- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-2086-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13570-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- R. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žaidas“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1448-199/2014 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams R. A., A. A., A. A., trečiasis asmuo UAB „Žaidas“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 56186,35 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio 31 d. apie 18 val. jis buvo informuotas, kad iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pratrukus vandentiekio vamzdžiui teka vanduo į ieškovui nuosavybės teise priklausančias 102 kv. m. negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad buto užpylimas įvyko iš atsakovų buto Nr. 3, o ne iš kitų šaltinių yra akivaizdi, nes užsukus geriamo vandens sklendę, ir sustabdžius vandens tekėjimą į butą Nr. 3, po kurio laiko nustojo tekėti vanduo. Šią aplinkybę patvirtina namo administratorius UAB „Žaidas“ bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariatas raštai bei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, to neneigia patys atsakovai. Ieškovui priklausančios patalpos buvo aplietos dėl atsakovų nesugebėjimo tinkamai naudotis bute esančiais santechnikos įrenginiais. Pratekėjęs vanduo, apipylė ne tik ieškovo patalpas, bet pratekėjo net į pirmo aukšto laiptinės patalpas, kas rodo didelio kiekio vandens tekėjimą. Atsakovų neatidumas, netinkamas pareigų vykdymas sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atlyginti padarytą žalą ieškovui. Ieškovas pateikė teismui patalpų remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog atstatyti patalpas į buvusią padėtį reikalinga 56186,35 Lt, tokio dydžio kompensaciją už padarytą žalą ieškovas prašė priteisti iš atsakovų. Dėl aplietų patalpų ieškovas patyrė stresą, buvo sutrikdytas jo normalus gyvenimas, jis patyrė nepatogumus, kasdien važinėdamas į patalpas ir tikrindamas jų būklę, todėl ieškovas prašė iš atsakovų priteisti patirtą neturtinę žalą.
Atsakovė R. A. su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko atlyginti 10000 Lt turtinę žalą, o su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko. Atsakovė pripažino, kad netyčia buvo užlietos ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, dėl ko galėjo atsirasti tam tikra žala, ir tą žalą sutinka atlyginti. Atsakovai neturi pareigos pilnai suremontuoti prieš 10 metų įsigytų už skolas, išvaržytų patalpų, kurios buvo aplietos dėl kiauro stogo, kurios nebuvo naudojamos, tinkamai šildomos bei prižiūrimos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovų R. A., A. A., A. A. solidariai ieškovui D. K. 19357,42 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-02 iki visiško sprendimo įvykdymo, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis ieškovui 610,72 Lt (po 203,57 Lt) žyminį mokestį, 1300 Lt (po 433,33 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų, 600 Lt (po 200 Lt) kitas būtinas išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo D. K. 1300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 5,00 Lt kitas būtinas išlaidas atsakovei R. A.; priteisė lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo valstybei 42 Lt (po 14 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2013-01-31 buvo aplietos ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoto atsakovės R. A. vardu. Butas (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės santuokos metu su A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), santuoka su juo nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas - butas nėra padalintas, palikimą priėmė jo sūnūs A. A. ir A. A.. Antstolės G. A. 2013-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad patalpose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte ir rūsio patalpose yra atsilupę tapetai, atšokę sienų dažai, laša vanduo nuo sienų, rūsyje ant grindų yra vandens. Teismas nurodė, kad atsakovai netinkamai prižiūrėjo jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu atliko neteisėtą veiką, ko pasėkoje, trūkus vandentiekio vamzdžiams jų bute, buvo aplietos ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos ir atsakovui padaryta žala. Teismas spendė, kad yra visos atsakovų būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. atsakovų neteisėta veika, kadangi neužtikrinta tinkama patalpų priežiūra, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos bei atsiradusios žalos. Atsakovai pripažino savo kaltę, tačiau nesutiko su žalos dydžiu. