- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- e2-36631-964/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24274-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Atsakovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 371,83 Eur skolos, 49,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji tiekia centralizuotą šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms – kavinės patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise nuo 2009-08-17 priklauso UAB „Nekilnojamo turto valdymas“. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovui mokestį už jo teiktas paslaugas, todėl susidarė 1 371,83 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ 1 371,83 Eur skolos, 49,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1421,03 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių ir jį panaikinti. Nurodė, kad pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo atsakovas gavo 2018-08-14 per EPP sistemą. Kadangi dėl įvairių organizacinių pasikeitimų rugpjūčio mėnesį nebuvo asmens, atsakingo už EPP sistemos administravimą, atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu nebuvo pateiktas. Atsakovas teigė, kad CK 6.384 str. 1 d. dėl sutarties sudarymo nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų taikytina fiziniams, o ne juridiniams asmenims, todėl atsakovui jokia forma nesudarius sutarties su ieškovu dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo, neatsirado prievolė mokėti už patalpoms tiektą šilumos energiją. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo priteisti ir delspinigius, juo labiau, kad ieškovas jų reikalauja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktą, kuris taikytinas gyventojams, o ne juridiniams asmenims. Ieškovo reikalaujamos išlaidos už teisines paslaugas taip pat pernelyg didelės, nes byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nedidelės apimties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą ieškovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų faktas yra vienodai (nors ir skirtingais teisiniais pagrindais) teisiškai reikšmingas tiek tiekėjo ir buitinio vartotojo teisiniams santykiams, tiek tiekėjo ir nebuitinio vartotojo teisiniams santykiams. Todėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo apmokėti už šilumos energiją bei mokėti delspinigius. Ieškovo AB „Klaipėdos energija“ advokatui sumokėta 90 Eur suma neviršija LR teisingumo ministro rekomendacijose nustatyto dydžio ne tik už ieškinį, bet net ir už pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškimas netenkinamas.
Proceso įstatymo normos, reglamentuojančios teismo sprendimo už akių priėmimo bei peržiūrėjimo procesą, numato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš nurodytų aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
Sprendimas už akių priimamas tuomet, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo įteiktas ne tik per EPP sistemą 2018-08-14, bet ir paštu 2018-08-16 (b.l. 2), todėl atsakovo argumentai, kad dėl EPP sistemos administratoriaus nebuvimo negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi iki 2018-08-30 atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Kai nesudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas, iš kurio matyti, kad kas kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Pritartina ieškovo aregumentams, kad nors ši, aukščiau nurodyta teismų praktika dėl sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas buvo suformuota buitiniam vartotojui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-26 sprendimu (administracinė byla Nr. I502-21/2012), tirdamas ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 punkto teisėtumą, konstatavo, jog teisinis reguliavimas, kurį nustato ši nuostata, neprieštarauja įstatymų normoms (įskaitant ir CK 6.384 str. 1 d.) ir civilinės teisės principams. Taigi, kasacinis teismas, aiškindamas šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą pažymėjo, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (originali redakcija) 7 ir 10 punktais, pagal kuriuos sutartis pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos ir nutraukta, šalims sudarius sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Vadinasi, vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų faktas yra vienodai (nors ir skirtingais teisiniais pagrindais) teisiškai reikšmingas tiek tiekėjo ir buitinio vartotojo teisiniams santykiams, tiek tiekėjo ir nebuitinio vartotojo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Taigi, šilumos tiekimo sutartis pagal patvirtintas standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais yra sudaroma ne tik su buitiniu vartotoju, bet ir su juridiniu asmeniu. Įvertinus atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį teigtina, kad pats atsakovas neneigia, jog kavinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises priklauso atsakovui, ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el.b.l. 15). Patalpos yra prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, atsakovas šilumą gavo, pretenzijų dėl kokybės nereiškė, todėl privalo sumokėti už gautą šilumos energiją.
Civilinio kodekso 6.71 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktą gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl privalo mokėti netesybas. Aplinkybė, kad jis nėra gyventojas nesudaro pagrindo jį atleisti nuo prievolės mokėti delspinigius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 49,20 Eur dydžio delspinigių taikant 0,04 proc. delspinigių normą yra pagrįstas ir teisėtai tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo”. Jų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami imant už užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, o 8.2 punktas nustato, kad už ieškinį maksimalus dydis 2,5.
2018 pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal viešą LR statistikos departamento informaciją buvo 895,2 Eur, vadinasi, už ieškinį maksimali priteistina suma yra 2 238 Eur. Taigi ieškovo AB „Klaipėdos energija“ advokatui sumokėta 90 Eur suma ne tik neviršija LR teisingumo ministro rekomendacijų 8.2. p. dėl teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą, bet net ir 8.6. p. dėl teisinės pagalbos išlaidų parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, kurio sudėtingumas vertinamas kaip daug mažesnis nei ieškinio.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nagrinėjamu atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ar leistų suabejoti priimto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, 290-291 straipsniais, 334 straipsniu,
nutaria:
atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-30439-964/2018, peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.