Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-03 · Administracinė byla Nr. eI-2288-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
eI-2288-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00537-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2288-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00537-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 5 policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs, prašo priteisti jam iš atsakovės atstovo 1580 Eur žalos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-439-935/2018, atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje administracinėje byloje (e. b. l. 24-27).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, atsakovas 2018 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. 18-ANR_N-602-2018 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažino jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 str. 4 d. bei skyrė 150 Eur baudą. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjas padarė gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimą, už kurį ANK numatyta atsakomybė. Tačiau įvertinęs Nutarimo teisėtumą, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, panaikino atsakovo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą.

Nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis patyrė 2040 Eur atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis teismų konstatuotomis aplinkybėmis bei išaiškinimais, atsakovo Nutarimas negalėjo būti priimtas, todėl jis laikytinas neteisėtu. Tarp šio neteisėto akto, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams bei patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys - būtent dėl šio neteisėto akto buvo patirta žala – 1580 Eur atstovavimo išlaidų. Žalos dydį patvirtina teisinių paslaugų sutartis, sąskaitos už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka (e. b. l. 35-38).

Nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas konstatavus, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių aplinkinių saugumui užtikrinti - padarė gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta ANK.

Pagal teismų praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pagal teismų suformuotą praktiką, pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma, o pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1580 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, patyrė 2040 Eur atstovavimo išlaidų. Tačiau tokios išlaidos priskirtinos administracinių nusižengimo proceso ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) teisinio reguliavimo sričiai ir į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 ir CK 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK ir BPK nustatytos taisyklės.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo teisena pradėta policijos komisariato nustatyta tvarka. BPK nenumato galimybės išteisintajam, šiuo atveju pareiškėjui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą. BPK 105 str. 6 d. numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikoms, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 str. 1 d. Tai yra ne bendra taisyklė visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. ANK nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai, dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Dėl to konstatuoti, kad nepasitvirtinus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, jam atsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas, pagrindo nėra. Remiantis išdėstytu, teismo prašo pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Vilniaus apskrities VPK 5 policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 18-ANR­_N-602-2018 ir skiriant jam administracinę nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Pagal teismų praktiką laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atitinkamai privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ANK 577 str. 2 d. 6 p. nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 str. 1 d., priklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-03-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-620-386/2017).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities VPK 5 policijos komisariato Nutarimu pagal ATPK 346 straipsnio 4 dalį, kuris 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas ir byla nutraukta, nesant pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių (b. l. 7, 96-98). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį (b. l. 99-100). Taigi, teismų yra konstatuota, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo patrauktas neteisėtai, nenustačius nusižengimo sudėties požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, įvertinęs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, konstatavo, kad yra įrodyta, jog D. S., paleisdamas savo šunį aptvertame kieme, ėmėsi visų priemonių pašalinių asmenų, gyvūnų ir svetimo turto saugumui užtikrinti, kad įvykio metu D. S. nebuvo įpareigotas laikyti šuns voljere, jo šuo buvo palaidas nepažeidžiant teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio buvimo tarp atsiradusių padarinių (J. D. šuns sužalojimo) ir D. S. veikimo (neveikimo). Už pačios J. D. neapdairius veiksmus negali atsakyti kitas asmuo, šiuo atveju būtent D. S.. Todėl Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikino, kadangi D. S. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad D. S. nesilaikė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto Įstatymo reikalavimo. Priešingai, konstatavo, kad pati nukentėjusioji J. D. nesielgė apdairiai ir rūpestingai.

