Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-56-732/2021

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: e2-56-732/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00231-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liudvikas Myško
Ieškovas: K. P.
Atsakovas: D. P.
Advokatai: Aušra Ručienė

Kategorijos

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-56-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00231-2020-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei, Astai Kanapienienei,dalyvaujant ieškovei K. P., jos atstovei advokatei Ingai Kudinavičiūtei-Michailovienei,atsakovui D. P., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Renatai Pekštenienei, Ingridai Jakubonienei,

liudytojoms M. P., I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. P. kreipėsi į teismą, prašydama:

1) iš atsakovo D. P. priteisti K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 350 Eur, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

2) priteisti iš atsakovo vaikui K. P. išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur nuo 2019-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. viso 4 500 Eur (300 Eur x 15 mėn.);

3) patvirtinti ieškovės siūlomą bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką, t. y.:

- tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. Vaiko tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą, nebent šalys susitartų kitaip, atsižvelgiant į bendravimo su vaiku vietą;

- tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi darbo dienomis, suderinęs su vaiko motina savo atvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną, nebent šalys šį terminą sutrumpino raštu (SMS arba el. paštu) bendru sutarimu;

- šalys susitaria, kad Kūčios, Kalėdos, Velykos švenčiamos su vaiku šalių susitarimu, išlaikant proporcingumo principą (pvz., tėvui sudaromos sąlygos švęsti su vaiku Velykų bei Kalėdų antrąją dieną arba poriniais metais Velykas vaikas švenčia su mama, o Kalėdas – su tėvu, neporiniais metais – Velykas vaikas švenčia su tėvu, o Kalėdas – su mama);

- tėvas įsipareigoja praleisti su sūnumi pusę jo atostogų laiko, nebent šalys susitarė kitaip. Tėvų susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis, t. y. šalys susitaria, kad atostogų datą, vietą ir trukmę raštu (el. paštu arba SMS žinute) suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, nebent šalys tarpusavio sutarimu šį terminą pakeitė;

- jei tėvas ketina išvykti su vaiku atostogų iš Lietuvos, tai privalo pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamos išvykos, informuojant į kokią valstybę vykstama ir buvimo trukmę joje. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti išvykstant atostogauti iš Lietuvos;

- vaikui pradėjus lankyti ugdomąją įstaigą – mokyklą, tėvų atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant į vaiko atostogų grafiką, nustatytą mokymosi įstaigos;

- vaikui K. P. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;

- šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką;

- aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai ir pan. Apie aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą el. laišku ar SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo, ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu. Tačiau šalys nuo 2012 m. rugsėjo mėn. vėl gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus K. P.. Nuo 2017 m. vasario mėn. šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas dar tam tikrą laiką sūnumi rūpinosi (mokėjo už ugdymo įstaigą, būrelius, nupirkdavo rūbų) ir periodiškai bendravo. Ilgainiui bendravimas, kaip ir išlaikymo pareigos vykdymas, tapo fragmentiškas ir neatitinkantis vaiko interesų. Tikėtina, kad tai susiję su tuo, kad atsakovas sudarė kitą santuoką. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, turi stabilias pajamas, turi registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovės pajamos yra bent dvigubai mažesnės, ji asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma sudaro apie 650 Eur. Pažymėjo, kad dėl jos darbo specifikos, tenka naudotis auklės paslaugomis, o tai papildomos išlaidos, kurios sudaro 420-525 Eur/mėn. Kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui nuo 2019 m. pradžios apsiribojo tik mokėjimu už vaiko ugdymo įstaigos paslaugas bei fragmentiškais atskirų poreikių tenkinimais, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2019-01-01 po 300 Eur/mėn. Pabrėžė, kad ieškovė niekada neribojo ir nesudarė kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, todėl atsakovas vykdavo su vaiku prie jūros, taip pat į Bulgariją atostogauti. Kita vertus, bendravimo tvarka turi būti aiški, kad kiekvienas iš tėvų galėtų planuoti savo laiką, būtų sudarytos prielaidos šalių ir vaiko lūkesčių kryptingai realizacijai, todėl pateikė siūlytiną bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi ieškovė nurodo objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes teigdama, kad atsakovas yra K. P. tėvas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu sąmoningai norėdama materialiai pasipelnyti iš atsakovo. Ieškinys yra pareikštas atsakovui ne todėl, kad jis yra vaiko tėvas, o todėl, kad jis nėra vaiko tėvu ir dėl tėvystės nuginčijimo išdrįso kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino šalių santuokos akto įrašą. Šalys santuoką nutraukė dėl to, kad negalėjo susilaukti vaikų. Dar gyvenant santuokoje ieškovė pradėjo palaikyti artimus ryšius su kitu vyru, nuo kurio pastojo ir susilaukė sūnaus K.. Vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas. (duomenys neskelbtini) Kauno arkivyskupijos tribunolas priėmė dekretą dėl santuokos paskelbimo negaliojančia, remdamasis Kauno arkivyskupijos tribunolo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriame pati ieškovė pripažino, kad vaiko susilaukė ne nuo atsakovo. Atsakovas visą laiką neteikė jokio išlaikymo K. P., nes buvo žinoma, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo. Kai atsakovas įregistravo santuoką su kita moterimi ir jiems gimė dukra, prasidėjo pavydo scenos ir ieškovė pareikalavo teikti išlaikymą K. P.. Tai, kad atsakovas tam tikrą laiką pervedinėdavo pinigų sumas ieškovei už K. P. būrelius, ugdymo įstaigą, nupirkdavo rūbų, nereiškia, kad jis teikė vaikui išlaikymą ir tai, kad jis yra to vaiko tėvas. Taip jis elgėsi iš draugiškų paskatų, žinodamas, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki ir norėdamas jai padėti. Be to, ieškovė elgiasi nesąžiningai, teikdama duomenis apie savo turtinę padėtį. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą Kaune, kurį prieš parduodama nuomojo ir kiekvieną mėnesį gaudavo 300 Eur. Atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 600 Eur, iš šių pinigų jis privalo išlaikyti ir savo dukrą, ir žmoną, kuri yra nedarbinga, nes augina mažametį vaiką. Be to, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos turimas išlaidas sūnaus išlaikymui. Akcentavo, kad jis su K. P. nebendrauja, kadangi jis nėra jo sūnus, neegzistuoja joks vaiko ir jo socialinis ryšys, todėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas yra netikslingas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad jei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjamoje byloje bus nustatyta, kad atsakovas yra K. P. tėvas ir nebus panaikintas vaiko gimimo įrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra K. P. tėvas, pareiga atsakovui išlaikyti sūnų ir su juo bendrauti neišnyks. Ieškovės prašoma 350 Eur dydžio išlaikymo suma yra pakankama tenkinti vaiko poreikius, o siūloma bendravimo tvarka užtikrintų netrukdomą šalių vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaiką auklėjant, būtų stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad gimimo įraše sūnaus tėvu įrašytas atsakovas. Sūnui (duomenys neskelbtini) metai. Per mėnesį sūnui išleidžia 700 Eur. Dviese gyvena nuomojamame bute, nuomos kaina mėnesiui yra 150 Eur, dar mokesčiai (vidurkis apie 150 Eur). Išsimokėtinai paimtas kompiuteris, moka už telefoną (7 Eur/mėn.), dar vaikui reikia spausdintuvo. Poreikių lentelėje neįtraukti tokie dalykai kaip sportinė apranga, auklė. Patikslino, kad išlaikymo įsiskolinimo prašo 3 000 Eur, už 15 mėn. Suma per mėnesį mažesnė, nes vaikas dar nelankė mokyklos. Siūlė atsakovui susitarti taikiai, siekdama neaštrinti konflikto nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas išlaikymą mokėjo iki tol, kol atsirado nauja šeima. Sūnaus darželis kainuodavo 38-49 Eur, už jį mokėjo atsakovas. Atsakovas papildomai pervesdavo jai į sąskaitą pinigų už sūnaus darželyje lankomus būrelius – po 30, 50 Eur. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), uždirba apie 1 000 Eur. Sūnui buvo atlikti du skiepai nuo erkinio encefalito, abu kainavo apie 45 Eur. Sūnus turi specialių poreikių – turi (duomenys neskelbtini), pastoviai reikalingi vaistai, kartą metuose – tyrimai, nes įtariama besivystanti astma; jam taikomas ortodontinis gydymas, dar išaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Vaikas draustas kaupiamuoju sveikatos draudimu, kas mėnesį moka po 50 Eur. Mėnesiui baseinas kainuoja apie 12-14 Eur, futbolas apie 14-15 Eur, anglų kalbos būrelis – apie 20 Eur. Sūnus kasmet važiuoja į stovyklą, kuri kainuoja apie 240 Eur. Sūnui 2020-11-23 pirko dviratį, mokėjo virš 400 Eur. Dar prie vaiko išlaikymo prisideda jos tėvai. Iki kitos šeimos sukūrimo atsakovas reguliariai kas antrą savaitgalį pasiimdavo vaiką. O vėliau pareiškė, kad ims tik tada, kai norės. Tie pasimatymai retėjo, o galop visai išnyko. Jos darbo grafikas yra slenkantis, tad jei turi dirbti savaitgalį – sūnų prižiūri jos tėvai, o darbo dieną – auklė. Auklei moka 4-5 Eur/val. Per mėnesį auklei tenka mokėti už 3-4 paras. Rašytinių įrodymų dėl šių išlaidų pateikti negali. Šių išlaidų į poreikių lentelę neįtraukė, todėl iš išlaidų neminusuoja iš valstybės gaunamų išmokų. Sūnus po pabuvimo pas atsakovą nėra parsivežęs jokių rūbų. Drabužius, batus vaikui užsakinėja internetu iš užsienio, nes taip pigiau. Vaiko gimtadienio šventė kainuoja apie 200 Eur. Uniforma (kelnės ir megztinis) kainuoja apie 70 Eur. Išsimokėtinai savo motinos vardu vaikui nupirko kompiuterį, už jį per mėnesį moka apie 21 Eur, reikės mokėti dar porą metų. Į būrelius reikia vežioti, išskyrus baseiną, kuris šalia. Vaikas sakė, kad su atsakovu bendrautų, jei šis atsiprašytų. Kadangi atsakovo sutuoktinė neigiamai nusistačiusi dėl vaiko vizitų jos namuose, suabejojo, ar sutiktų sūnų leisti į atsakovo namus. Todėl siūlė atsakovui, jei būtų noras, susiskambinti ir susitarti dėl bendravimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo: už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos prašoma priteisti 3 000 Eur. Kiti ieškinio reikalavimai nepakito. Vaiko poreikiai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė, nei ieškovės. Tai įrodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) bankas, įvertinęs atsakovo galimybes ir kreditingumą, jam suteikė kreditą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl gali dirbti ir vykdyti įsipareigojimus savo išlaikytiniams. Tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad jie nėra linkę bendrauti su vaiku. Taigi atsakovas nepatirs jokių kitų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei jis bendrautų su vaiku pagal ieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Akivaizdu, kad tam tėvui, kuris gyvena su vaiku, tenka didesnė mokestinė našta. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė atsakovui išlaikymą teikus tik fragmentiškai. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2019-01-01 iki 2020-05-01 tam tikri vaiko poreikiai buvo tenkinami, atsakovas šiuo laikotarpiu išleido apie 1 500 Eur, kas sudaro 100 Eur/mėn., todėl atsakovė geranoriškai mažina prašomo įsiskolinimo sumą iki 3 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio mėn, kai ieškovė su K. P. išsikraustė iš jo namų, jis su ieškove buvo sutarę, kad jis mokės mokesčius už darželį ir būrelius, pirks rūbus ir kas antrą savaitgalį pasiims pas save. Šio susitarimo jis laikėsi iki 2020 m., kai teismas įpareigojo mokėti išlaikymą po 200 Eur. Be to, ieškovė nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio 1 d. nuomavo butą, kuris buvo sutvarkytas jo lėšomis. Už nuomą gaudavo apie 300-350 Eur, abu buvo sutarę, kad tai bus vaiko išlaikymui. K. P. nėra jo biologinis vaikas, tai visada buvo žinoma, todėl buvo įsitikinęs, kad išlaikymo jam mokėti neprivalo, o padėjo geranoriškai. Augina (duomenys neskelbtini) dukrą, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 400 Eur pajamas. Jo pajamos yra 780 Eur/mėn. Turi individualią veiklą – turi saulės elektrinę, tačiau namas, ant kurio ji yra, yra parduotas. Formalumai nesutvarkyti, bet individualios veiklos pajamos jau atitenka namo savininkui, kadangi tai jo turtas. Dirba (duomenys neskelbtini). Turi kreditorinį įsipareigojimą – už namą moka 320 Eur/mėn., automobilio neturi. K. P. per mėnesį gali mokėti 200 Eur išlaikymą. Teigė, kad nuo 2019 m. K. P. skirdavo apie 200 Eur/mėn. ir daugiau. Vežėsi vaiką atostogauti į Turkiją, Bulgariją. Nuo 2018 m. bendravimas su vaiku blogėjo, jautėsi ieškovės įtaka. Vyko nebe bendravimas, o pasiruoštų reikalavimų pildymas. Paskutinį kartą vaiką buvo pasiėmęs 2020 m. kovo mėn., važiavo į Klaipėdą. Ieškinyje numatytas bendravimo grafikas netinka. Jei vaikas norės bendrauti suaugęs, tai su juo bendraus. Bet dabar bendrauti su vaiku atsisako. Žmona kategoriškai atsisako, kad K. P. būtų jų namuose. Jei ieškovė atvežtų vaiką į (duomenys neskelbtini) ir pats vaikas norėtų, sutiktų nueiti pabendrauti su juo į kavinę. Pabrėžė, kad neturi jokių nuoskaudų nei vaiko, nei pačios ieškovės atžvilgiu, tačiau jam nesuprantama, kodėl nėra kalbama apie vaiko bendravimą su biologiniu tėvu. Paaiškino, kad konfliktas su vaiku įvyko, kai jam pasakė, kad jis nėra jo tėtis. Nesididžiuoja tokiu poelgiu, bet norėjo apginti save.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinį prašė tenkinti iš dalies. Prašė netenkinti reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, nurodant, kad atsakovas bendrauja su vaiku šalims susitarus. Pabrėžė, kad atsakovas kategoriškai atsisako bendrauti su vaiku, o ieškovė, išklausiusi atsakovo žmonos nuomonės, nesutinka, kad vaikas leistų laiką atsakovo namuose. Taigi nėra aišku, kur atsakovui reikėtų bendrauti su vaiku, prašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų pažeistos ir pačio vaiko teisės. Nesutinkama su išlaikymo dydžiu. Ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė, nei atsakovo. Gauna virš 1 000 Eur algos, turi didelės vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 77 tūkst. Eur 2020 m. pardavė butą, kurį savo lėšomis suremontavo atsakovas, turi transporto priemonę. Atsakovas uždirba apie 600 Eur, neturi transporto priemonių. Turi nekilnojamąjį turtą (namą) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi kreditorinių įsipareigojimų. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio stogo yra įrengta saulės elektrinė, yra parduotas kitam asmeniui, todėl atsakovas pajamas, gaunamas už šią elektrinę, perduoda namo savininkui. Už parduotą namą įgijo dabartinį namą ir to nepakako, teko imti kreditą. Nuo 2014 m. ieškovė atsakovo lėšomis suremontuotą butą buvo išnuomavusi, gaudavo apie 300 Eur. Ieškovė nėra sąžininga. Ji pati rašė SMS atsakovui, kuriomis pripažino, kad butas suremontuotas atsakovo lėšomis ir tai įskaitoma į vaiko išlaikymą. Šiai dienai šias aplinkybes ji neigia. Tik atsakovo dėka suremontavus butą, supirkus baldus, ji galėjo jį nuomoti ir gauti pajamas. Nekalbama apie pajamas vaikui iš valstybės, kurias gauna ieškovė. Draudimas yra ieškovės, bus sukaupta pinigų. Išlaidos maistui, vaiko lavinimui, pramogoms, sveikatai nėra pagrįstos įrodymais. Nuo 2019 m. pradžios iki 2020 m. balandžio mėn., kai ieškovė kreipėsi į teismą, vaikui buvo teikiama apie 200 Eur/mėn. parama, išlaikymas. Buvo pervedami pinigai į ieškovės sąskaitas, teikdama ieškinį to neparodė, o bylos nagrinėjimo metu, atsakovu pateikus rašytinius įrodymus, sumažino išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą. Atsakovas nerinko čekių iš parduotuvių, tačiau ganėtinai dažnai važiuodavo pas vaiką, jį pasiimdavo, pirkdavo jam maistą, drabužius, lavinimo priemones. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, sutinka, kad būtų priteisiama 200 Eur/mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ingrida Jakubonienė nurodė, kad, kadangi yra nustatyta teisinė tėvystė, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas. Dėl šalių turtinės padėties Tarnyba nepasisako, o ieškovės prašoma suma tikrai pakankama patenkinti vaiko poreikius. Ieškiniu siūloma bendravimo tvarka gal ir tiktų, jei būtų kalbama apie biologinę tėvystę. Nagrinėjamu atveju Tarnyba labiau palaikytų atsakovo atstovės siūlymą, kad neturėtų būti nustatoma konkreti bendravimo tvarka, tai turėtų būti palikta šalių susitarimui. O jei būtų patvirtinta ieškovės siūloma bendravimo tvarka, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kadangi atsakovo šeimos santykiai su vaiku yra nutrūkę.

