Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų O. K. ir UAB „Mersana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-401-622/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams UAB „Mersana“ ir O. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams UAB „Mersana“ ir O. K. dėl padarytos žalos gamtai (kraštovaizdžiui) atlyginimo, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies - priteisė solidariai iš atsakovų O. K. ir UAB „Mersana“ ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 459 559 Lt gamtai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo ir 8 221,95 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, be to, paskirstė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.2016-07-05 atsakovai O. K. ir UAB „Mersana“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-401-622/2013, vykdymo tvarką, nustatant, kad vietoje 133 097,48 Eur (459 559 Lt) gamtai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo atsakovai O. K. ir UAB „Mersana“ būtų įpareigojami atkurti prieš tai buvusią padėtį, sutvarkant žemės sklypus ir grąžinant buvusią reljefo formą, gruntą į jo pirmykštę padėtį, atkuriant pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų bei savybių pirminę būklę, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-16 įsakymu Nr. D1-228 patvirtintu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašu pagal parengtą esamų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkymo aprašą.Atsiliepime į prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, jog jis neprieštarautų pateiktam prašymui, jei atsakovai patikslintų nurodytas aplinkybes ir teismas manytų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nepažeistų jokių teisės aktų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netenkino atsakovų O. K. ir UAB „Mersana“ prašymo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-401-622/2013, vykdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas atsakovų nurodytu būdu, t. y. vietoje 133 097,48 Eur (459 559 Lt ) gamtai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo atsakovus įpareigojant atkurti prieš tai buvusią padėtį, sutvarkant žemės sklypus ir grąžinant buvusią reljefo formą, gruntą į jo pirmykštę padėtį, atkuriant pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų bei savybių pirminę būklę, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-16 įsakymu Nr. D1-228 patvirtintu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašu pagal parengtą esamų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkymo aprašą, reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą, kadangi būtų nagrinėjami klausimai, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovai O. K. ir UAB „Mersana“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymo tvarką tenkinti. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Prašymas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymo tvarką buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismas, nors ir buvo pateiktas atsakovų prašymas atidėti posėdį dėl to, kad atsakovų advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, šį prašymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 15 straipsnių nuostatas, ignoravo ir klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo išnagrinėjo.Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pats ieškovas sutiko dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atsakovų nurodytu būdu.Optimaliausiai, greičiausia ir efektyviausiai ieškovo siekiai ir lūkesčiai būtų patenkinti, jei patys atsakovai įsipareigotų sutvarkyti žemės sklypus ir grąžinti buvusią reljefo formą, gruntą į jo pirmykštę padėtį, atkuriant pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų bei savybių pirminę būklę remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-16 įsakymu Nr. D1-228 patvirtintu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašu pagal parengtą esamų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkymo aprašą. Atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl pagrįstai yra prašoma pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Sprendžiant, ar pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, nebus pakeista sprendimo esmė, būtina įvertinti ieškinio reikalavimų turinį. Reikšdamas ieškinį asmuo, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens požiūriu jo pažeistos teisės. Šis reikalavimas apibrėžia ieškovo pažeistų ar ginčijamų gintinų teisių ar teisėtų interesų apimtį ir yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio reikalavimų turinio matyti, kad ieškovas neprašė teismo įpareigoti atsakovus atkurti prieš tai buvusią padėtį, sutvarkant ginčo žemės sklypus ir grąžinant buvusią reljefo formą, gruntą į jo pirmykštę padėtį, atkuriant pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų bei savybių pirminę būklę, ieškiniu buvo prašoma priteisti konkretų žalos atlyginimą už gamtai padarytą žalą, teismas būtent tokį reikalavimą tenkino priimdamas sprendimą, kurio vykdymo tvarkos pakeitimo prašo apeliantai.Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju, pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymo tvarką atsakovų nurodytu būdu, t. y. nustatant, jog vietoje 133 097,48 Eur (459 559 Lt) gamtai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo atsakovai O. K. ir UAB „Mersana“ būtų įpareigojami atkurti prieš tai buvusią padėtį, sutvarkant žemės sklypus ir grąžinant buvusią reljefo formą, gruntą į jo pirmykštę padėtį, atkuriant pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų bei savybių pirminę būklę, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-16 įsakymu Nr. D1-228 patvirtintu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašu pagal parengtą esamų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkymo aprašą, būtų iš esmės pakeistas teismo sprendimas, kadangi būtų nustatytas visiškai kitas gamtai padarytos žalos atlyginimo būdas nei yra numatyta įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendime. Pagrindo kitokiai išvadai nesuteikia ir aplinkybė, kad ieškovas atsiliepime į prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nurodė, jog neprieštarauja atsakovų prašymui. Atsakovų argumentai dėl jų sunkios finansinės padėties nagrinėjamam klausimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi ir žodiškumo principus, nes klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo išnagrinėjo atsakovams ir jų atstovui nedalyvaujant. Toks apeliantų argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.Sprendimo įvykdymo atidėjimo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nagrinėjami teismo posėdyje, apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 284 str. 2 d.). Šalys CPK nustatyta tvarka buvo informuotos apie žodinio posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, vietą ir laiką.Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jei atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. CPK 162² straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios neatvykimo į teismo posėdį priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, tačiau konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. CPK įtvirtinta nuostata, kad svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis nelaikomos atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai, taip pat liga ir atstovo užimtumas kitose bylose.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų pozicija ir argumentai dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo buvo aiškiai išdėstyta prašyme, į sprendžiamo klausimo pobūdį bei į tai, jog pagal CPK nuostatas svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis nelaikomos šalies atstovo užimtumas kitose bylose, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti atidėtas bylos nagrinėjimas, ir pagrįstai, netenkinęs atsakovų atstovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, išnagrinėjo klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo iš esmės bylos šalims nedalyvaujant.Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.