- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-916-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08753-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės Jokūbausko įmonės „Jonas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos už atliktus statybos darbus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės Jokūbausko įmonė „Jonas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaiga Vilniaus universitetui dėl 16 767,79 Eur skolos, 603,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašymas grindžiamas tuo, kad J. J. yra ieškovės likviduojamos individualios įmonės Jokūbausko įmonės „Jonas“ savininkas ir dėl to turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Ieškovė likviduojama individuali įmonė Jokūbausko įmonė „Jonas“ ir atsakovė viešoji įstaiga „Vilniaus universitetas“ prašė J. J. prašymo netenkinti. Savo pozicijas grindė tuo, kad nemokumo administratorius atstovauja individualios įmonės savininko ir kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Teismas nurodė, kad tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek dalykas, kurie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, patvirtina, kad bylos išsprendimas neturės įtakos J. J. teisėms arba pareigoms. Tokių duomenų nenurodo ir pats J. J..
Teismas pažymėjo, kad ieškovės, o kartu ir įmonės kreditorių, interesus byloje atstovauja ir gina teismo paskirtas ieškovės nemokumo administratorius. Aplinkybė, kad likviduojamos individualios įmonės savininkas yra suinteresuotas, jog, patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, liktų turto, kuris būtų jam perduotas, sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas įtraukti jį bylą trečiuoju asmeniu, yra teisiškai nereikšminga. Toks savininko interesas yra ginamas nemokumo administratoriaus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau - JANĮ) nustatyta tvarka. Nurodė, kad be to, tokio intereso pobūdis nereiškia, kad jis atitinka procesinio suinteresuotumo, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnio 1 dalį, požymius. Aiškinti savininko intereso plečiamai, kaip tą iš esmės siūlo J. J., nėra jokio pagrindo, nes tuomet į kiekvieną bylą, užvestą pagal bankrutuojančios individualios įmonės pareikštą ieškinį, reikėtų įtraukti ne tik savininką, bet ir visus kreditorius. O tokia situacija akivaizdžiai būtų nesuderinama su nemokumo proceso esme.
III. Atskirojo skundo argumentai
2. Pareiškėjas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi Jokūbausko įmonei „Jonas“ iškeltoje bankroto byloje pareiškėjas turiu pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla, įrodo bylos duomenys - jis yra bankrutavusios Jokūbausko įmonės „Jonas“ savininkas ir yra savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą. Pareiškėjui, kaip likviduojamos Jokūbausko įmonės „Jonas“ savininkui, savo turtu užtikrinus bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą ir turinčiam pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) bankroto byloje, kurioje pareiškėjui suteikta teisė būti aktyviu, ginčyti kreditorių komiteto nutarimus ir naudotis savo teisėmis, byloje, kurioje sprendžiami svarbūs turtiniai likviduojamos individualios įmonei Jokūbausko įmonei „Jonas“ klausimai, pareiškėjas turi teisę prašyti ir būti įtrauktas trečiuoju asmeniu.
7.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, suteikia teises skųsti juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų sprendimus teismui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nesant pareigos nemokumo administratoriui ginti asmens savo turtu užtikrinusiam bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, neįtraukimas pareiškėjo į šią bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu, yra grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės.
Atsiliepimas
3. Ieškovė likviduojama Jokubausko įmonė „Jonas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bankrutavusios įmonės akcininkų (savininkų) materialiniai reikalavimai bankroto procese gali būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu lieka turto atsiskaičius padengus visų kreditorių reikalavimus ir padengus visas bankroto sąnaudas. Bankrutavusios įmonės akcininkų (savininkų) įtraukimas į bylas trečiaisiais asmenimis, kuriose sprendžiama dėl bankrutavusios įmonės materialinių reikalavimų vien tuo pagrindu, kad jie yra suinteresuoti įmonės bankroto bylos baigtimi, reikštų, kad į visas bylas trečiaisiais asmenimis turėtų būtų įtraukiami visi bankrutavusios įmonės kreditoriai ir kiti bankroto bylos baigtimi suinteresuoti asmenys.
8.2. Ieškovės interesus byloje atstovauja ir gina teismo paskirtas nemokumo administratorius (JANĮ 66 str.), todėl individualios įmonės savininkas J. J. nelaikytinas suinteresuotu asmeniu byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė viešoji įstaiga Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantas nenurodė, kurios iš šalių pusėje siekia įstoti į procesą, todėl vien tik formaliuoju požiūriu konstatuotina, jog prašymas neatitinka CPK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų turinio reikalavimų ir turėtų būti atmestas.