Liudytoja M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo motina. Nurodė, kad pažįsta K. P.. Šeimoje visi žinojo, kad jis nėra atsakovo sūnus, tačiau niekas negalėjo pagalvoti, kad ieškovė užregistruos sūnų kaip atsakovo vaiką. Ieškovei, aišku, buvo sunku vienai su vaiku, todėl tarp jų buvo susitarimas, kad atsakovas savo lėšomis atremontuos butą (duomenys neskelbtini), butas bus išnuomotas ir gautomis lėšomis bus išlaikomas K. P.. Vaikas visada augo šalia, atsakovas jį išlaikė, vežė vaiką atostogauti, pramogauti. Kai ieškovė išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), vaikas per visas šventes būdavo pas atsakovą. Vaikas buvo terorizuojamas motinos su reikalavimais, tai telefono, tai dviračio. Tie daiktai vaikui buvo nupirkti. Nurodė, kad ji pati ragino pasakyti vaikui, kad atsakovas jam nei dėdė, nei artimas žmogus. Laukė, kol vaikas eis į pirmą klasę, kadangi ten yra specialistai, kurie būtų padėję. Tačiau ieškovė kreipėsi į teismą. Jei ne tai, jie ir toliau būtų padėję auginti berniuką. Vaikas buvo Klaipėdoje su atsakovo šeima, Naujus Metus taip pat sutiko pas atsakovą. Vaikas skambindavo atsakovui, atsakovas važiuodavo jo paimti. Vaikas paskambindavo ir jai, būdavo su ja, jai jis buvo toks pat kaip ir kiti anūkai. Patvirtino, kad 2019 m. vaikui buvo perkami drabužiai, ugdymo priemonės. Mano, kad per mėnesį vaikui skirta suma su dovanom siektų virš 200 Eur. O dabar santykiai yra visiškai nutrūkę.