Pagal ANK 659 str. 4 d. teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Nagrinėjamu atveju, remiantis išdėstytais teismų sprendimų argumentais, yra pagrindas konstatuoti, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju komisariato pareigūnas, vertindamas surinktus duomenis, įrodymus, padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje nurodomo administracinio nusižengimo sudėties buvimo, juolab tokias išvadas padarė, nesurinkęs visų galimų nusižengimui pagrįsti įrodymų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas D. S. tyrimo metu davė aiškius paaiškinimus, kuriuos vėliau vertino ir teismai, dėl šuns laikymo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas teigė nežinojęs, jog į jo privačią teritoriją įvykio dieną kartu su vaikais, kurie buvo atėję ir išėjo, vėliau vėl atėjo, gali atbėgti ir kaimynės šuo. 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinimuose buvo nurodęs, kad pašaliniai augintiniai į aptvertą teritoriją savarankiškai patekti negali, šunį paleidžia iš voljero tik tuomet, kai būna pats ar žmona lauke ir jį prižiūri, įvykio dieną šuo buvo šalia jo lauke, paaiškino, kad atėjo kaimynės vaikai pažaisti pas jo vaikus, nenurodė, kad kaimynės šuo atėjo kartu su vaikais. Ir tik po kurio laiko išgirdo šuns cypimą. Teigia, kad buvo prašęs kaimynės neleisti savo šuns į jo teritoriją, kad ant vartų buvo pakabintas perspėjimas “Palaidas šuo”, kad kaimynės šuo nuolat begioja gatve, ir kad kaimynė žinojo, jog šunys nesutaria. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. gegužės 11 d. pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nustatyta aplinkybe, jog žinojo apie jo sklype esantį šunį įvykio metu, su pažeidimu nesutiko, apie į jo teritoriją įsibrovusį šunį nežinojo (Administracinio nusižengimo bylos b. l. 8, 13). Pažymėtina ir tai, kad J. D. savo paaiškinimuose tyrimo metu nurodė, kad kaimyno kiemas aptvertas tvora, kad išleistas iš voljero kaimyno šuo kieme užpuolė jos šuniuką ir jį sužalojo (Administracinio nusižengimo bylos b. l. 10), tačiau konkrečiau jos šuns patekimo į kaimyno kiemą ir užpuolimo aplinkybių nebuvo nurodžiusi. Tik teisme duodama paaiškinimus nurodė, kad nepastebėjusi, kaip jos šuo kartu su vaikais nuėjo pas kaimyną (Administracinio nusižengimo bylos b. l. 63).

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Nagrinėjamu atveju pareigūnas neatliko visų galimų nusižengimo sudėties požymiams patvirtinti tyrimo veiksmų, t.y. nebuvo apklausta kaip liudytoja pareiškėjo žmona, nors pareiškėjas buvo nurodęs, kad įvykio met jis su žmona buvo kieme. Teisme pareiškėjo žmona buvo apklausta. Taigi, surašydamas protokolą bei Nutarimą, pareigūnas neatskleidė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo esmės, gavęs 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjo papildomus paiškinimus, nesiaiškino detaliau įvykio aplinkybių.

Taigi, teismai yra konstatavę, kad byloje nebuvo visiškai duomenų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. S. kokiu nors būdu buvo informuotas ar iš kokių nors objektyvių aplinkybių būtų privalėjęs ar galėjęs numanyti, kaip kad nurodoma Nutarime, jog į jo namo kiemą ateis kaimynės vaikai, bei kad jo namo kieme, kuriame jis yra paleidęs šunį, pasirodys ir kaimynės palaidas šuo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. AN2-439-935/2018).

Nustačius, kad pareigūno veiksmai buvo neteisėti, darytina išvada, jog egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Būtent neteisėti pareigūno veiksmai, paviršutiniškas nusižengimo tyrimas, visų įvykio duomenų nesurinkimas, liudytojų neapklausimas, nusižengimo nustatymas, nesant jo sudėties, ir sąlygojo pareiškėjo patirtus nuostolius. Jei nebūtų priimtas Nutarimas, pareiškėjas nebūtų patyręs ir išlaidų, kurios susijusios su teisinių paslaugų teikimu nagrinėjant bylą teisme, siekiant ginti savo teises ir teisėtus interesus. Taigi, daroma išvada, kad teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūno veiksmus.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, ginti savo pažeistas teises, dėl ko sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų policijos pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos prašomos priteisti šioje byloje turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad jis patyrė 2040 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašo priteisti 1580 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo rengimą teismui, už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje, už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, kaip patirtą turtinę žalą, kurią patvirtina 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 31-08-18/14, pinigų priėmimo kvitas Nr. 540397, 2018 m. spalio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 31-10-18/05, pinigų priėmimo kvitas Nr. 540398 (e. b. l. 13-16). 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas su advokatų profesine bendrija “SPC legal” sudarė atstovavimo sutartį, pareiškėją atstovavo advokatas A. K. (b. l. 11-12).

Taigi, pareiškėjas pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų maksimalių suteiktų teisinių paslaugų dydžių (8.2 ir 8.19 punktai), todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis pareiškėjui, t. y. iš viso 1580 Eur. Atsakovas neginčija pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžio, todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisako.

Pareiškėjas pateikė duomenis, kad už skundo dėl žalos atlyginimo parengimą yra patyręs 460 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 17-18). Prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Todėl remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, tenkinus pareiškėjo skundą, iš atsakovo priteistina pareiškėjui ir 460 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą dėl žalos atlyginimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1580 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato, juridinio asmens kodas 188615631.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė