Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Nacionalinei teismų administracijai dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovo prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

13. Apeliantas 2024 m. liepos 31 d. likus vienai dienai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, padavė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėsto papildomus nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentus.

14. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo termino pabaigos.

15. CPK normoms, reglamentuojančioms apeliacinį procesą, nenumatant galimybės papildyti atskirojo skundo naujais argumentais, pasibaigus skundo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai), dalyvaujantys byloje asmenys teise pateikti paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 2 dalis) apeliacinės instancijos teisme turi naudotis atsižvelgdami į šį apribojimą. Paprastai rašytinių paaiškinimų pateikimo apeliacinės instancijos teisme paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1634-241/2018). Tačiau ir tokiu atveju dalyvaujantis byloje asmuo, siekdamas apeliacinės instancijos teismui paaiškinti pasikeitusią situaciją, turi tai daryti laiku, kad nebūtų užvilkinamas bylos nagrinėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-948-790/2023 15 punktas).

16. Pažymėtina, kad rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nenurodo jokių pasikeitusių ginčo aplinkybių po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, o juose, jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, dėsto papildomus nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentus. Be to, apelianto paduoti rašytiniai paaiškinimai neturi sąsajos su sprendžiamu klausimu dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti praleidimo priežasčių svarbos (CPK 180 straipsnis), pateikti likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio pradžios ir jų priėmimas galėtų užvilkinti bylos išnagrinėjimą. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas apelianto rašytinius paaiškinimus atsisako priimti ir juose išdėstytų argumentų nenagrinėja.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17. Apeliantas 2024 m. liepos 31 d. taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad dalyvaudamas teismo posėdyje galėtų tinkamai paaiškinti bylos faktines aplinkybes.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

20. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, o apeliantas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jo apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi savo poziciją bylai reikšmingais klausimais apeliantas pakankamai išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose. Todėl apelianto prašymas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Teismo nutartis 2024 m. kovo 22 d. buvo išsiųsta ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) bei grįžo neįteikta. Teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis taip pat buvo išsiųsta ieškovo nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini).Taigi laikytina, jog ieškovui nutartis įteikta 2024 m. kovo 25 d., kadangi 2024 m. kovo 23 d. buvo ne darbo diena (šeštadienis) (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą ieškovas nepateikė procesinių dokumentų, kuriais būtų šalinti teismo nustatyti ieškinio trūkumai, ieškovas taip pat neteikė prašymo pratęsti nustatytą terminą trūkumams šalinti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę šį procesinį veiksmą atlikti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu jį atnaujinti, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido procesinį terminą, ir atlikdamas procesinį veiksmą, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3, 4 dalys).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku atlikti procesinį veiksmą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo ieškinio trūkumams pašalinti klausimą, vertino, kad ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Visų pirma pažymėtina, kad kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis ieškovui buvo išsiųsta išversta į (duomenys neskelbtini) kalbą. Ieškovas taip pat teigia, kad nemoka lietuvių kalbos, tačiau byloje teikia procesinius dokumentus, surašytus lietuvių kalba. Tai, jog ieškovas yra pabėgėlis ar neturi teisinio išsilavinimo taip pat savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovas dėl to negalėjo ginti savo teisių savalaikiai pateikiant ieškiniui keliamus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą ar pateikti prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą teismui pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5102-815/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-200-492/2021, kurie patvirtina, jog ieškovas turi patirties ginant savo teises Lietuvos Respublikos teismuose, todėl turėjo galimybę sužinoti procesinio termino praleidimo pasekmės (CPK 185 straipsnis).

25. Papildomai pastebėtina, kad apelianto argumentai yra prieštaringi: apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis ieškovui el. paštu buvo išsiųsta 2024 m. kovo 22 d., o patikslintą ieškinį ieškovas pateikė 2024 m. balandžio 22 d., t. y. nepraėjus daugiau nei 30 d. Taigi ieškovas laiko, jog nutartį jo nurodytu el. paštu gavo 2024 m. kovo 26 d. Ieškovas prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškinio trūkumams pašalinti teismui pateikė naudodamas tą patį elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)). Prašyme apeliantas laikėsi pozicijos, kad apie teismo 2024 m. vasario 22 d. sužinojo tik 2024 m. balandžio 15 d., tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad naudojamu elektroniniu paštu ieškovas teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį gavo anksčiau nei 2024 m. balandžio 15 d. Šią išvadą paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Kaip minėta aukščiau, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis ieškovui buvo tinkamai įteikta 2024 m. kovo 25 d. Taigi ieškovas ieškinio trūkumus turėjo pašalinti per 7 dienų terminą nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. įskaitytinai. Šiuo atveju prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikimas 2024 m. balandžio 22 d., nelaikytinas atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nėra pagrindo ieškovo nurodomas aplinkybes pripažinti pateisinančiomis termino ieškinio trūkumams pašalinti praleidimą.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino ginčo faktines aplinkybes, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti arba pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. B. (A. B.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.