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo sutuoktinė. Nurodė, kad K. P. pažįsta nuo susipažinimo su ieškovu. Šis paaiškinęs, kad tai buvusios sutuoktinės, su kuria išsiskyrė, sūnus, kurio ji susilaukė su kitu vyru. Buvusios sutuoktinės finansinė situacija buvo sunki, todėl ji kurį laiką pagyveno pas atsakovą, o vėliau išsikraustė. Paaiškino, kad pagalba vaikui buvo geranoriška, jie to nelaikė išlaikymu. Be to, ieškovė žadėjo, kad kai pagėrės jos finansinė padėtis, ji pinigus grąžins. Nuo 2019 m. iki ieškinio pateikimo vaikui buvo supirkta viskas, ko reikia tokio amžiaus vaikui: nupirkti kompiuteris, telefonas, žaislai, jis buvo imamas į savaitgalines keliones, jam į namus net sukraudavo maisto krepšelį, kadangi iš darbovietės atsakovas turi galimybę įsigyti produkcijos pigiau. Atsakovas mokėjo už darželį, papildydavo telefono kortelę. Mano, kad per mėnesį susidarydavo ne mažiau kaip 200 Eur šiam vaikui. Atsakovas pasakojo, kad į ieškovės buto remontą, atliktą, jei ji neklysta, 2012-2014 m., įdėjo 35 tūkst. Eur, ieškovė vėliau ji nuomojo ir gaudavo nuompinigius. Butą pardavus nebeliko nuompinigių, tad padavė į teismą atsakovą dėl išlaikymo. Nurodė, kad ką tik grįžo į darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Abiejų su vyru gaunamos pajamos nesiekia 1 500 Eur/mėn. Turi banko kreditą, kas mėnesį moka 300-350 Eur jo dengimui. Ji dirba (duomenys neskelbtini), tad kurui išleidžia 200 Eur. Dukra lanko darželį. Išdėstė asmeninę nuomonę, kad jos vyras apskirtai neturėtų mokėti išlaikymo K. P., kadangi jis nėra biologinis tėvas, tik įrašytas dokumentuose. Tačiau jei teismas priteis, atsakovas galėtų mokėti per mėnesį 100-150 Eur. 200 Eur suma, kurią moka kaip laikinąjį išlaikymą, jų šeimai yra per didelė. Dukrai per mėnesį jos poreikių tenkinimui šeima skiria apie 120-150 Eur. Atsakovas su K. P. nebendrauja jau du metai, tarp jų nėra jokio ryšio. Pati ji tikrai neaugins svetimo vaiko, jos namuose jo nebus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės K. P. ir atsakovo D. P. vaikas. Atsakovas siekė nuginčyti tėvystę, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020-08-13 sprendimu ieškinys netenkintas, 2020-12-10 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi minėtas apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tarp šalių nėra ginčo, kad K. P. nėra biologinis atsakovo vaikas, tačiau teismai pripažino atsakovo socialinę tėvystę.

Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma. Tokio dydžio išlaikymas laikytinas užtikrinančiu minimalių, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžia apie 650 Eur: 150 Eur maistui, 50 Eur aprangai, avalynei, 45 Eur sveikatos draudimui, 120 Eur vaiko lavinimui, 45 Eur sveikatos priežiūrai, 15 Eur vaiko higienos priemonėms, 60 Eur vaiko pramogoms ir poilsiui, 17 Eur gimtadienio organizavimui (t. y. apie 200 Eur per metus), 150 Eur transporto išlaidos (kuras, interneto ir telefono paslaugos, buto nuoma, komunaliniai mokesčiai). Taip pat nurodė, kad auklei per mėnesį išleidžia apie 420-525 Eur.

Atsakovas ginčijo nurodytą išlaikymo sumą, nurodė, kad išlaidos nepagrįstos. Teigė, kad draudimas yra ieškovės ir būtent ji gaus sukauptas lėšas. (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė gyvybės draudimą „Studentas“, apdraustasis – ieškovė. Papildomas draudimo objektas – vaikas, kuris apdraustas vaiko draudimu „Būk atsargus“ ir „Būk sveikas“. Kaupiamasis draudimas sudarytas 24 metų terminui, naudos gavėjas (2018-10-02 duomenimis) – K. P.. Atsižvelgtina į tai, kad draudimo sutartis, kadangi apdrausta ieškovė, gali būti nutraukta apie tai neinformavus atsakovą. Pasibaigus draudimo sutarties laikotarpiui K. P. gautų išmoką jau būdamas pilnametis. Taipogi nepateikta duomenų apie draudimo įmokoms taikomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuria ieškovė, tikėtina, naudojasi. Įvertinęs tai, bei nesant duomenų, kad sprendimas sudaryti gyvybės draudimą buvo priimtas abiejų šalių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudimo išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pridėtus rašytinius įrodymus, mažintina suma, skirta vaiko lavinimui. Ieškovė nurodė, kad sūnus lanko anglų kalbos, futbolo užsiėmimus, baseiną. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2021-05-10, 2021-06-28 už baseiną ieškovė mokėjo po 6,42 Eur, 2021-06-02 už futbolą – 6,42 Eur. Ieškovė paaiškino, kad tai duomenys apie užsiėmimus nuotoliniu būdu, kontaktiniai užsiėmimai kainuoja 12-15 Eur. Iš teismui pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad futbolą bei baseiną K. P. lanko (duomenys neskelbtini) švietimo ir sporto paslaugų centre. Centro internetinėje svetainėje nurodyta, kad mokestis mėnesiui už sportines treniruotes, jei netaikoma lengvata, yra 6,42 Eur. Duomenų apie tai, kad šie būreliai kainuoja daugiau, nėra. Duomenų, kad vaikas lanko anglų kalbos būrelį, kad jis kainuoja 20 Eur/mėn., kad šis būrelis nėra bent iš dalies finansuojamas neformalaus vaikų švietimo lėšomis, nepateikta. Iš atsakovo mokėtų sumų ieškovei matyti tik tai, kad 2018-03-07 jis ieškovei pervedė 8 Eur už anglų pamokas. Vaikas yra (duomenys neskelbtini), tad suma, kurią ieškovė nurodo dar išleidžianti būtinoms pratyboms, kanceliarinėms prekėms, knygoms ir žaislams įsigyti, teismo vertinimu, yra ženkliai per didelė. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad vaiko lavinimui skirta suma, net įvertinus, kad kas mėnesį mokama po 21 Eur/mėn. už išsimokėtinai paimtą kompiuterį vaikui, mažintina iki 60 Eur.

