozės, jo atliktų tyrimų. Apeliantės atstovo vertinimu, visiškai neaišku, kokiu pagrindu kartotinės ekspertizės metu padaryta išvada, kad J. B. Š. (duomenys nesklebtini) nesirgo jokia demencijos forma.

37. Be to, kas nurodyta, ekspertizės akte yra akcentuojama ir apibūdinama, kad demencija – tai organinio galvos smegenų pažeidimo sukeltas sunkus progresuojantis lėtinis psichikos sutrikimas, pasireiškiantis reikšmingu intelektinių, kognityvinių funkcijų smukimu, atminties, dėmesio, orientacijos, valios, kritinių-prognostinių funkcijų sutrikimu, mąstymo procesų sulėtėjimu, neproduktyvumu, asmenybės dezintegracija bei socialine ir buitine dezadaptacija. Sergant demencija, ryškus kognityvinis defektas visada išsivysto palaipsniui, net esant greitai progresuojančioms demencijoms (pvz., po insulto), žymus pažinimo funkcijų pablogėjimas išsivysto tik per keletą mėnesių. Remiantis tarptautinės ligų klasifikacijos TLK-10 rekomendacijomis, kliniškai demenciją galima diagnozuoti tais atvejais, kai išreikšti kognityvinių funkcijų sutrikimai, būdingi demencijai, yra stebimi bent 6 mėnesius. (duomenys nesklebtini), t. y. prieš 3 mėn. iki sandorio sudarymo, J. B. Š. buvo apžiūrėta šeimos gydytojos, ši pažymėjo, kad jos savijauta patenkinama, jokių psichikos sutrikimo požymių neaprašė ir rekomendavo, tik gydytojo neurologo konsultaciją. Tą pačią dieną J. B. Š. lankėsi pas gydytoją odontologą, jis jai išrovė 2 dantis ir įrašė į eilę dantų protezavimui. (duomenys nesklebtini) Plungės ligoninėje jai buvo atlikta tulžies akmenų pašalinimo chirurginė operacija. Stacionarinio gydymo metu ji buvo kontaktiška ir nuosekliai dėstė savo nusiskundimus. Pažymi, kad chirurginė operacija galėjo būti atlikta tik gavus jos asmeninį sutikimą. (duomenys nesklebtini) Akių ligų skyriuje jai buvo atlikta operacija dėl kataraktos. Kitą dieną buvo konsultuota vidaus ligų gydytojo, jokių atminties, orientacijos sutrikimų jai nestebėta. (duomenys nesklebtini) J. B. Š. patyrė išeminį galvos smegenų insultą, kuris komplikavosi daliniu kalbos sutrikimu (daline motorine afazija), tačiau net esant šiam ūmiam galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui jos kognityvinės funkcijos buvo tik nežymiai sutrikę, ji pati pasirašė ligos istorijoje, nuosekliai išdėstė nusiskundimus, buvo visiškai orientuota laike, vietoje ir savyje, visiškai save apsitarnaudavo. Reabilitacinio stacionarinio gydymo metu, kuris tęsėsi iki (duomenys nesklebtini), jos kognityvinės funkcijos pagerėjo nuo MMSE 20 (lengvas kognityvinis sutrikimas) iki MMSE 24 balų (atsižvelgiant į jos amžių (duomenys nesklebtini) m.) atitinka normą). Viso gydymo metu su ja buvo palaikomas visavertis produktyvus kontaktas, ji elgėsi adekvačiai, buvo motyvuota dėl reabilitacijos, jos psichoemocinė būklė išliko stabili, tačiau gydytojas psichiatras V. N. po mėnesio (duomenys nesklebtini) nurodo, kad J. B. Š. dezorientuota laike ir vietoje, nesukaupia dėmesio, nepažįsta artimųjų (atliktas MMSE – 8 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas), ir vėl konstatuoja demencijos diagnozę ir kt.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų suabejoti atliktos ekspertizės išsamumu, pagrįstumu. Ieškovės atstovas iš esmės nurodė, kad nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, tačiau nei pirmosios instancijos teisme atsakydamas į teismo klausimus nenurodė, kokius konkrečiai nori užduoti klausimus ekspertams, nei nurodė apeliacinės instancijos teismui, su kokiais ekspertizės akte nurodytais medicininiais duomenimis ar konkrečiais argumentais, pagrindžiančiais akto išvadas, nesutinka, kokie įrodymai paneigia ekspertizės išvadą ir kita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog (duomenys nesklebtini) ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė pomirtinė, vertintina, kaip techninė klaida, nes, kad tai klaida, teismo posėdžio metu akcentavo ir ieškovės atstovas, ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų apie ieškovės mirtį, ekspertizės akte šios aplinkybės nebuvo nurodytos, ekspertizės akte išvados padarytos remiantis bylos duomenimis, medicininiais dokumentais, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios techninės klaidos buvimas pats savaime nepaneigia ekspertų padarytų išvadų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors ieškovės atstovas nurodė, kad pas ieškovę ekspertai nebuvo atvykę, tačiau ieškovės atstovas nekėlė klausimo dėl būtinybės ekspertams apžiūrėti ieškovę, be to, pagal medicininius dokumentus, ieškovės sveikatos būklė buvo vertinama sandorių sudarymo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys nesklebtini), po šių sandorių sudarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir ieškovės sveikatos būklė, sprendžiant iš medicininių dokumentų ir pateiktos išvados, yra pasikeitusi.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo ekspertizę atlikusių teismo ekspertų apklausa teisme negali būti laikoma absoliučia šalių teise ar teismo pareiga. Ar byloje, kurioje atlikta teismo ekspertizė, yra būtina eksperto apklausa, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Šalis, prašanti apklausti ekspertą teismo posėdyje ar nesutikdama su ekspertizės aktu ir siekdama, kad būtų atlikta pakartotinė ekspertizė, tokį procesinį prašymą turi pareigą pateikti laiku, tinkamai jį pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė, jos atstovai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė prašymo, kuriame būtų suformuluoti klausimai kviečiamiems apklausos ekspertams. Nors nurodė dėl ekspertizės būtinumo, nepateikė ir prašymo skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, nenurodė, kokie atsakymai yra neaiškūs ir (ar) neišsamūs, nepagrįsti, į kokius klausimus pakartotinai turėtų būti atsakyta. Taigi konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės atstovų prašymo pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Ieškovė turėjo pareigą ir galimybę laiku teikti įrodymus, prašymus, pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Todėl ieškovės atstovo advokato argumentai, kad ieškovei tokia teisė nebuvo suteikta, nepagrįsti. Šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su vertinimu, kad teismas užkirto ieškovei, ją atstovaujantiems atstovams tinkamai įgyvendinti rungimosi principą civiliniame procese, kad tokius teismo veiksmus yra pagrindo laikyti šališkais ir naudingais atsakovų pusei.

40. Taigi, įvertinus ieškovės atstovų prašymą dėl ekspertų apklausos, tai kad, tik apklausus ekspertus, buvo galima galbūt pašalinti abejones dėl skirtingų išvadų teisingumo, o jų nepašalinus, pasinaudoti galimybe prašyti teismo skirti dar vieną teismo psichiatrijos ekspertizę, vertintina, kad toks nesukonkretintas ir pavėluotai pareikštas bendro pobūdžio prašymas pirmosios instancijos teisme, nesutinkant su prašymu kitiems proceso dalyviams, būtų tik užvilkinęs bylos išnagrinėjimą iš esmės. Pažymėtina, kad apeliantė ir apeliaciniame skunde nurodė, kad, tik apklausus ekspertus, buvo galima galimai pašalinti abejones dėl skirtingų išvadų teisingumo, o jų nepašalinus, pasinaudoti galimybe prašyti teismo skirti dar vienos teismo psichiatrijos ekspertizės, prašant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos. Tačiau ir apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėtų būti kviečiami apklausti ekspertai, t. y. nesuformulavo konkrečių klausimų ekspertams, kurie, apeliantės vertinimu, pašalintų jos abejones, neaiškumus dėl ekspertų padarytų išvadų, nenurodė, į kuriuos klausimus liko neišsamiai atsakyta, ir kita. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliantės prašymo dėl teismo psichiatrų ekspertų S. S. ir K. D. apklausos nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo tenkinti.

Dėl sandorių panaikinimo

41. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė atsakovui 132/1378 dalis 13,78 kv. m bendro naudingo ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės 19-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 5 000 Lt. Patikslinus ieškovei priklausiusią palėpės dalį (duomenys nesklebtini) ieškovė pardavė atsakovui naujai jos vardu įregistruotą pastogės dalį – 178/689 (arba 356/1378 dalis), už 3 000 Lt.

