- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2-401-622/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00821-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- O. K., UAB „Mersana“
- Ieškovas
- LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams E. M., L. V., atsakovui O. K., atsakovų atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams UAB „Mersana“, O. K. dėl padarytos žalos gamtai (kraštovaizdžiui) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų valstybės naudai 919 188 Lt padarytos gamtai (kraštovaizdžiui) žalos atlyginimą, 8 221,95 Lt išlaidas, susijusias su markšeideriniais skaičiavimais bei priteistas sumas pervesti į LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2008-09-12 nustatė, kad atsakovai O. K. ir UAB „Mersana“ jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais (duomenys neskelbtini) piliakalnio apsaugos zonoje, vizualinės bei fizinės apsaugos pozoniuose, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, savavališkai ir neteisėtai, neturint tam leidimo, bei nustatyta tvarka paruoštos ir suderintos projektinės dokumentacijos, vykdė žemės (grunto) kasimo ir apsauginių pylimų pagal (duomenys neskelbtini) upelį įrengimo darbus. Atsakovai dirbtinai pakeitė reljefo formas ir žolinę augmeniją, suniokojo saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini) piliakalnį su priešpiliu, kapinyną. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovai padarė žalą gamtai (kraštovaizdžiui) ir pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 16 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1, 2 dalis, LR Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 3, 5 dalis, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, LR aplinkos ministro įsakymais patvirtintų STR 1.07.101:2002 „Statybos leidimai“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nuostatas. Atlikus markšeiderinius matavimus, nustatė, kad iš klodo iškasto, išvežto ir sukaupto grunto kiekis sudarė 56 841 m3. Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtintos „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 6 punktu „Reljefo keitimas, žalojimas“ apskaičiuota aplinkai (kraštovaizdžiui) padaryta žala – 919 118 Lt. Atsakovams pateikė pretenziją ir siūlė geranoriškai atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau padaryta žala neatlyginta.
Ieškovo atstovai ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi, priteisiant žalą solidariai iš abiejų atsakovų. Papildomai paaiškino, kad apžiūrint ginčo vietą vizualiai, atrodė jog atlikti tam tikri grunto kasinėjimo darbai, tačiau atlikus markšeiderinius matavimus ir tiksliai suskaičiavus gruntą, nustatyta, kad grunto iškasta daugiau.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad privačios bendrovės pagal ieškovo pateiktą užsakymą ir iš jų gautą užmokestį atlikti matavimai ir nustatytas žalos dydis nėra patikimas įrodymas. Ieškovas nenurodė kokia taikytina atsakomybės rūšis, konkrečiai iš kurių atsakovų prašoma priteisti žalos atlyginimą ir kokiu pagrindu. Neaišku, kodėl reikalaujamą sumą teismas privalėtų pervesti į ieškovų nurodytą sąskaitą. Be to, skiriasi reikalaujamų priteisti žalos atlyginimų dydžiai, pagal 2008-10-07 protokolą Nr. 85AM Nr. 010280 bei priedą žala nurodyta 404 509,72 Lt, o ieškinyje reiškiamas didesnis reikalavimas, nors žalos gamtai paskaičiavimo metodika yra vienintelis aktas, kurio pagrindu galima atlikti padarytų nuostolių apskaičiavimą. Pažymėjo, kad Kretingos rajono apylinkės prokuratūra 2010 atliko ikiteisminį tyrimą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir 2010-03-05 tyrimą nutraukė, nutarimas įsiteisėjo.