9.2. Nors individualios įmonės savininkui bei įmonės kreditoriams netiesiogiai ir turi įtakos teismų procesiniai sprendimai dėl pinigų sumų individualiai įmonei priteisimo/nepriteisimo, remiantis minėtomis JANĮ nuostatomis, būtent nemokumo administratorius yra tas asmuo, kuris atstovauja individualios įmonės savininko ir kreditorių interesus civilinėse bylose, ir pastarieji neturėtų būti atskirai įtraukiami į teismo procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ar juolab bendraieškiais. Paaiškėjus netinkamam įmonės nemokumo administratoriaus procesiniam elgesiui konkrečioje byloje, tiek įmonės savininkas, tiek ir kreditoriai, turi galimybę savo pažeistas subjektines teises ginti reikalaudami iš nemokumo administratoriaus žalos atlyginimo. Nei individualios įmonės savininkas, nei jos kreditoriai neturėtų būti įtraukiami į civilines bylas, iškeltas bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus iniciatyva. Priešingas JANĮ aiškinimas paneigtų fundamentalias bankroto proceso taisykles bei pažeistų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, sukurtų teisine prasme netoleruotiną situaciją, kuomet į bet kokios juridinio asmens vardu nemokumo administratoriaus inicijuotos civilinės bylos procesą būtų privalomai įtraukimai visi įmonės kreditoriai bei savininkas.
9.3. Teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Byloje nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas neturi teisinio ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, o byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos tik ieškovės teisėms ir pareigoms.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėją atsisakyta įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (2 d.).
Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, susijusias su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimu į bylą, yra nurodęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 25 punktas).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas bylos teisinį ryšį su jo teisėmis ir pareigomis grindė tuo, kad jis yra ieškovės – bankrutuojančios individualios įmonės Jokūbausko įmonė „Jonas“ –savininkas ir yra savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, todėl būsimas teismo sprendimas byloje įtakos pareiškėjo teises ir pareigas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kokią konkrečiai įtaką būsimas teismo sprendimas turės pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad byloje ieškovu yra bankrutuojanti įmonė. Būtent ji prašo jos naudai priteisti iš atsakovės pinigines sumas, taigi ieškinio patenkinimo atveju ji gautų piniginę naudą, kuri vėliau būtų naudojama bankroto procese administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams patenkinti. Byloje nėra pareikštas ir atsakovės priešieškinis ieškovei, kuriuo atsakovė būtų pareiškusi turtinį reikalavimą ieškovei. Ieškinį atmetus, nei bankrutuojančios įmonės kreditoriai, nei pareiškėjas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas, neigiamų turtinių ar kitokių teisiškai reikšmingų pasekmių nepatirtų. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad būsimas teismo sprendimas byloje neturės teisiškai reikšmingos įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek bankrutuojančios įmonės savininko, tiek jos kreditorių interesai byloje yra ginami nemokumo administratoriaus Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 66 str. 1 d.), dėl ko nėra pagrindo teigti, kad byloje nebus atsižvelgiama į jų interesus.
Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, kad jis turi būti įtrauktas į bylą trečiojo asmens procesiniu teisiniu statusu dėl to, kad tik įtraukus pareiškėją į bylos nagrinėjimą, jis galėtų skųsti nemokumo administratoriaus procesinius veiksmus, kurie bus atlikti šioje civilinėje byloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Pagal įstatymą nemokumo administratorius sprendimus pareikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais priima savarankiškai ir kreditorių susirinkimo valios juos priimdamas ir įgyvendindamas nėra saistomas. Kitiems asmenims nėra suteikta teisė riboti nemokumo administratoriaus teisės reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu įgyvendinimą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).
Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, nei pareiškėjas, nei kreditoriai neturi kompetencijos riboti ar kitaip įtakoti nemokumo administratoriaus atliekamų procesinių veiksmų bylose, kuriose administratorius veikia kaip bankrutuojančios įmonės atstovas. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovo teiginys, kad jo neįtraukus, jis negalės pasinaudoti savo teise skųsti nemokumo administratoriaus procesinius veiksmus, kurie bus atlikti šioje civilinėje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjui tokia teisė nėra suteikta.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Apibendrinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl ko nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei Jokūbausko įmonė „Jonas“ pateikus 650 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius įrodymus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei Jokūbausko įmonė „Jonas“, j. a. k. 120545468.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.