Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovėms Daivai Čėsnienei ir Žanetai Endris,

2017 m. vasario 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 300 € bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-159-795/2016;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 300 € turtinės žalos, kurią sudaro atstovavimo išlaidos advokatui Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-159-795/2016.

Prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-159-795/2016 duomenimis (b. l. 5-10, 12-20) nustatyta, kad pareiškėja R. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“ muitinės tarpininko atstove, 2015-10-09 19.01 val. Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste, Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM029FEO prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamos prekės TARIC kodą. Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, įforminant 2015-10-09 importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM029FEO, deklaruotai prekei Nr. 1 „Silikoninės karščiui atsparios pirštinės“ muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-10-26 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191306S, kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą. Pasikeitus prekės TARIC kodui, importo mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Šiais veiksmais pareiškėja buvo kaltinama pažeidusi 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 punkto reikalavimus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalyje. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-04-12 sprendimu Nr. l(LM19)-95 dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagal 2015-10-26 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191306S pratęstas administracinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo terminas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos 2015-10-09. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-60454995-16 pareiškėja pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-05 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. II-159-795/2016 panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį nutraukė, o prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtu. Teismas, atsižvelgdamas į Muitinės laboratorijos atlikto 2015-10-09 importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM029FEO, deklaruotos prekės Nr. 1 „Silikoninės karščiui atsparios pirštinės“ TARIC kodo tyrimo išvadas, t. y. į tai, kad tyrimui pateiktos pirštinės rekomenduojamas TARIC kodas – 3926200000, padarė išvadą, kad pareiškėja Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste pateikdama importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM029FEO prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, nurodė teisingus duomenis apie deklaruojamos prekės Nr. 1 „Silikoninės karščiui atsparios pirštinės“ TARIC kodą – 39262000. Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-24 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-615-462/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-159-795/2016 paliko nepakeistą.

Taigi byloje ginčas yra dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valdžios institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėti veiksmai yra reglamentuojami CK 6.246 straipsnyje, priežastinis ryšys – CK 6.247 straipsnyje, o žala ir nuostoliai – CK 6.249 straipsnyje. Visos šios sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs surinktus įrodymus, kiekvienu konkrečiu atveju konstatuoja, ar egzistuoja visos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Neteisėtas aktas šios atsakomybės atveju reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.).

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, – užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų.

Nors priimant 2016-05-12 nutarimą buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, tačiau teismo sprendimu nustatyta priešingai – pareiškėja deklaracijoje pateikė teisingus duomenis. Taigi, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-60454995-16 pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį negalėjo būti priimtas, t. y. laikytinas neteisėtu, priešingu teisei. Akivaizdu, kad tarp šio neteisėto akto, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, bei patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. būtent dėl šio neteisėto akto pareiškėja patyrė žalą – 300 € atstovavimo išlaidas, kurias reikalauja atlyginti. Pažymėtina, kad šiuo atveju nesprendžiamas konkretaus Klaipėdos teritorinės muitinės ar kitos institucijos (pvz. pateikusios klaidingą informaciją apie prekės klasifikavimą) tarnautojo ar darbuotojo kaltės klausimas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ATPK 272 straipsniu nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016).

Žalos dydį patvirtina 2016-06-14 teisinių paslaugų sutartis Nr. 2016/0601, 2016-05-20 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 06/05/16, 2016-05-20 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 06/05/16, Swedbank AB 2016-06-15 mokėjimo nurodymas Nr. 228 (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-159-795/2016 b. l. 33, 38, 39, 40). Šiais duomenimis, pareiškėja už skundo surašymą ir atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-159-795/2016 sumokėjo 300 €. Bylos duomenimis pareiškėja pateikė skundą, be to, advokatas pareiškėją atstovavo 2016-06-20 teismo posėdyje (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-159-795/2016 b. l. 3-4,49-53), todėl bendra sumokėta suma atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus. Bendra suma už skundo surašymą ir atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl ši žala pripažintina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti 700 € šioje byloje patirtų atstovavimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taigi pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šioje byloje. Pagal šio straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Šioje byloje patirtų atstovavimo išlaidų dydį patvirtina 2017-01-06 teisinių paslaugų sutartis Nr. 2017/0101, 2017-01-06 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 05/01/17, Swedbank AB 2017-01-09 mokėjimo nurodymas Nr. 256. Šiais duomenimis, pareiškėja už atstovavimą šioje byloje sumokėjo 700 €. Bylos duomenimis pareiškėja pateikė skundą, be to, advokatas pareiškėją atstovavo 2017-02- 22 teismo posėdyje, todėl sumokėta suma atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus. Bendra suma už skundo surašymą ir atstovavimą šioje administracinėje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl šios bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą tenkinti pilnai.

Pareiškėjai R. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, priteisti 300 € (tris šimtus eurų) dydžio žalos atlyginimą ir 700 € (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.