42. Ieškovės atstovė prašė pripažinti ieškovės J. B. Š. sudarytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais dviem aspektais: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to, kad ginčijamais sandoriais buvo parduotas svetimas turtas be savininko žinios ir sutikimo (CK 4.48 straipsnis), ginčijamų sandorių sudarymo metu turto pardavėja teisiškai nebuvo įforminusi palikimo po savo sutuoktinio mirties, todėl negalėjo disponuoti mirusio sutuoktinio turto dalimi, ir kaip sandorius, sudarytus savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 straipsnis).

43. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 4.48 straipsnio 1 dalis numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Todėl šiuo atveju yra būtina nustatyti, kas ieškovės ginčijamų sandorių atveju buvo ginčijamo daikto savininkas ir ar ginčijamu sandoriu buvo (galėjo būti) kaip nors pažeistos tikrojo turto savininko teisės ir interesai. Ieškovės atstovė teigdama, kad ieškovė pardavė ne jai priklausančią palėpės dalį, rėmėsi tuo, kad tik 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-818-980/2022 nusprendė, kad J. B. Š. priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. Š. mirties (duomenys nesklebtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti. 2022 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-2935-1030/2022 priėmė sprendimą – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š., gimusio (duomenys nesklebtini) ir mirusio (duomenys nesklebtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Minėtų teismo sprendimų pagrindu Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P. (duomenys nesklebtini) išdavė J. B. Š. nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys nesklebtini), o (duomenys nesklebtini) paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys nesklebtini), pagal kurį ji paveldėjo velionio sutuoktinio dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys nesklebtini) pagal Lietuvos būtų ūkio privatizavimo įstatymą. Butas įsigytas esant santuokoje su P. Š.. Palikimo po P. Š. mirties atsiradimo momentu paveldėjimo klausimus reglamentavo 1964 m. Civilinis kodeksas. Teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai ir laiku buvo priėmusi palikimą ir tai patvirtino ieškovės atstovės pateikti minėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovės sutuoktinio mirties metu galiojusią teisinę praktiką ir teisinį reglamentavimą padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai laiku priėmė palikimą ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) sandorių sudarymo metu buvo teisėta ir vienintelė turto savininkė, todėl ginčijamus sandorius galėjo sudaryti. Dėl šių nustatytų pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių ir teismo išvadų ginčo byloje nėra.

44. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikia atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Ieškovės atstovė, įrodinėdama ieškovės psichikos būseną, dėl kurios ieškovė negalėjo ginčijamų sandorių metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, remiasi (duomenys nesklebtini) ekspertų išvadomis, kuriose nurodyta, kad ieškovė nuo (duomenys nesklebtini) sirgo demencija.

45. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ekspertams pateiktą medžiagą, padarytas išvadas nurodė, kad teismas nesivadovauja (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys nesklebtini) ir (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys nesklebtini), nes ekspertizių metu nebuvo tiriama ir vertinama ieškovės psichikos būklė šioje byloje ginčijamų sandorių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) laiku. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ekspertams pateiktos ekspertizėms atlikti medžiagos matyti, kad, be pačios tiriamosios J. B. Š. ambulatorinių duomenų, ekspertizėms atlikti buvo pateikiama tik civilinių bylų medžiaga ir J. B. Š. asmens sveikatos ambulatorinė kortelė iš UAB Plungės sveikatos centro, kurioje esantys įrašai prieštarauja šioje byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

46. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) padaryta išvada, kad J. B. Š. nustatyta diagnozė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius, atsižvelgiant į jos psichikos būseną, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat nesivadovauja. Nurodė, kad ekspertizės metu buvo tiriama dabartinė ieškovės psichikos būklė bei ribotas kiekis medicininių dokumentų. Šios ekspertizės metu, kaip ir (duomenys nesklebtini) atliktų ekspertizių metu, buvo vadovaujamasi tik ieškovės ambulatorinės kortelės iš UAB Plungės sveikatos centro, UAB „Rietavo šeimos daktaras“ duomenimis, kuriuose (duomenys nesklebtini) psichiatro V. N. įrašai apie ieškovės psichikos būklę ir nustatytą diagnozę (demenciją) padaryti daugiausia iš namiškių, kurių ieškovė neturėjo, žodžių ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems duomenims.

47. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys nesklebtini) išvadomis, kad medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, kad J. B. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorių metu būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės bei numatyti jų pasekmių. Akcentavo, kad ekspertizės akte konstatuojama, kad J. B. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) nesirgo jokia demencijos forma – nei senatvine, nei mišria kortikine subkortikine. Tokia išvada padaryta motyvuojant tuo: 1. Išskyrus psichiatrą V. N., kiti medicinos specialistai (psichiatrai, neurologai, reabilitologai ir kt.), nuo (duomenys nesklebtini) tyrę, gydę J. B. Š., nenustatė jai jokių demencijai būdingų požymių. 2. Stacionarių gydymų (duomenys nesklebtini) duomenys, atsižvelgiant į tokio gydymo trukmę bei dinaminį stebėjimą, objektyvumo prasme yra daug patikimesni nei trumpalaikių ambulatorinių vizitų duomenys. 3. J. B. Š. kognityvinės funkcijos net ūmiu poinsultiniu laikotarpiu (duomenys nesklebtini) ir praėjus 5 m. po insulto (duomenys nesklebtini) buvo tik nežymiai nusilpę ir praktiškai atitiko fiziologinio senėjimo normą ((duomenys nesklebtini) MMSE – 24 balai). 4. Demencija – tai lėtinis progresuojantis sunkus psichikos sutrikimas, kuris pažeidžia visas psichikos funkcijas (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kritiką ir kt.), sutrikdo elgesį bei socialinę ir buitinę adaptaciją. Asmuo, sergantis demencija, praranda savarankiško gyvenimo įgūdžius, nesugeba kryptingai, tikslingai ir racionaliai veikti. Teismas nurodė, kad toks elgesys nelieka nepastebėtas aplinkinių, ypač medicinos specialistų, tačiau pati ieškovė ir liudytoja patvirtino, kad J. B. Š. iki (duomenys nesklebtini) pati savarankiškai mokėjo visus mokesčius, iki patirto insulto galėdavo pati susitvarkyti kambarį, pasigamini maistą, eidavo į bažnyčią, sugebėdavo apsipirkti parduotuvėje, dalyvavo senjorų susirinkimuose ir pan. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ginčijamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorių metu suprato atliekamų teisinių veiksmų esmę ir sudaromų sandorių reikšmę.

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. B. Š. iki jos apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namuose gyveno adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) psichiatras V. N. konsultacijos metu iš namiškių žodžių nustatė ieškovei diagnozę – senatvinė demencija su depresiniu sutrikimu. (duomenys nesklebtini) psichiatras V. N. konsultacijos metu iš namiškių pasakojimo patvirtino senatvinės demencijos diagnozę. Abiejų konsultacijų metu ieškovės būklė apibūdinama taip: negali gyventi savarankiškai, reikalinga kito žmogaus nuolatinė priežiūra (pagalba). Ieškovės atstovė pripažino, kad jos atstovaujama ieškovė J. B. Š. iki (duomenys nesklebtini) gyveno visiškai savarankiškai, ją ji aplankydavo (duomenys nesklebtini) kas 2–3 savaites. Taip pat patvirtino, kad ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), viena ir jokių namiškių neturėjo. Įrašai, padaryti gydytojo V. N. apie ieškovės būklę, galėjo būti padaryti iš jos žodžių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydytojo V. N. aprašyta medicininiuose dokumentuose ieškovės būklė neatitiko realios situacijos, patvirtino ne tik ieškovės atstovė, bet ir atsakovai A. G., R. G., L. G., liudytojos V. G., S. A., jie patvirtino, kad J. B. Š. iki jos išvežimo į senelių namus gyveno viena, savarankiškai, pati mokėjo mokesčius, planavo savo pinigus, bendravo su kaimynais ir jie vieni kitiems padėdavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors psichiatras V. N. jau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo medicininiuose dokumentuose padaręs įrašus, kad ieškovė savarankiškai gyventi negali ir jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba (priežiūra), tačiau ginčijamų sandorių laikotarpiu ieškovė gyveno viena, savarankiškai ir nebuvo kreiptasi dėl rūpybos ar ji skirta, nebuvo kreiptasi į socialinės paramos skyrių dėl pagalbos buityje suteikimo. Taip pat teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad ginčijamus sandorius ieškovė sudarė ne savo valia ar kad sudaryti sandoriai jai buvo žalingi. Akcentavo, kad (duomenys nesklebtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2-os laiptinės butų savininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys nesklebtini) ieškovės ranka rašytas įrašas patvirtina, kad ji į palėpę nepretenduoja. (duomenys nesklebtini) Konsultacija dėl galimos turto vertės ir už neįrengtos palėpės dalis atsakovų ieškovei sumokėta kaina patvirtina, kad ginčijami sandoriai ieškovei nebuvo žalingi ar nuostolingi.

49. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, grįsdama savo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktų liudytojų parodymų, kitų byloje esančių įrodymų vertinimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi (duomenys nesklebtini), kadangi (duomenys nesklebtini) ekspertizės aktas Nr. (duomenys nesklebtini) patvirtina, kad ieškovė sirgo senatvine demencija nuo (duomenys nesklebtini). Apeliantės atstovo vertinimu, tai, kad J. B. Š. buityje atliko vienokius ar kitokius elementarius veiksmus: nueidavo į bažnyčią, sumokėti komunalinių mokesčių, į parduotuvę, niekaip nepaneigia V. N. nustatytos diagnozės bei pirminės psichiatrinės ekspertizės išvadų. Atstovo vertinimu, teismas klaidingai interpretavo V. R. paaiškinimus, kad ieškovė pati mokėjo mokesčius, planavo pinigų išlaidas. V. R. teisme paaiškino, jog mokesčių ieškovė nueidavo sumokėti tik tada, kai V. R. arba kaimynė S. A. užpildydavo mokesčių knygelę, pinigų ieškovei V. R. palikdavo tam, kad ji nors minimaliai galėtų dalyvauti gyvenime. Atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos S. A. parodymais, kuri paaiškino, kad jau (duomenys nesklebtini) J. B. Š. bandė šokti iš balkono, vėliau sveikata pablogėjo, J. B. Š. nemokėjo rašyti, truputį mokėjo skaityti, pati J. B. Š. pasirašyti jokių dokumentų negalėjo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovė yra baigusi 2 klases, dirbo virėja. Apeliantės atstovų vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė buvo neišsilavinusi, neraštinga, todėl kyla abejonių, kad ieškovė, būdama neraštinga ir jau sirgdama demencija, galėjo tinkamai įgyvendinti (duomenys neskelbtini) įvykusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2-os laiptinės butų savininkų susirinkimo, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl dalies pastogės, sekretoriaus funkcijas, atspausdinti susirinkimo protokolą ir jį pasirašyti. Pats faktas, kad nebuvo kreiptasi dėl rūpybos, niekaip nepatvirtina teismo išvados, kad pagalba ginčijamų sandorių metu ieškovei nebuvo reikalinga. Ieškovė gavo pakankamą pagalbą ir priežiūrą iš artimųjų ir kt.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės, jai atstovaujančių asmenų pareiga yra pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

51. Apeliantės atstovas laiko pagrįstomis (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) pateiktas išvadas, kad ieškovei nustatyta diagnozė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius, atsižvelgiant į jos psichikos būseną, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad šios ekspertizės metu, kaip ir (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės Nr. (duomenys nesklebtini) atliktų ekspertizių metu, ką pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, buvo vadovaujamasi tik ieškovės ambulatorinės kortelės iš UAB Plungės sveikatos centro / UAB „Rietavo šeimos daktaras“ duomenimis, kuriuose (duomenys nesklebtini) psichiatro V. N. įrašai apie ieškovės psichikos būklę ir nustatytą diagnozę (demenciją), yra pagrindo vertinti, padaryti, kaip ir nurodoma, iš namiškių žodžių.

52. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 6 d., metu trečiasis asmuo notarė patvirtino, kad dėl sandorių sudarymo pas notarą būdavo du vizitai, jų metu prieš patvirtindama sandorį notarė įsitikindavo šalių veiksnumu ir jų valia sudaryti sandorį. Tik įsitikinus šalių veiksnumu sandoris būdavo sudaromas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:11:10 iki 14:48:43). Notarės pareiga yra įsitikinti šalių, ketinančių sudaryti sandorį, veiksnumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad notarė patvirtino ginčo pirkimo–pardavimo sandorius ir jai nekilo abejonių nė dėl vienos sandorio šalies veiksnumo ar siekio sudaryti sandorį, įvertinusi apibudinančius demenciją požymius, nusprendžia, kad sergančios demencija moters, kaip tvirtina ieškovės atstovas, elgesys negalėjo likti nepastebėtas aplinkinių, ypač notarės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu būtų nesupratusi savo veiksmų esmės.

53. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad į bylą pateikti duomenys, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) įvykusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2-osios laiptinės butų savininkų susirinkimo protokolas, kuriame ieškovė yra pasirašiusi parašu ir ranka pasirašiusi sutikimą dėl nepretendavimo į palėpę; (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys nesklebtini), kurioje ieškovė taip pat yra pasirašiusi; ginčo sutartys, kuriose ieškovė yra pasirašiusi ir savo vardą ir pavardę įrašiusi ranka; (duomenys neskelbtini) priėmimo–perdavimo aktas, kuris taip pat pasirašytas ieškovės; VĮ Registrų centrui ieškovės teikti prašymai, kurie taip pat pasirašyti ieškovės (t. 2, b. l. 132–133), paneigia ieškovės atstovės pagal įstatymą dėstomus argumentus apie tai, kad ieškovė nebuvo raštinga, nesugebėjo pasirašyti ir kt. Konkrečiu atveju ieškovės atstovė įrodinėdama šią aplinkybę neprašė pirmosios instancijos teismo byloje paskirti ekspertizės dėl ieškovės parašo tikrumo nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ekspertizės metu būtų buvusi patvirtinta arba paneigta ieškovės atstovų įrodinėjama aplinkybė dėl ieškovės neraštingumo. Apeliantė nepasinaudojo šia procesine teise. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad ieškovė buvo baigusi tik dvi klases ir dirbo virėja, nepatvirtina fakto, kad ieškovė buvo iš tiesų neraštinga, nes byloje esantys duomenys, t. y. ieškovės pasirašyti dokumentai, tai paneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė iki (duomenys nesklebtini) pati savarankiškai mokėjo visus mokesčius, iki patirto insulto galėdavo pati susitvarkyti kambarį, pasigamini maistą, eidavo į bažnyčią, sugebėdavo apsipirkti parduotuvėje, dalyvavo senjorų susirinkimuose ir pan. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ginčijami sandoriai ieškovei buvo žalingi ar nuostolingi. Šių aplinkybių apeliantės neginčijo.

54. Be to, pažymėtina, kad byloje pateikta Neringos socialinių paslaugų centro (duomenys nesklebtini) išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. (duomenys nesklebtini) (t. 3, b. l. 8). Šioje išvadoje Neringos socialinių paslaugų centro darbuotoja V. M., susitikusi ir tiesiogiai ieškovės namuose (duomenys neskelbtini) pabendravusi su ieškove, nurodė, kad ieškovė žino, kas sudaro jos pajamas (senatvės pensija ir našlės išmoka), žino savo pajamų dydį, žino, kad didžiausią dalį komunalinių patarnavimų žiemą sudaro šildymas, parodė mokėjimo kvitus, paaiškino, kad pati nusirašo skaitliukų rodmenis, susimoka už komunalinius patarnavimus pašte; žino, kad turi kompensaciją už karštą vandenį ir šildymą; žino, kiek kainuoja duona (truputį daugiau nei euras), kiek atsieina vienas apsipirkimas maisto prekių parduotuvėje (apie 20,00 Eur) ir panašiai. Taigi iš šių, ir kitų tiesioginio bendravimo su ieškove rezultatų Neringos socialinių paslaugų skyrius (duomenys nesklebtini) pateikė išvadą, jog ieškovė geba savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus, geba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, geba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis, geba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti.

55. Tam, kad būtų pagrindas padaryti išvadas, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) sandorių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės, byloje turėjo būti pateikti abejonių nekeliantys įrodymai. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nesivadovauti (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys nesklebtini) iš esmės jau apeliacinės instancijos teismo pasisakyta. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šis (duomenys nesklebtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys nesklebtini) prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems duomenims, nėra pagrindo nesutikti.

56. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl liudytojos S. A. paaiškinimų, iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. (duomenys nesklebtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini), pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu, būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės, numatyti jų pasekmių. Dėl šios ekspertizės metu nustatytų aplinkybių, padarytų išvadų apeliacinės instancijos teismas pasisakė (šios nutarties 35, 37 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ekspertizės tiriamoji medžiaga ir joje padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir liudytojų duotus parodymus dėl ieškovės sveikatos būklės tiriamu laikotarpiu.