Atsakovas O. K. prašo ieškinį atmesti, papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėjo atlikti visuomenei naudingą darbą, savo lėšomis sutvarkė apleistą sklypą, išvalė pelkę ir mišką. Pripažįsta, kad kasinėjimo darbus vykdė neturėdamas tam leidimo, tačiau jokia pramoninė veikla nebuvo vykdoma, gruntas iš teritorijos nebuvo išvežtas, o buvo panaudotas teritorijos tvarkymui. Teigia, kad nebuvo galima iš šios teritorijos išvežti ieškovo nurodytą grunto kiekį. Prieš įsigyjant žemės sklypą, pylimai jau buvo supilti, o iškastu gruntu tik papildomai paaukštino upės šlaitą.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovas su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovai neįrodė, kokia ir kam žala padaryta. Papildomai paaiškino, kad iš atsakovams priklausančios kūdros negalėjo būti išvežtas ieškovų nurodytas grunto kiekis, atsakovas tik išvalė ir sutvarkė kūdrą, o iškastu gruntu sutvirtino ir paaukštino Danės upės pylimus. Jokia ekonominė, pramoninė veikla nebuvo vykdoma. Už tai, kad atsakovas neturėdamas leidimo ir projektinės dokumentacijos vykdė neteisėtą veiką buvo nubaustas administracine tvarka. Mano, kad ieškovų atlikti markšeideriniai matavimai yra netikslūs, nes juos atliekant buvo vadovaujamasi 1972 m. daryta topografinė nuotrauka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovui O. K. nuosavybės teise priklauso 2,87 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurį sudaro 1,75 ha žemės ūkio naudmenų plotas, 1,75 ha ariamos žemės plotas, 0,4 ha miško žemės plotas, 0,13 ha vandens telkinių plotas, 0,59 ha kitos žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, vandens telkiniai (b. l. 89-91). Atsakovui UAB „Mersana“ nuosavybės teise priklauso 6,0193 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurį sudaro 1,1253 ha miško žemės plotas, 0,0958 ha kelių plotas, 1,1246 ha vandens telkinių plotas, 3,6736 ha kitos žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkiniai, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (b. l. 92-95). 2008-09-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros pareigūnas surašė patikrinimo aktą, kurio pagrindu atsakovui O. K. 2008-10-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad atsakovai, jiems priklausančiose žemės sklypuose savavališkai, neteisėtai, neturint tam leidimo, bei nustatyta tvarka paruoštos ir suderintos dokumentacijos, vykdė žemės (grunto) kasimo ir apsauginių pylimų pagal (duomenys neskelbtini) upelį įrengimo darbus, dirbtinai pakeičiant reljefo formas, vienoje vietoje iškasant, kitoje vietoje supilant gruntą, taip pat vykdė teritorijos planiravimo darbus, nustūmė nuo teritorijos augalinio dirvožemio sluoksnį, suniokojo saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini) piliakalnį su priešpiliu, kapinyną, dėl ko padaryta didelė žala gamtai (kraštovaizdžiui) (b. l. 22-23). Kretingos rajono apylinkės prokuratūra 2010-03-05 nutarimu konstatavo, kad nors O. K. veikloje yra nusikaltimų veikų, numatytų BK 270 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau jis ir UAB „Mersana“ vadovas už tas pačias veikas jau bausti administracine tvarka, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė (b. l. 25-30). Ieškovų užsakymu UAB „GJ Magma“, atilkusi markšeiderinius matavimus ir vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr.45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ apskaičiavo gamtai (kraštovaizdžiui) padaryta 919 118 Lt žalą (b. l. 7-22). 2011-05-12 ieškovas pateikė atsakovams pretenziją ir pasiūlė geranoriškai atlyginti padarytą žalą (b. l. 5-6). Atsakovai pateikė atsakymą, kad su pareikšta pretenzija ir joje nustatytu žalos žydžiu nesutinka (b. l.31)
Byloje kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės už gamtai (kraštovaizdžiui) padarytą žalą.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Šioje teisė normoje nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-13 nutartis civilinėje byloje LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo (CPK 178 straipsnis). Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.
Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius. Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė (Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnis). Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje (Žemės gelmių įstatymas 15 straipsnio 2 dalis). Paveldo objektų teritorijose draudžiama: naikinti ir žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius; kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius (Saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus tik turėdami projektinę dokumentaciją. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės dokumentacijos užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę (Aplinkos apsaugos įstatymo 16, 17 straipsniai). Naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes galima tik gavus leidimą (Žemės gelmių įstatymas 12 straipsnio 4 dalis).
Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, Kretingos rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 30-9-00035-08 medžiaga, foto nuotraukose užfiksuoti vaizdai, įrodo, kad atsakovas O. K., būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir atsakovas UAB „Mersana“, būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininku (duomenys neskelbtini) piliakalnio apsaugos zonoje, vizualinės bei fizinės apsaugos pozoniuose, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje neteisėtais veiksmais – savavališkai ir neturint tam leidimo, bei nustatyta tvarka paruoštos ir suderintos projektinės dokumentacijos, vykdė žemės (grunto) kasimo ir apsauginių pylimų pagal (duomenys neskelbtini) upelį įrengimo darbus, todėl pažeidė aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 16, 17 straipsniuose, Žemės gelmių įstatymo 2, 12-15 straipsniuose, Saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pripažįsta, kad kasinėjimo darbus vykdė neturėdami tam leidimo ir projektinės dokumentacijos, tačiau teigia, kad už šią neteisėtą veiką jau buvo bausti administracine tvarka. Pažymėtina, tai, kad atsakovai jau buvo bausti administracine tvarka, nepanaikina jų civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala yra būtinas civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta tokia žala, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-433/2008).
Atsakovai vykdydami žemės (grunto) kasimo ir apsauginių pylimų darbus, dirbtinai pakeitė reljefo formas, vienoje vietoje gruntą iškasant, kitoje supilant, iškastu gruntu įrengė kelią į žemės sklypą, nustūmė augalinį dirvožemį nuo teritorijos, sunaikino reljefo formas ir žolinę augmeniją, suniokojo saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini) piliakalnį su priešpiliu, kapinyną ir tokiais veiksmais padarę žalą aplinkai, gamtai (kraštovaizdžiui). Ta aplinkybė, kad atsakovai pripažino, kad jie savo lėšomis sutvarkė apleistus sklypus, išvalė vandens telkinį, mišką, iškastu gruntu sutvirtino ir paaukštino (duomenys neskelbtini) upės šlaitus, įrengė kelią į žemės sklypą, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai (kraštovaizdžiui). Tai, kad atsakovai manė, kad vandens telkinio (kūdros) išvalymas nuo užsistovėjusio dumblo, upės krantų sutvirtinimas ir paaukštinimas, kad potvynio metu nebūtų užliejami krantai, savo nuožiūra, nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Atsakovų noras sutvarkyti aplinką, ją padaryti prieinamesnę, nesuteikia jokių teisinių privilegijų savavališkai, neturint leidimų, sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkyti kraštovaizdį, niokoti saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini) piliakalnį su priešpiliu, kapinyną. Atsakovai, būdami žemės sklypų savininkai, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles. Viena iš tokių prievolių yra susijusi su reikalavimu sudaryti ir reikiamose institucijose suderinti techninę dokumentaciją dėl kraštovaizdžio tvarkymo, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovai, įsigydami žemės sklypus, žinojo, kad jiems nustatytos specialius naudojimo sąlygos ir reikalavimai. Apklausti liudytojai, taip pat patvirtino, kad atsakovui buvo paaiškinta, kad tai, piliakalnio apsauginė zona, kad reikia pasidaryti projektą teritorijos tvarkymui bei gauti leidimus. Tai, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė dokumentacija dėl saugomo kraštovaizdžio tvarkymo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos padarymo gamtai (kraštovaizdžiui) faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimo, todėl atsakovams kyla atsakomybė už gamtai padarytą žalą (CK 6.249, 6.247 straipsniai).
Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomoms teritorijoms, privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).
Kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, kaip žala aplinkai, tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-465/2008).