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ apžiūros aktu, patalpų remonto kaštų skaičiavimo ataskaita nustatyta, kad aplietos patalpų sienos, grindys, lubos, durys, todėl reikia patalpas remontuoti, nurodyti remonto kaštai 56186,35 Lt sumai. Ieškovas nupirko butą su rūsiu, kuris buvo pertvarkytas į kavinę, esantį (duomenys neskelbtini), aktu be varžytynių už 87000 Lt. Ieškovas patalpas šildė ne gamtinėmis dujomis, kaip nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, o suskystintųjų dujų balionais bei židiniu, toks patalpų šildymo būdas bei kavinės veiklos nevykdymas įtakojo patalpų nusidėvėjimą. Po įvykio patalpos apžiūrėtos bei patalpų remonto kaštų skaičiavimo ataskaita sudaryta 2013-03-21, t.y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po patalpų apliejimo, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas taip pat tik 2013-02-21, nedalyvaujant atsakovams. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog patalpos buvo remontuotos po 2003-07-08 atliktos rekonstrukcijos, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų būklę, užfiksuotą 2013-03-21, įtakojo tik šių patalpų apliejimas 2013-01-31. Teismas atmetė lokalinėje sąmatoje nurodytas išlaidas, nesusijusias su tiesioginės žalos šalinimu: PVM mokestį, soc. draudimo, darbo užmokesčio, papildomų darbų, papildomų mechanizmų išlaidas. Likusią 31737 Lt sumą už remonto darbus, atsižvelgiant į patalpų nusidėvėjimą, sumažino dalyje dėl darbų, susijusių su plytelių klojimu 20 procentų, dėl kitų darbų, išskyrus šiukšlių išvežimą – 50 procentų. Teismas konstatavo, kad ieškovo patirta tiesioginė žala sudaro 19357,42 Lt. Ieškovas dėl įvykio turėjo papildomų rūpesčių, nepatogumų, sugaišo tam tikrą laiką, dėl aplietų patalpų patyrė stresą, todėl yra pagrindas jam priteisti neturtinę žalą. Kadangi žala padaryta turtui, kuris yra atkuriama vertybė, todėl vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismas ieškovui priteistinos neturtinės žalos sumą sumažino iki 1000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 19-22) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovo D. K. ieškinio dėl 36828,93 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisė iš ieškovo atsakovei R. A. 1300 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 5 Lt kitų išlaidų; priimti naują sprendimą – ieškovo D. K. ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų R. A., A. A., A. A. solidariai ieškovo D. K. naudai 56186,35 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-02 iki visiško sprendimo įvykdymo, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai sumažino sąmatoje nurodytas išlaidas medžiagoms įsigyti ir remonto darbams atlikti, sumažinimas nepagrįstas jokiais skaičiavimais ar teisės aktais. Teismas nepaaiškino, kokiu pagrindu taikė 20 procentų nusidėvėjimą grindų ir sienų plytelėms ir su tuo susijusiems darbams, taip pat nenurodė, kodėl kitiems darbams taikė 50 procentų nusidėvėjimą ir nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstų tokią nusidėvėjimo procentinę išraišką. Be to, skaičiavo nusidėvėjimą ne tik medžiagoms, bet ir atliktiems darbams. Vienintelis šiai dienai nusidėvėjimo pagrindimas yra UAB „Sistela“ išleisti „Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai“ (įregistruoti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008-01-16 Nr. B-002), kuriuose nurodyta, kad ieškovui priklausančioms patalpoms galėtų būti taikomas nusidėvėjimas – 0,8 % per metus, t.y. per 10 metų 8 %. Kitaip apskaičiuoti nusidėvėjimą nėra galimybių, nes po apliejimo sienos, lubos, grindys, langai yra smarkiai pažeisti, ir nustatyti, kiek jie buvo nusidėvėję iki įvykio neįmanoma.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš lokalinės sąmatos turi būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius. Statybinės medžiagos perkamos dažniausiai didžiuosiuose statybinių medžiagų centruose, kurie yra PVM mokėtojai, taip pat ir daugeli remonto darbų yra sudėtingi, todėl juos turės atlikti įmonės. Ieškovas nėra PVM mokėtojas, todėl jis neturės galimybės susigrąžinti PVM už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata, kurioje apskaičiuotas turtinės žalos dydis, parengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teisinga, atsakovai nepateikė jokių dokumentų ar paskaičiavimų, patvirtinančių kitokį žalos dydį ir darbų apimtį.
3. Ieškovas nesutinka su teismo argumentais, kad patalpos nusidėvėjo ir nuvertėjo dėl ieškovo netinkamo jų prižiūrėjimo. Nors ieškovas nuo 2003-07-08 nenaudojo patalpų pagal jų paskirtį, tačiau patalpos nebuvo niokojamos. Patalpos buvo šildomos elektra, dujų balionais, kietu kuru (patalpose yra židinys). Iki apliejimo patalpos nebuvo drėgnos ir supelijusios, nuo sienų nebuvo atšokęs tinkas bei dažai. Patalpų būklė pasikeitė, kai dėl atsakovų kaltės jos buvo užlietos - dėl vandens poveikio, t.y. didelio jo kiekio ir šalčio. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovais ir kvietė juos dalyvauti apžiūrint patalpas, tačiau atsakovai į ieškovo kvietimą nereagavo.
4. Teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, neteisingai aiškino ir taikė CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 2000 Lt iš esmės atitinka teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sugadintas didelės vertės nekilnojamasis turtas, ieškovas patyrė stresą nes tik dėl to, kad užpylimas buvo ilgalaikis, bet užpylimas įvyko žiemos metu - reikėjo šildyti patalpas papildomai. Be to, nebuvo pagrindo mažinti neturtinės žalos sumą, nes atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių blogą jų materialinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė R. A., atstovaujama advokatės D. D., atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 28-29) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas neįrodė, kad šildė savo būstą šaltuoju metų laiku per pastaruosius 10 metų elektros prietaisų pagalba. Ieškovo patalpos nebuvo naudojamos nuo jų įsigijimo 2003 m. liepos mėn., kas leidžia daryti išvadą, kad patalpos nebuvo prižiūrimos. Iš 2013-02-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei 2013-03-21 Patalpų remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos akivaizdu, kad patalpos apleistos ir susigadinusios dėl nepriežiūros, o ne dėl vienkartinio apliejimo - supuvę mediniai langų rėmai ir palangės, neveikia grindų šildymas, patalpose nėra elektros (2013-03-21 Pastato apžiūrėjimo aktas), visose patalpose pelėsis (kuris nesusiformuotų per 2 mėn. žiemos laikotarpiu nešildomoje patalpoje). Kritiškai vertintinas ir Lokalinėje sąmatoje pateiktas skaičiavimas dėl darbų ir medžiagų bei vidaus konstrukcinių elementų keitimo - durų, langų blokų keitimas, grindinio šildymo įrengimas, elektros instaliacijos įrengimas, šviestuvų kabinimas ir kt. Panašūs darbai, nors buvo išsiaiškinta, kad patalpos neturėjo, pvz., grindinio šildymo, ieškovo paskaičiavimu kainuotų apie 14 tūkst. Lt, tačiau ši suma negalėtų būti vertinama kaip atkūrimas sugadinto daikto, nes tokio daikto apskritai nebuvo (arba nebuvo veikiančio), o langai ar durys negalėjo nepataisomai sugesti dėl vieno apliejimo. Atsakovė pateikia UAB „Žaidas“ Kauno centro būsto 2014-07-16 raštą Nr. Ž-RI-14-513 su priedais, iš kurių matyti, kad namo (duomenys neskelbtini), bendruomenė organizavo avarinio stogo remonto darbus. Jau 2009 m. liepos mėn. namo savininkai bendrame susirinkime nusprendė remontuoti avarinį stogą, keisti susidėvėjusius laiptinės ir palėpės langus. Darytina išvada, kad dėl avarinės būklės stogo ir nebetinkamų naudoti laiptinės ir palėpės langų lietaus vanduo patekdavo į namo vidų, gadino jį daugelį metų, tekėdamas į rūsį. Atsakovė sutinka su teismo argumentais dėl mažesnės neturtinės žalos priteisimo. Būsto apliejimas buityje yra pasitaikantis nesklandumas, ir tokią tikimybę privalu vertinti kaip galimai neišvengiamą. Nėra pagrindo laikyti būsto apliejimą ypatingai paveikusiu dvasinę būklę faktu, ypač - jei buvo aplietos ieškovo nenaudojamos patalpos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teisme gautu prašymu prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – jam priklausančių patalpų VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ 2013 m. vasario 27 d. ir 2014 m. sausio 30 d. atliktas nuotraukas, kuriose, kolegijos vertinimu, užfiksuota iš esmės ta pati patalpų būklė kaip ir Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, Patalpų remonto kašto skaičiavimo ataskaitoje, kurie yra byloje, buvo išnagrinėti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė UAB „Žaidas“ Kauno centro Būsto raštą, kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) namui atliktą stogo remontą, ir (duomenys neskelbtini) DNSB nutarimą dėl remonto darbų atlikimo, kurie tik patvirtina pirmosios instancijos teismo, remiantis prijungtos apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-7510-435/2013 medžiaga, konstatuotą aplinkybę, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo keistas stogas. Kadangi šalių pateikti nauji įrodymai tik papildo byloje esančius įrodymus, kurie buvo pateikti ir įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėjų kolegija juos priima į bylą (CPK 314 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. buvo aplietos ieškovui priklausančios 102,69 kv. m. negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoto atsakovės R. A. vardu. Šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovams priklausančiame bute trukus vandentiekio vamzdžiams, buvo aplietos ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos.
Apeliaciniame skunde keliamas priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimas.
Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (apeliantas) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo patalpų remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 130321-S atlikta lokaline sąmata Nr. 130321-S (toliau - lokalinė sąmata), kurioje ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų vertės atstatymas po apliejimo įvertintas 56 186,35 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos dydį, nesivadovavo vien ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos duomenimis, o joje esančius paskaičiavimus vertino kartu su kitais bylos duomenimis. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino sąmatoje nurodytas išlaidas medžiagoms įsigyti ir remonto darbams atlikti, sumažinimas nepagrįstas jokiais skaičiavimais ar teisės aktais, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovo patalpos nebuvo naudojamos nuo jų įsigijimo 2003 m. balandžio 25 d. Turto pardavimo be varžytynių aktu. Netgi 2003 m. liepos 8 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kai Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332 paskirta komisija peržiūrėjusi statytojų (R. K. ir D. K.) pateiktą projektinę dokumentaciją, derinimus ir kitus dokumentus, pripažino kavinę tinkama naudoti, nepatvirtina buto pertvarkymo į kavinės patalpas atliktų darbų masto, o taip pat ir to meto patalpų faktinės būklės. Be to, apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad apelianto patalpos buvo įsigytos aktu be varžytynių už mažą kainą (varžytynių akte ji mažesnė ne tik už vidutinę rinkos vertę, bet ir už atkuriamąją vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis), o patalpų būklė buvo atitinkanti kainai, t. y. bloga. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-7510-435/2013 (teisėjų kolegija vadovaujasi LITEKO esančiais duomenimis) esantys įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovui pirmame aukšte priklausančios negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) buvo arba galėjo būti aplietos dėl kiauro stogo, tačiau namo Bendrijos narių 2009 m. liepos 24 d. susirinkime priimti nutarimai dėl namo stogo remonto, pastato fasadinės pusės remonto – rekonstrukcijos, laiptinės remonto, susidėvėjusių laiptinės ir palėpės langų keitimo darbų, leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie šio namo, o vertinant visų bylos aplinkybių kontekste tuo pačiu ir jame esančių ginčo patalpų, nusidėvėjimą laiko atžvilgiu. Antstolio 2012 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstravimo protokole be atsilupusių tapetų, atšokusių sienų dažų ir antroje patalpoje matomo nuo lubų lašančio vandens, yra užfiksuota, kad patalpose pradėti remonto darbai, patalpų lubos iškaltos „Parok“ vata, tačiau pagal lokalinę sąmatą tokie lubų remonto darbai po patalpų apliejimo iš viso nenumatyti, o pagal objekto fotofiksaciją – lubos pakabinamos, plastikinių lentelių nuimtos. Sprendžiant dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, susijusio su aplietose patalpose atliktinais remonto darbais, vertintina, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu, ar visi jie yra būtini. Nors byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovo patalpos buvo aplietos pratrūkus vandentiekio vamzdžiui didelio kiekio vandens, tačiau įrodymais nepagrįsta aplinkybė, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu. Patalpų remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje esančiame 2013 m. kovo 21 d. pastato apžiūrėjimo akte yra užfiksuota, kad mediniai langų rėmai ir palangės supuvę, sienose matyti pelėsis, tačiau, kaip pagrįstai teigia atsakovė atsiliepime į ieškinį, tokie langų, palangių pažeidimai, pelėsio susiformavimas per 2 žiemos (pavasario pradžios) mėnesius nešildomoje patalpoje, dėl vienkartinio patalpų apliejimo švariu vandeniu žiemos metu yra negalimi. Nors apeliantas teigia, kad nenaudojamos patalpos buvo šildomos elektra, dujų balionais, kietu kuru kūrenat patalpose esantį židinį, tačiau šių aplinkybių nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdamas apeliacinį skundą įrodymais nepagrindė; ir priešingai nei teigia apeliantas, pagal AB LESTO pateiktus duomenis apie (duomenys neskelbtini) priskaitymus ir mokėjimus už suvartotą elektros energiją esminio skirtumo vasaros ir žiemos mėnesiais nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog patalpos negalėjo būti apšildomos elektra, duomenų apie suskystintųjų dujų balionų ar kieto kuro įsigijimą patalpoms šildyti byloje nėra. Be to, apelianto argumentus dėl patalpų šildymo elektra paneigia ir 2013 m. kovo 21 d. apžiūros akte apšalusių langų, apledėjusių grindų plytelių konstatavimas, nors už suvartotą elektros energiją 2013 m. balandžio 16 d. buvo sumokėta 48,21 Lt, kai pvz. 2013 m. sausio 17 d. buvo sumokėta 45,29 Lt, 2012 m. rugsėjo 13 d. – 44,46 Lt. Byloje nėra įrodymų apie aplietose patalpose buvusius šviestuvus su kaitinamosiomis lempomis, kurių montavimas (100 vnt.) įtrauktas į lokalinę sąmatą. Paties apelianto nurodytas, tačiau nors įrodymais ir nepagrįstas ginčo patalpų šildymo būdas, paneigia iki patalpų užliejimo jose buvus veikiančiai šildomų grindų įrangai ir lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų dėl kabeliu šildomų grindų įrengimo ir šildymo grindyse kabelių valdymo ir reguliavimo prietaisų montavimo sąsajumą su turto sugadinimo pašalinimu. Bylos duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad patalpose ilgą laiką neužtikrintas tinkamas patalpų šildymas, nevykdoma kavinės veikla įtakojo šių patalpų būklei, kas CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu mažina atsakovų civilinę atsakomybę. Nors apeliantas teigia, kad vienintelis šiai dienai nusidėvėjimo pagrindimas yra UAB „Sistela“ išleisti „Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai“ (įregistruoti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008-01-16 Nr. B-002), kuriuose nurodyta, kad ieškovui priklausančioms patalpoms galėtų būti taikomas nusidėvėjimas – 0,8 % per metus, tačiau aplinkybių, kad apelianto nurodytas 0,8 % per metus nusidėvėjimas taikytinas ir aplietų patalpų remonto kaštų apskaičiavimui, kompleksiškai įvertinus patalpų fizinio nusidėvėjimo nustatymo požymius, konstrukcinių elementų statybos produktus ir įvairių faktorių poveikį jiems, įrodymais nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš lokalinės sąmatos turi būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius. Nors po patalpų apliejimo praėję beveik dveji metai, byloje nėra ginčo dėl to, kad remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu nėra atlikti, todėl faktinių išlaidų ieškovas nepatyrė, o lokalinėje sąmatoje remonto darbai yra apskaičiuoti už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas nepriteisė, nes žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytos žalos pašalinimui. Pažymėtina, jog apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-12/2009 aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl atkuriamosios vertės apskaičiavimo neturi precedentinės galios šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškovui žalos dydį įrodinėjant tik lokalinės sąmatos skaičiavimais ir neteikiant kitų žalos dydį patvirtinančių įrodymų, įvertinęs joje esančius paskaičiavimus kartu su kitais bylos duomenimis, ieškovo patirtos žalos dydį pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tiesioginė patirta jo žala dėl patalpų apliejimo yra 19 357,42 Lt. Tuo labiau, atsakovai dėl priteistos žalos dydžio apeliacinio skundo nepadavė, kas leidžia daryti išvadą, jog su tokia suma sutiko.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos ir priteisdamas šiam 1 000 Lt, vadovavosi konstituciniu principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti aplinkybes, kokia neturtinė vertybė šiuo atveju buvo pažeista, kuri būtų svarbi ne tik šiuo atveju ieškovui (apeliantui), bet ir visuomenei. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad neturtinės žalos priteisimą ieškovui pirmosios instancijos teismas siejo su jo turėtais papildomais rūpesčiais, nepatogumais, sugaištu tam tikru laiku, dėl aplietų patalpų patirtu stresu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pažeistos tokios vertybės (gyvybė, sveikata, gerai prižiūrėtas labai didelės vertės turtas ar pan.), dėl kurių būtų pagrindas be turtinės žalos dar priteisti ir neturtinę žalą, tačiau negali bloginti apelianto padėties (CPK 313 str.). Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, jog pažeistos vertybės, kurios būtų itin svarbios visai visuomenei. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog keisti priteistą neturtinės žalos dydį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo atsakovei A. A., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), - 700 Lt (t. 2, b. l. 29,34-35), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt (septynis šimtus litų, arba 202,73 euro) teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.