Ieškovė nurodė, kad gyvena nuomojamame bute. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad už nuomą moka 150 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 90 Eur (pažymėtina, kad nėra aiški suma, mokėtina UAB „(duomenys neskelbtini) vandenims“, kadangi išraše matomi mokėjimai ir nuomotojo, ir pačios ieškovės vardu, tad neaišku už kurį objektą ir už kurį laikotarpį mokama. Teismas apytikslę mokėtiną sumą mėnesiui apskaičiavo sudėjęs nuomotojo vardu sumokėtas sumas ir padalinęs jas iš 4 mėn., kadangi mokėjimai atlikti 2021 m. sausio-balandžio mėn.). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad už vaiko telefoną moka 7 Eur/mėn., taip pat mokama už internetą (teismas pažymi, kad iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ji AB „Telia Lietuva“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki balandžio mėn. sumokėjo 470,58 Eur. Tačiau mokama ir už ieškovę, ir už jos motiną, nėra nurodyta už kokį laikotarpį ir už kokias paslaugas mokama). Teismas, įvertinęs nurodytas sumas bei tai, kad į šią sumą įtraukiamos ir išlaidos kurui, sprendžia, kad 150 Eur suma mėnesiui atitinka protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 60 Eur per mėnesį suma vaiko pramogoms, poilsiui ir kultūriniam ugdymui yra nepagrįsta. Ieškovė šią sumą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) nėra pramogų, tad tenka važiuoti į kitus miestus. Teismui nekyla abejonių, kad visaverčiam vaiko ugdymui būtina skirti lėšų turiningam laisvalaikiui. Tačiau, visų pirma, teismo vertinimu, kuro išlaidos jau susumuotos prie transporto išlaidų. Antra, ieškovė nurodė, kad sūnus kasmet važiuoja į stovyklą, kuri kainuoja apie 240 Eur, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Padalinus šią sumą visiems metams, lieka, kad, neskaičiuojant stovyklos, vaiko laisvalaikiui per mėnesį skiriama po 40 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie vaiko išvykas į teatrą, kiną, vykimą atostogauti su vaiku ar pan. Atsižvelgęs į tai, bei į tai, kad ieškovė atskirai nurodė išlaidas gimtadienio organizavimui bei vaiko lavinimui, teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko pramogoms skaičiuotina išlaidų suma nagrinėjamu atveju turi būti mažintina iki 40 Eur/mėn.

Ieškovės nurodytos išlaidos maistui, aprangai (ieškovė nurodė, kad į šią sumą neįskaičiuojamos sumos, skirtos sportinei aprangai, tačiau, teismo vertinimu, 600 Eur suma metams yra pakankama, kad vaikui būtų nupirkta tiek apranga bei avalynė mokyklai, tiek laisvalaikiui), sveikatos priežiūrai (atsižvelgus į nustatytą poreikį taikyti (duomenys neskelbtini) gydymą) bei higienos priemonėms, atsižvelgus į ekonominę situaciją, laikytinos ne per didelėmis ir atitinkančiomis protingumo kriterijų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Išmoka vaikui sudaro 70 Eur (t. y., 1,75 bazinės socialinės išmokos). Vadovaujantis minėta kasacinio teismo suformuota taisykle, K. P. reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 70 Eur suma. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neatsižvelgia į ieškovės argumentą, kad vaiko išmokos pinigus ji panaudoja išlaidoms auklei padengti. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad auklė samdoma. Be to, poreikių lentelėje nurodyta, kad auklei mokama už 7 paras per mėnesį, tuo tarpu posėdžio metu ieškovė minėjo 3-4 paras. Taipogi ieškovė pripažino, kad jai vaiką padeda prižiūrėti ir jos mama, todėl nėra pagrindo konstatuoti kokio dydžio išlaidas, susijusias auklės paslaugomis, patiria (ir ar išvis patiria) ieškovė.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad K. P. išlaikymo suma per mėnesį, sumažinus ja valstybės mokama išmoka, sudaro 457 Eur.