Ieškovas teigia, kad atsakovai vykdydami kasimo darbus, iš jiems priklausančių žemės sklypų iškasė, sukaupė ir išvežė grunto 56 841 m3 ir padarė gamtai (kraštovaizdžiui) 919 188 Lt žalą. Atsakovai teigia, kad gruntas iš teritorijos išvežtas nebuvo, be to tokio kiekio jie negalėjo iškasti, pramoninės veiklos nevykdė. Ieškovai iškasto bei sukrauto į sąvartus grunto kiekį nustatė atlikę markšeiderinius matavimus ir vadovaudamasis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika apskaičiavo žalos dydį. Kaip matyti iš UAB „GJ Magma“ paaiškinamojo rašto, žemės sklypų paviršius iki kasybos darbų pradžios atkurtas pagal topografinį žemėlapį, kuris buvo sudarytas 1981 metais. Atsakovai žemės sklypus, kuriuose buvo vykdomi kasinėjimo darbai įsigijo 2004 ir 2005 metais, koks tuo metu buvo žemės paviršius, byloje įrodymų nėra. Markšeiderinius matavimus ir skaičiavimus atlikusios įmonės įkūrėjas ir savininkas, patvirtino, kad buvo užfiksuota kiek iškasta grunto iš atsakovams priklausančių žemės sklypų, tačiau kokiu laikotarpiu ir kada tas gruntas iškasta nėra aišku. Liudytojas, buvęs (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2006 metais buvo nuvykęs į atsakovams priklausančius žemės sklypus, pramoninės veiklos požymių nepastebėjo, paskutinį kartą buvo 2011 metais, atsakovams priklausanti teritorija prikasinėta, pripilta žvyro, tačiau vandens telkinys nepasikeitęs (b. l. 100). Apklaustas liudytojas dirbęs (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad įvažiuoti į sklypą buvo galima tik iki piliakalnio, toliau jokio kelio nebuvo, atsakovas iškastu gruntu padarė kelią, tačiau dideli kasimo darbai nebuvo vykdomi, nepastebėjo, kad atsakovai būtų vežę žvyrą. Mano, kad ieškovų nurodyto grunto kiekio atsakovai negalėjo išvežti. Nurodė, kad prieš kokį 20 metų toje teritorijoje vyko kasinėjimai (b. l. 101-102). Liudytojas, (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. K. paaiškino, kad nebuvo užfiksuota, kad buvo išvežamas gruntas iš atsakovams priklausančios teritorijos, pagal vietovės esamą infrastruktūrą taip pat nebuvo galima teigti, kad gruntas buvo vežamas. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad apskaičiuojant žalos dydį buvo remtasi topografiniu žemėlapiu, kuris buvo sudarytas 1981 metais, įmonė atlikusi markšeiderinius matavimus ir skaičiavimus tik patvirtino, kad šioje teritorijoje buvo toks kiekis iškasto grunto, tačiau kokiu laikotarpiu ir kada tas gruntas iškasta tikslių duomenų nepateikė, o tai yra pagrindas abejoti ieškovo atliktų paskaičiavimų tikslumu, nes jis atliktas tiksliai neįvertintus iki žalos padarymo momento buvusių šios vietos duomenų. Teismas konstatuoja, kad atsakovai vykdė kasimo darbus, tačiau tokio ieškovų nurodytų grunto kiekio jiems priklausančiose žemės sklypuose realiai iškasti negalėjo, kad būtų vykdoma pramoninės kasybos darbai bei išvežamas dideliais kiekiais gruntas iš atsakovams priklausančių žemės sklypų teritorijos, byloje įrodymų nepateikta. Teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovai iškasė mažesnį kiekį grunto, nei nurodo ieškovas, todėl esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys) yra pagrindas mažinti ieškovų prašomos priteisti žalos atlyginimo valstybei dydį iki 459 559 Lt (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Ieškovas už atliktus markšeiderinius apmatavimus UAB „GJ Magma“ sumokėjo 8 221,95 Lt (b. l. 40), todėl ši suma priteistina iš atsakovų. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalą asmenys atsako solidariai, todėl atsakovai turi pareigą atsakyti už gamtai (kraštovaizdžiui) padarytą žalą solidariai.
Kadangi teismo sprendimo vykdymo ir skolos išieškojimo klausimai sprendžiami vykdymo proceso metu, o ne bylos nagrinėjimo proceso metu, todėl teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą iš atsakovų priteistą žalą pervesti į ieškovo nurodytą konkrečią sąskaitą.
Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis – 4 298 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas 325 Lt (b. l. 175-176), todėl jos priteistinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų O. K. ir UAB „Mersana“ ieškovui LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 459 559 Lt gamtai (kraštovaizdžiui) padarytą žalą ir 8 221,95 Lt išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu.
Priteisti solidariai iš atsakovų O. K. ir UAB „Mersana“ valstybei 4 298 Lt žyminį mokestį ir 325 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.