57. Dėl ieškovės atstovo 2024 m. kovo 14 d. pateiktų rašytinių įrodymų, kad neva ieškovei jau nuo (duomenys nesklebtini) buvo skiriamas psichotropinis vaistas, vertinimo pažymėtina, kad iš pateiktų ieškovės atstovo advokato duomenų matyti, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės išduota Gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys nesklebtini) patvirtina aplinkybę, kad ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys nesklebtini) buvo gydoma dėl ūmios radikulopatijos L5, S1 kairėje. Ieškovei nustatyta juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondiloartrozė; L4-L5 tarpslankstelinio disko protruzija; kairės pėdos parezė. Gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys nesklebtini) nurodyta, kad po atlikto gydymo ieškovė išleista namo (t. 4, b. l. 128). VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės išduotos sveikatos istorijos, kurių laikotarpiai nuo (duomenys nesklebtini), patvirtina kad ieškovė dėl jai diagnozuotų ligų (nugaros stuburo kompresijos, kairės pėdos perezijos, tulžies akmenligės ir kt.) vaikšto su lazdele po palatą, laiptais nelipa, eisena lėta. Apsitarnavimo veiksmuose reikalinga pagalba: asmens tualete, pasinaudojus tualetu, maudantis vonioje, rengiantis; atliktas artimųjų mokymas (t. 4, b. l. 129–130). Tačiau šie pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos ieškovės veiksnumui sudarant ginčo sandorius, kad ieškovė laikotarpiu, kai buvo sudaromi ginčo sandoriai, iš tiesų negalėjo vaikščioti ar jos sveikatos būklė galėjo turėti kokią nors kitą esminę įtaką sandorių teisėtumui. Šie įrodymai patvirtina tik tas faktines aplinkybes, kad ieškovė sveikatos išrašuose nurodomais laikotarpiais sirgo juose nurodytomis ligomis. Be to, šiuos įrodymus apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2024 m. kovo 14 d. prieš pat 2024 m. kovo 15 d. teismo posėdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atstovo advokato 2024 m. kovo 14 d. pateikti įrodymai buvo įvertinti (duomenys nesklebtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) (Akto 5 psl.). Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegijai nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad ieškovės atstovo pateikti dokumentai paneigia (duomenys nesklebtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys nesklebtini) konstatuotas išvadas ar turi esminės reikšmės nagrinėjamais ginčo klausimais.

58. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi būti susiję su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Apeliantės apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kitą), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

59. Ieškinio reikalavimai: iš dalies pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) A. G. ir L. G. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K., dalį dėl 244/689 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės 19-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo; grąžinti iš L. G. ieškovei J. B. Š. nuosavybės teisę į 244/689 dalis palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurias L. G. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš A. G.; pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją natūra, šalims gražinant viena kitai tai, ką jos yra gavusios pagal sandorius, t. y. ieškovei atitenka 244/689 dalys palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams A. G. ir R. G. ieškovė sumoka 2 316,96 Eur, yra išvestiniai reikalavimai. Įvertinus tai, kad netenkinti ieškinio reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorių panaikinimo, apie kitus reikalavimus nepasisakytina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė.

60. Ieškovės atstovas apeliaciniame skunde nurodė ir kitus argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, tačiau pažymėtina, kad teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną nuomonę, argumentą, kurie iš esmės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl ieškinio senaties termino

61. Apeliantės vertinimu, yra pagrindas atnaujinti praleistą senaties terminą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes jis praleistas nežymiai, t. y. bendrasis senaties terminas 10 metų, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta prieš mažiau nei trylika metų. Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – ligos, ieškovės amžiaus ir neišsilavinimo. Nuo (duomenys nesklebtini) ieškovei J. B. Š. nustatyta sunki negydoma liga – demencija. Sirgdama šia liga ji sudarė ginčijamus sandorius, todėl J. B. Š. ne tik nesuprato sudaromų sandorių esmės, bet ir negalėjo dėl ligos vėliau kreiptis į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovės atstovė pagal įstatymą, gavusi globėjos statusą ir sužinojusi apie sudarytus sandorius, nedelsiant kreipėsi į advokatą, siekdama apginti ieškovės pažeistas teises.

62. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra praleistas. Nurodė, kad ieškovė, sudarydama (duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę, aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų teisinius padarinius, t. y. kad nekilnojamasis turtas – ginčo palėpė nuosavybės teise bus perleista atsakovui A. G.. Visa tai buvo padaryta tikslingai, siekiant parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, dėl to daryti išvados, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka jos valios, ji nesuvokė ar sužinojo, tik kai atstovė pagal įstatymą V. R. tapo jos globėja, pagrindo nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės gauta išvada, kurioje nurodyta, kad „medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, jog J. B. Š. (duomenys nesklebtini) ir (duomenys nesklebtini), pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo metu, būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės bei numatyti jų pasekmių“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad ieškovei apie savo teisių pažeidimą tapo žinoma (ginčo) sandorio ((duomenys nesklebtini) pirkimo–pardavimo sutarties) sudarymo metu, t. y. ne vėliau kaip (duomenys nesklebtini), nuo kada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Su pirmosios instancijos teismo išvada ieškovės atstovė nesutinka ir apeliaciniame skunde argumentuoja, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis kartotine teismo ekspertize. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos išvadas laiko pagrįstomis ir iš esmės su jomis sutinka.

63. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, jog ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išklausiusi 2023 m. lapkričio 6 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą pažymi, jog tiek ieškovės atstovė, tiek liudytojai S. A., V. G., L. G., R. G. patvirtino, kad ieškovė iki (duomenys nesklebtini) gyveno viena, o ieškovės atstovė ieškovę aplankydavo tik kas 2–3 savaites; tiek ieškovės atstovė, tiek ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė pati susitvarkydavo butą, pati rūpinosi mokesčių sumokėjimu, pati planavo savo gaunamą pensiją, pirkinius, lankydavosi bažnyčioje, pati gamindavosi maistą, bendravo su kaimynais, buvo gabi, darbšti. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad nė vienam nekilo abejonių dėl to, kad ieškovė būtų ko nors nesupratusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atstovė L. R. 2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys nesklebtini) susirgus J. B. Š. ji tvarkydama jos butą rado (duomenys neskelbtini) sutartis. J. B. Š. niekada neužsiminė apie palėpės pardavimą. Nors ieškovės atstovė ir nurodė, kad ieškovė jau nuo (duomenys nesklebtini) neveiksni, tačiau dėl neveiksnumo nustatymo buvo kreiptasi tik (duomenys nesklebtini), kadangi, kaip pati ieškovės atstovė nurodė, iki tol poreikio nebuvo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:08:58 iki 10:51:23). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad (duomenys nesklebtini) įrašai medicininiuose dokumentuose apie ieškovės sveikatos būklę padaryti iš namiškių žodžių (apie tai nurodoma (duomenys nesklebtini), ekspertizės aktuose). Byloje nepateikta duomenų, iš kokių namiškių žodžių ieškovei galėjo būti nustatyta demencija, kai, liudytojų tvirtinimu ir pačios ieškovės atstovės teigimu, ieškovė gyveno viena. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad tokia ligos diagnozė galėjo būti padaryta iš jos žodžių (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:08:58 iki 10:51:23).

66. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovė tvirtindama, kad ieškovė jau (duomenys neskelbtini) sirgo demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, pati (duomenys nesklebtini) su ieškove buvo sudariusi nekilnojamojo turto ieškovės buto, esančio adresu (duomenys nesklebtini), nuosavybės teisės perleidimo sutartį, kurią, taip pat ir kitas sudarytas šalių (ieškovės ir jos atstovės) sutartis Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-283-826/2020 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00632-2018-9) nusprendė pripažinti negaliojančiomis.

67. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į jau aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, sudarydama (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų teisinius padarinius, t. y. kad nekilnojamasis turtas – ginčo palėpė nuosavybės teise bus perleistas atsakovui, pagrįsta. Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys nesklebtini) ekspertizės išvada Nr. (duomenys nesklebtini), kurioje nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai patikimų duomenų, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys nesklebtini), pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu būtų sirgusi demencija ar būtų turėjusi kitų sunkių psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti sandorių esmės bei numatyti jų pasekmių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei apie savo teisių pažeidimą tapo žinoma (ginčo) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. ne vėliau kaip sandorio sudarymo metu, nuo kada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir pagrįstai nusprendė apeliantės prašymo netenkinti ir neatnaujinti ieškinio senaties termino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė duomenų, patvirtinančių objektyvių nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, pateisinančių ieškinio senaties termino praleidimą reikalavimui dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurias teismas turėtų pagrindą pripažinti svarbiomis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantės atstovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pratęsti ieškinio senaties terminą vadovaudamasis tik pakartotinės ekspertizės duomenimis, atmestini kaip nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas įvertino visumą byloje esančių įrodymų.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Be to, kas nurodyta, pažymėtina ir tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės atstovai nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdami, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Įvertinusi aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

71. Atsakovės atstovė advokatė pateikė duomenis apie atsakovės R. G. atliktą 1 089,00 Eur mokėjimą, kuris susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. gegužės 28 d. AB Swedbank sąskaitos išrašas (DOK-8778)). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. IV ketvirtis – bruto 2110,30 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2743,39 Eur (1,3 × 2 110,30 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teisių perėmėjai realiai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o iš mokėjimo nurodymo matyti, kad už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą mokėjimą atliko atsakovė R. G.. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kas aptarta, nusprendžia, kad patirtos 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės šiuo atveju priteisiamos atsakovei R. G. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.