Ieškovė, sprendžiant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio klausimą, prašė atsižvelgti, kad jai betarpiškai rūpinantis vaiku tenka didesnė jo priežiūros našta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 1 000 Eur į mėnesį. VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklype statomas gyvenamasis namas, kurio baigtumo procentas – 58 proc. (vidutinė sklypo rinkos vertė – 9 590 Eur, vidutinė namo rinkos vertė – 18 200 Eur), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (2012 m. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 9 152 Eur) bei 2011 m. gamybos automobilis „Opel Astra“. Ieškovė, be K. P., daugiau išlaikytinių neturi.

Atsakovas su sutuoktine I. P. augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. P.. Dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 785 Eur/mėn. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur. Atsakovas yra įregistravęs individualią veiklą, iš šios veiklos pajamos per 2020 m. sudarė 7 650,68 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas nurodė, kad individualios veiklos pajamos, tai pajamos, kurios gaunamos už saulės elektrinę. Namas, ant kurio įrengta ši elektrinė, yra parduotas, todėl gautos pajamos perduodamos naujajam namo savininkui. Teismui nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl individualios veiklos pajamos įskaičiuotinos į atsakovo turto masę. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 650 Eur. Šiame sklype yra 2019 m. statybos atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas (vidutinė rinkos vertė 7 570 Eur) bei pagalbinio ūkio pastatas (vidutinė rinkos vertė – 427 Eur). Asmeninės nuosavybė teise atsakovas turi ½ žemės sklypo (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 9 900 Eur) ir ½ gyvenamojo namo (viso namo vidutinė rinkos vertė – 52 000 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), bei ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viso sklypo vidutinė rinkos – vertė 3 640 Eur). Bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui ir I. P. priklauso 586/1756 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė viso sklypo vertė – 17 500 Eur), bei tame sklype esančio 1/3 gyvenamojo namo (viso namo vidutinė rinkos vertė – 36 000 Eur). Nei atsakovo, nei jo sutuoktinės vardu transporto priemonių nėra įregistruota.

Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenimis, tiek ieškovė ((duomenys neskelbtini) kredito sutartis AB SEB banke, prievolės dydis, nurodytas registre – 50 000 Eur), tiek ir atsakovas ((duomenys neskelbtini) kredito sutartis Luminor Bank AB, namui (duomenys neskelbtini) statyti, prievolės dydis, nurodytas registre – 60 000 Eur) turi įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 77 000 Eur. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas 2019-12-06 taipogi pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pateikta įrodymų, kad kuri nors iš šalių turėtų neįgalumą, rimtų sveikatos problemų. Teismas, įvertinęs tai, kad dalis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto priklauso jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Pripažintina, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, neabejotinai ieškovė skyrė ir skiria daugiau dėmesio K. P. kasdieninių poreikių patenkinimui, nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi nepilnamečio vaiko buitimi, sveikata, ugdymu, taigi jai neišvengiamai tenka užtikrinti kasdienį materialinį aprūpinimą. Tačiau pabrėžtina, kad atsakovas turi prievolę išlaikyti kitą savo vaiką – mažametę dukrą. Įvertinus šalių turtinę padėtį, jų išlaikytinių skaičių, abiejų atsakovo vaikų interesus, atsižvelgus į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteistinas 230 Eur dydžio išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020-04-20) iki K. P. pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papilomoms vaiko priežiūros išlaidoms, įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnis numato galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau nei už 3 metus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Nurodė, kad įsiskolinimas skaičiuotinas už 15 mėn. po 300 Eur. Nurodė, kad įsiskolinimo mėnesiui skaičiuota suma mažesnė, nei ieškiniu prašoma priteisti kasmėnesinio išlaikymo suma, kadangi sūnus buvo mažesnis. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgus į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, įsiskolinimo reikalavimas buvo sumažintas iki 3 000 Eur.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario mėn. šalims pradėjus gyventi skyrium, K. P. liko gyventi su ieškove, o atsakovas sūnumi rūpinosi ir periodiškai su juo bendravo. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2020-03-09 jis sumokėjo 565,49 Eur mokesčių už K. P. lankytą darželį, 2019-06-14 apmokėjo mokestį už vaiko vasaros stovyklą (220 Eur), 2019-11-20 ir 2020-01-22 atlikti mokėjimai už K. P. lankomus būrelius (viso 52,50 Eur), laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-11-29 į ieškovės sąskaitą jis pervedė viso 191 Eur. Taip pat iš pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovas paimdavo vaiką pas save savaitgaliams ir šventėms, veždavosi jį į keliones, pirkdavo jam drabužius, žaislus. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai: 2019-01-06 buvo pirkta vaikiška futbolo apranga (75,80 Eur), 2019-03-23 – lauko drabužiai berniukams (39,98 Eur), 2020-02-29 – 2020-03-01 atsakovo šeima vyko į Klaipėdą, kartu vyko ir K. P., 2019 m. balandžio mėn. su K. P. vykta į Druskininkus (tai patvirtina šalių susirašinėjimas), 2019-01-12 ir 2019-03-09 K. P. vardu registruoti du apsilankymai žaidimų kambaryje, kainavę viso 22,50 Eur, 2019-02-22 pirktas žaidimų kompiuteris ir žaidimai (311,97 Eur).

