- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-963-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13947-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 130 Eur turtinės žalos atlyginimo, 0,69 Eur palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2019 m. spalio 3 d. automobilis Mercedes Benz, kuris ieškovės įmonėje buvo apdraustas Kasko draudimu, ties pastatu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, todėl buvo pažeisti dešinės pusės ratai. Ieškovė atlygino nukentėjusiajam asmeniui iš viso 263,18 Eur žalą, išmokėdamas iš pradžių 133,18 Eur, o vėliau ir 130 Eur besąlyginę išskaitą;
1.2. atsakovė atlygino jai 133,18 Eur žalą, tačiau nepagrįstai atsisako atlyginti ir likusią 130 Eur žalos dalį, kurią sudaro besąlyginė išskaita.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės reikalavimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. dėl ieškovės nurodomo eismo įvykio civilinė byla jau išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme ir priimtu 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovei priteista 133,18 Eur suma. Ieškovės reiškiamas ieškinys iš esmės tapatus jau išnagrinėtam ieškiniui, kurį išnagrinėjus buvo galutinai išspręsti visi žalos atlyginimo ir draudimo išmokų klausimai dėl nagrinėjamo eismo įvykio;
2.2. atsakovė teismo sprendimą įvykdė, o išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio suma buvo vienas iš kriterijų, dėl kurių atsakovė teismo sprendimo neginčijo apeliacine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 130 Eur žalos atlyginimo, 0,69 Eur palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 130 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020 nustatytas faktines aplinkybes vertino kaip prejudicinius faktus ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nekeliamas ginčas nei dėl įvykio aplinkybių, nei dėl likusios žalos, kurią sudaro besąlyginė išskaita. Padarė išvadą, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas šioje byloje nebuvo pareikštas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020.
5. Pažymėdamas, jog ieškinys gali būti kvalifikuojamas kaip tapatus tik tuo atveju, kai sutampa ieškinio ne tik pagrindas, bet ir dalykas, o ieškovės anksčiau pareikšto ir šioje byloje nagrinėjamo ieškinio reikalavimų dalykai nesutampa, teismas padarė išvadą, jog šioje byloje nagrinėjamas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020 pareikštam ieškiniui.
6. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, jog ieškovė sprendimą dėl besąlyginės išskaitos išmokėjimo priėmė 2020 m. lapkričio 11 d., ją nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimui. Pažymėjo, kad teisę reikalauti iš atsakovės 130 Eur besąlyginę išskaitą ieškovė įgijo tik po 2020 m. spalio 9 d. sprendimo išmokėjusi nukentėjusiajam asmeniui atitinkamą draudimo išmoką. Sprendė, jog ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl besąlyginės išskaitos atlyginimo, todėl nustačius, kad 130 Eur besąlyginės išskaitos suma yra susijusi su nagrinėjamu 2019 m. spalio 3 d. eismo įvykiu, o už žalą yra atsakinga atsakovė, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 130 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 0,69 Eur palūkanų.
7. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje ir 96 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir (arba) paskirstymo atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių išlaidos susidarė, teismas sprendė ieškovei nepriteisti už materialiuosius reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad šioje byloje pareikšti ir išnagrinėti ieškinio reikalavimai galėjo ir turėjo būti pareikšti kartu su reikalavimais civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020, kadangi jau reikšdama ieškinio reikalavimus ieškovė žinojo (galėjo ir turėjo žinoti), kad atsakovas yra atsakingas dėl draudžiamojo įvykio, kaip tai nurodyta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2 punkte. Vertino, kad atsižvelgiant į išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus bei šioje byloje nagrinėjamus reikalavimus, bendra ieškinio suma būtų apmokestinama tuo pačiu 15 Eur žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad nėra pagrindo ir vertinti, jog abu šiuos ieškinio reikalavimus reiškiant vienoje civilinėje byloje, toks šalių ginčas taptų sudėtingesnis ir nulemtų didesnes ieškovės atstovavimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinio netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
8.1. tarp šalių sudaryta draudimo sutartis yra savanoriška, draudikas tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiama draudimo apsauga, o nuo pasirinktos draudimo apsaugos priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus dydis. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 10.1 punkte nurodyta, kad besąlyginė išskaita - draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Besąlyginės išskaitos taikymo sąlygos yra šalių susitarimo dalykas, šalys ją aptaria ir suderina individualiai, draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą, išskaitos tikslas yra proporcingumo principu pagrįstas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą sumažinimas. Todėl tarp draudiko ir draudėjo sutarta 130 Eur išskaita neturėtų būti žalos atlyginimo objektas, o pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog draudimo sutarties šalys individualiai susitarė dėl 130 Eur besąlyginės išskaitos;
8.2. ieškovė išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020 nekėlė reikalavimų dėl 130 Eur besąlyginės išskaitos apmokėjimo, nors jau reikšdama reikalavimą minėtoje civilinėje byloje ieškovė žinojo (galėjo ir turėjo žinoti), kad dėl draudžiamojo įvykio yra atsakinga atsakovė. Teikdama ieškinį ieškovė taip pat nepaminėjo jau išnagrinėtos civilinės bylos, lakoniškai nurodydama, jog atsakovė yra kelio savininkė ir valdytoja. Ieškovės pareikštas naujas reikalavimas, prašant priteisti papildomą sumą, įvertinus tiek faktinį pagrindą, tiek prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo pagrindą, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, iš esmės yra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020 išnagrinėtam ieškiniui. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje, o reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. pagal teisinį reglamentavimą draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl draudikas reikalavimus gali reikšti tik tokia apimtimi, kokia yra išmokėta draudimo išmoka. Remdamasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2 punktu ieškovė turėjo pareigą išmokėti besąlyginę draudimo išmoką draudėjui, kadangi kaltininkas dėl žalos padarymo buvo aiškus, bet jis neabejotinai paaiškėjo po priimto teismo sprendimo. Tik išmokėjusi 130,00 Eur besąlyginės išskaitos draudėjui ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę ir ją įgyvendino pareikšdama ieškinį;
9.2. atsakovė neturi teisinio pagrindo kvestionuoti ieškovės pareigos ar teisės išmokėti besąlyginę išskaitą draudėjui, besąlyginės išskaitos paskirties ir kitų su draudimo sutarties sąlygomis susijusių aspektų, kadangi tokiais argumentais ji negalėtų remtis tiesiogiai prieš patį nukentėjusį asmenį. Žalos dydis liko nepatikęs, t.y. transporto priemonei padaryta žala sudaro 263,18 Eur, ir jeigu ieškovė nebūtų išmokėjusi besąlyginės išskaitos draudėjui, pats draudėjas būtų turėjęs teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimą. Ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, įvyko asmenų pasikeitimas prievolėje, kuris teisės aktų nėra draudžiamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti išmokėtą draudimo išskaitą (franšizę), teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teik teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog su ieškove 2019 m. sausio 16 d. buvo sudaryta savanoriška draudimo (KASKO) sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 15 d.), pagal kurią ieškovės bendrovėje buvo apdraustas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje ginčo dėl to nekyla, jog 2019 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini), automobiliui Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo apgadinti automobilio dešinės pusės ratai. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. žalos sąmatoje Nr. 2265926 nurodė, kad eismo įvykio metu padaryta 263,18 Eur žala. Byloje ginčo nekyla, jog ieškovė nukentėjusiam asmeniui 2019 m. spalio 29 d. išmokėjo 133,18 Eur draudimo išmoką, sumažindama bendrą apskaičiuotą žalos dydį 130 Eur dydžio draudimo išskaita (franšize). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020 priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 133,18 Eur žalos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 133,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Byloje ginčo nekyla, jog ieškovė išmokėjo draudėjui 2020 m. lapkričio 12 d. likusią žalos dalį – 130 Eur besąlyginę draudimo išmoką. Nustatyta, jog išmokėjusi likusią žalos dalį ieškovė su 2020 m. gruodžio 2 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti išmokėtą nukentėjusiajam asmeniui 130 Eur žalos dalį. Kadangi minėta žalos dalis atlyginta nebuvo, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris skundžiamu 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.
16. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, visų pirma įrodinėdama, jog ieškovės ieškinys yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020 pareikštam ieškiniui, o ieškovė visus reikalavimus galėjo pareikšti vienoje civilinėje byloje.
17. Kaip matyti, iš skundžiamos sprendimo turinio, apylinkės teismas nepritarė atsakovės argumentui, jog ieškiniai yra tapatūs, nurodydamas, jog nėra vieno iš elementų ieškinio tapatumui konstatuoti – nesutampa ieškinių dalykai, kadangi nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl besąlyginės išskaitos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu.
18. Pasisakydamas dėl ieškinių tapatumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tapataus ieškinio kriterijų (požymių). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne lyginamų reikalavimų lingvistinės formuluotės, o ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku pirmiau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, taigi nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
19. Nagrinėjamu atveju sutampa tik du anksčiau apeliantei pareikšto ir šioje civilinėje byloje nagrinėto reikalavimų požymiai – sutampa šalys ir reikalavimai grindžiami iš esmės tais pačiais juridiniais faktais, kadangi žala įrodinėjama tais pačiais apeliantės neteisėtais veiksmais. Tačiau, kaip matyti iš bylose reiškiamų reikalavimų, išnagrinėtoje byloje ieškinio dalyką sudarė draudimo išmoka atskaičius privalomąją išskaitos dalį, kai tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimas reiškiamas dėl žalos, kurią sudaro atlikta išskaitos (franšizės) suma. Taigi nėra nustatytas vienas iš trijų bylų tapatumą leidžiančių identifikuoti požymių, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog ieškiniai nėra tapatūs.
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu įrodinėdama, jog besąlyginė draudimo išskaita negali būti žalos dalis, kadangi dėl jos susitarta individualiai, o draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju lygi nuostolio dydžiui atlikus besąlyginę išskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir šiam apeliantės argumentui žemiau nurodytais motyvais.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Besąlyginė išskaita – draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju Draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita ir (ar) procentinė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma, išskyrus atvejus, jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos ir (ar) procentinės išskaitos suma, kai kaltininkas:– yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje arba buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią gali būti atlyginama visa draudžiamojo įvykio metu patirta žala.
22. Kaip jau buvo nustatyta aptariant faktines aplinkybes, ieškovė likusią žalos dalį – 130 Eur besąlyginę draudimo išmoką išmokėjo draudėjui 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24632-566/2020, priėmimo. Minėtu sprendimu pripažinta atsakovės, kaip vietinės reikšmės kelių ir gatvių Vilniaus mieste savininkės, pareiga prižiūrėti ir remontuoti kelius ir gatves, nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė šias pareigas, todėl ieškovei pripažinus įvykį draudžiamuoju ir išmokėjus nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, ieškovė pagrįstai išmokėjo ir 130 Eur besąlyginės išskaitos dalį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliantė ir pateiktame apeliaciniame skunde nepaneigė, jog ieškovė nepagrįstai išmokėjo 130 Eur besąlyginę išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, išmokėjusi likusią apskaičiuotos žalos - 130 Eur besąlyginės išskaitos dalį ieškovė, remdamasi CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi ir Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2. punktu, pagrįstai reiškė subrogacinį reikalavimą nustatytam atsakingam už žalą asmeniui - atsakovei dėl likusios žalos sumos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovei, remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2. punktu, esant nustatytoms sąlygoms, suteikta teisė nemažinti išmokėtinos draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, todėl neturi teisinės reikšmės skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms apeliantės argumentai, jog individualiai susitarta besąlyginės išskaitos suma neturėtų būti žalos objektu. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Dėl civilinės bylos baigties
23. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.