- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1362-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08753-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos už atliktus statybos darbus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl 16 767,79 Eur skolos, 603,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas J. J. pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašymas grindžiamas tuo, kad J. J. yra ieškovės likviduojamos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir dėl to turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
3. Ieškovė likviduojama individuali (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė viešoji įstaiga „Vilniaus universitetas“ prašė J. J. prašymo netenkinti. Savo pozicijas grindė tuo, kad nemokumo administratorius atstovauja individualios įmonės savininko ir kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-05 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
Šalies argumentai
4.1 teismas nurodė, jog J. J. 2022-04-04 prašymas iš esmės yra analogiškas J. J. 2022-01-21 byloje pateiktam prašymui dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų;
Žemesnės instancijos teismas
4.2 2022-01-21 prašymas buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartimi. Dėl šios nutarties J. J. padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2022-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-916-779/2022 atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartį paliko nepakeistą;
4.3 pažymėjo, jog nurodytose teismų nutartyse išdėstyti motyvai, kodėl ankstesnis analogiškas J. J. prašymas netenkintas, nekartojami. Atitinkamai J. J. pakartotiniai teiginiai dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi toje apimtyje, kiek tai susiję su bankroto proceso ypatybėmis, atmetami kaip nepagrįsti;
Šalies argumentai
4.4 teismas pažymėjo, jog 2022-04-04 prašyme J. J., lyginant su 2022-01-21 prašymo pagrindu, nurodo papildomą argumentą, susijusį su tuo, kad jis turi teisę ieškovės likviduojamos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu reikšti netiesioginį ieškinį. Vertino, jog pastarasis J. J. argumentas yra nereikšmingas, nes, visų pirma, nagrinėjama byla yra iškelta pagal likviduojamos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą ieškinį. Taigi netiesioginio ieškinio institutas šioje situacijoje yra neaktualus. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022 išaiškino, kad J. J. kaip individualios (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas neturi teisės pareikšti netiesioginio ieškinio įmonės vardus ir interesais;
4.5 sprendė, jog J. J. 2022-04-04 prašymas yra nepagrįstas. Akcentavo, jog J. J. nepagrindė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnyje nustatytos procesinės sąlygos įtraukti jį į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų;
4.6 išaiškino J. J., kad pakartotinis tokių pačių prašymų teikimas gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1 nurodo, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutartimi (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškeltoje bankroto byloje pareiškėjas turi pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla, įrodo bylos duomenys - jis yra bankrutavusios (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir yra savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą. Pareiškėjui, kaip likviduojamos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, savo turtu užtikrinus bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą ir turinčiam pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) bankroto byloje, kurioje pareiškėjui suteikta teisė būti aktyviu, ginčyti kreditorių komiteto nutarimus ir naudotis savo teisėmis, byloje, kurioje sprendžiami svarbūs turtiniai likviduojamos individualios įmonei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ klausimai, pareiškėjas turi teisę prašyti ir būti įtrauktas trečiuoju asmeniu;
5.2 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, suteikia teises skųsti juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų sprendimus teismui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nesant pareigos nemokumo administratoriui ginti asmens, savo turtu užtikrinusio bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, teises ir pareiškėjo neįtraukimas į šią bylą pažeidžia jo teises.
Atsiliepimas
6. Ieškovė likviduojama (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1 J. J. konkrečiai nenurodo, kokį teisinį ir materialinį suinteresuotumą jis turi nagrinėjamoje byloje ir kaip nagrinėjamos bylos baigtis turėtų įtakos jo asmeninėms teisėms ar pareigoms;
6.2 J. J. savo atskirajame skunde taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje kalbama būtent apie asmenų įtraukimą į procesą bankroto byloje, o ne visose bylose, kuriose kaip proceso šalis dalyvauja bankrutuojanti įmonė. Kadangi J. J. prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu pateikė ne bankroto byloje, tad prašyme nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nėra aktualūs ir netaikytini;
6.3 ieškovės interesus byloje atstovauja ir gina teismo paskirtas nemokumo administratorius (JANĮ 66 str.), todėl individualios įmonės savininkas J. J. nelaikytinas suinteresuotu asmeniu byloje.
7. Atsakovė viešoji įstaiga Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti apeliantui maksimalaus įstatymų leidėjų nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, penkiasdešimt procentų iš šios baudos skiriant atsakovės naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1 pažymi, jog skundas identiškas teismo jau nagrinėtam ir atmestam apelianto skundui ir laikytinas nepagrįstu bei pareikštu nesąžiningai. Pakartotinis tapataus teismo jau išnagrinėtam ir atmestam atskirajam skundui pateikimas teismui, visiškai neatsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, laikytinas akivaizdžiu apelianto piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis;
7.2 individualios įmonės savininko teisė dalyvauti įmonės bankroto procese savaime nesukuria pastarajam teisės trečiojo asmens procesiniu statusu dalyvauti bylose, kuriose sprendžiami individualiai įmonei svarbūs turtiniai klausimai;
7.3 individualios įmonės savininko teises ir teisėtus interesus įmonės bankroto procese gina nemokumo administratorius;
7.4 individualios įmonės teisė būti išklausytai teisme savaime nesukuria analogiškos teisės tokios įmonės savininkui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėją atsisakyta įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, susijusias su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimu į bylą yra nurodęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
12. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
13. Apelianto J. J. atskirasis skundas iš esmės yra analogiškas J. J. 2022-02-14 atskirajam skundui, kurį 2022-03-31 nutartimi išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-916-779/2022.
14. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas bylos teisinį ryšį su jo teisėmis ir pareigomis grindė tuo, kad jis yra ieškovės – bankrutuojančios individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ – savininkas ir yra savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, todėl būsimas teismo sprendimas byloje įtakos pareiškėjo teises ir pareigas.
15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. J. 2022-04-04 prašymas iš esmės yra analogiškas J. J. 2022-01-21 byloje pateiktam prašymui dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
16. Pažymėtina, jog 2022-01-21 prašymas buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartimi. Dėl šios nutarties J. J. padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2022-03-31 nutartimi atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartį paliko nepakeistą.
17. Analizuojant apelianto teiktą prašymą matyti, jog J. J. 2022-04-04 prašyme nurodė analogiškus teiginius dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi toje apimtyje, kiek tai susiję su bankroto proceso ypatybėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
18. 2022-04-04 prašyme J. J. nurodo, jog jis turi teisę ieškovės likviduojamos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu reikšti netiesioginį ieškinį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtas pareiškėjo argumentas yra nereikšmingas, nes nagrinėjama byla yra iškelta pagal likviduojamos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą ieškinį. Taigi netiesioginio ieškinio institutas šioje situacijoje yra neaktualus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022 išaiškino, kad J. J. kaip individualios (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas neturi teisės pareikšti netiesioginio ieškinio įmonės vardus ir interesais.
19. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kokią konkrečiai įtaką būsimas teismo sprendimas turės pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
21. Apibendrinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl ko nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
22. Atsakovė viešoji įstaiga Vilniaus universitetas prašo skirti apeliantui maksimalaus įstatymų leidėjų nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, penkiasdešimt procentų iš šios baudos skiriant atsakovės naudai, apeliantui pakartotinai prašant įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, kai šis klausimas jau buvo išspręstas.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022-01-21 apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas jį įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-07 nutartimi nutarė pareiškėjo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkinti. Dėl nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2021-03-31 nutartimi nutarta pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartį palikti nepakeistą.
25. 2022-04-04 pareiškėjas kreipėsi į teismą su nauju prašymu, prašydamas jį įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
26. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
28. Kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime nereiškia teisės pažeidimo, galinčio sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
29. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas, teikdamas pakartotinį prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, siekė užvilkinti bylos nagrinėjimo procesą, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.
30. Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo apelianto veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą, dėl ko atsakovės prašymas skirti baudą apeliantui atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo (apelianto) J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto prašymo dėl baudos skyrimo apeliantui J. J..
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.