Ieškovė, atsižvelgdama į šiuos įrodymus, nurodė sutinkanti, kad nuo 2019-01-01 atsakovas teikė išlaikymą iš dalies, todėl ieškiniu prašyto išlaikymo sumą sumažino 1 500 Eur – viso prašė priteisti 3 000 Eur. Iš byloje esančių įrodymų konstatuotina, kad atsakovas iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo bendravo su K. P.. Tai patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-04-22 Telefoninio pokalbio su ieškove aprašymo aktas Nr. 4TSD-1143, kuriame nurodyta, kad „Nuo 2017 m. vasario mėnesio pora kartu nebegyvena. Tačiau D. P. nenustojo rūpintis K. – K. važiuodavo pas tėvą į svečius, bendravo, kartu praleisdavo šventes, gimtadienius. Tačiau kai moteris šių metų pradžioje kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo K. P. išlaikyti, tarp jos ir D. P. kilo konfliktas“. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė pripažino, kad vaiko poreikiams tenkinti nuo 2019-01-01 atsakovas sumokėjo 1 500 Eur sumą ir šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovas reguliariai pasiimdavo vaiką, leisdavo su juo laiką, pramogaudavo, taigi neabejotinai patirdavo papildomų išlaidų, ieškovė pripažino, kad vaikui lankant darželį jo poreikiai buvo mažesni, nei dabar, teismas sprendžia, kad iš ieškovo priteistinas 1 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-04-20. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, teismas neatsižvelgia į atsakovo teiginį, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl išlaikymo vaikui iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurį atsakovas suremontavo iš asmeninių lėšų, nuomos, kadangi nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, Nr. AC-53-1). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Vaikas gyvena su ieškove, atsakovas dėl to nereiškia jokių pretenzijų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje priteisiamas išlaikymas vaikui, į CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo aktyvaus veikimo pareigą šeimos bylose, kuri reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, nustato K. P. gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo K. P. gimimo iki 2020 m. balandžio, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tarp atsakovo ir K. P. buvo užsimezgęs šiltas abipusis ryšys. Šalims sukonfliktavus, atsakovo, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystė buvo pripažinta teismo sprendimu. Šalys pripažino, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. atsakovo ir vaiko bendravimas visiškai nutrūko. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-21 nutartimi ieškovės prašymu buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas įpareigotas bendrauti su K. P. kas antrą savaitgąlį nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinant. Šios bendravimo tvarkos visus 1,5 m. nebuvo laikomasi. Atsakovas kategoriškai atsisako bendrauti su vaiku, jo sutuoktinė taip pat labai kategoriškai nusistačiusi prieš bendravimą su berniuku. Teismo posėdžio metu pati ieškovė suabejojo ar, esant tokiam atsakovo šeimos narių nusistatymui, vaiką leistų į atsakovo namus. Šalys gyvena skirtinguose miestuose, prisiimti išlaidų dėl vaiko vežiojimo nė viena nepasisiūlė. Atsižvelgtina į išvadą byloje teikiančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistės pasiūlymą nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos ir palikti tai šalių susitarimui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kuomet išsirutuliojo didelis konfliktas tarp šalių, atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas būtų tik formalus, savitikslis, šiuo metu galintis ne tik kad neatitikti vaiko interesų, bet net traumuoti vaiką, todėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka nenustatytina.

Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista, šioje byloje sudaro 85 Eur (62 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 23 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Valstybė šioje byloje taipogi patyrė 5,27 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškovės turtiniai reikalavimai buvo patenkinti 49,52 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65,71 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo – 33,33 proc., taigi vidutiniškai – 49,52 proc. Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju nevertina neturtinio reikalavimo netenkinimo, kadangi pripažįsta, kad teismas jo netenkino dėl ypatingai išskirtinės situacijos), iš atsakovo valstybės naudai priteistini 44,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ((85 Eur + 5,27 Eur) x 49,52 proc.). Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Ieškovė prašė priteisti 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos, atsižvelgus į ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, bylos pobūdį, pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Kadangi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 49,52 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 495,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur x 49,52 proc.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, priėmus sprendimą, naikinamos, kadangi sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, o šios nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo naikintina sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-20 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Į mokėtiną išlaikymą įskaičiuoti atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-21 nutartį sumokėtas laikino išlaikymo vaikui sumas.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 495,20 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44,70 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinojo išlaikymo priteisimo panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško