Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos J. B. Š. vyras P. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos notarinės kontoros vyr. notarė V. Stračkaitienė patvirtino sutartį Nr. 4-84, pagal kurią LR 1991-05-28 Įstatymo Nr.I-1374 pagrindu pareiškėja bei jos velionis sutuoktinis nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. B. Š. vardu.

Bylos duomenys patvirtina, jog J. B. Š. po savo sutuoktinio P. Š. mirties per įstatymo nustatytus terminus palikimo nepriėmė, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po sutuoktinio mirties visą turtą. Tai, jog J. B. Š. pradėjo faktiškai valdyti visą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. šalių atsiliepimas bei Karšto vandens tiekimo sutartis ir Šilumos tiekimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).

Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

Bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja J. B. Š. priėmė po sutuoktinio P. Š. mirties atsiradusį palikimą – visą turtą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CPK 185 straipsnis).

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, vidiniu įsitikinimu, visapusišku įrodymų ištyrimu, daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.13, 5.51 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. Š., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.