Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3543-1000/2022 pagal ieškovės R. A. ieškinį dėl kelio servituto nustatymo ir leidimo įrengti kelią servituto ribose, dėl servituto teisės tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas nustatymo atsakovams S. K. ir L. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. liepos 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas D. M. paprašė teismo skirti atsakovams 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimą, pusę sumos skiriant ieškovei. Nurodė, kad atsakovai, siekdami užvilkinti procesą ir apsunkinti bylos nagrinėjimą, dovanojimo sutartimis savo žemės sklypą padalijo 16 asmenų, todėl byloje padaugėjo atsakovų, dėl ko bylą bus sunkiau nagrinėti, procesas užsitęs ilgiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Ieškovė R. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – skundžiamą teismo nutartį, atsakovų į bylą pateiktus 2022 m. gegužės 3 d. atsiliepimą į ieškinį, 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi teismo rengti procesiniai dokumentais yra elektroninėje byloje, atsakovų parengti procesiniai dokumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai yra pirmosios instancijos teismo priimti nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybęs su jais susipažinti iš Lietuvos teismų informacinės sisitemos LITEKO (CPK 179 straiosnio 3 dalis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Ieškovė R. A. atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje atmestas jos prašymas dėl 2 000 Eur baudos skyrimo atsakovams S. K. ir L. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovei, motyvuoja aplinkybėmis, kad pastarieji, gavę iš teismo ieškinį, susipažinę su bylos medžiaga ir pateikę byloje atsiliepimą į ieškinį, tyčia, siekdami užvilkinti ir išbranginti visą teismo procesą bei padaryti kuo daugiau žalos ieškovei, dovanojimo sutartimis padalijo savo nuosavybės teise valdomą sklypą į 15 dalių ir išplėtė nagrinėjamos bylos atsakovų ratą nuo 2 iki 16 asmenų. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jos prašymo dėl baudos skyrimo atsakovams, neteisingai įvertino CPK įtvirtintas teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

16. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nustatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. A. 2022 m. balandžio 5 d. pateiktu ieškiniu atsakovams S. K. ir L. K., be kita ko, prašė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietrytinėje dalyje nustatyti servitutą, suteikiantį teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracija ir atsakovai S. K. ir L. K., gavę procesinius dokumentus, pateikė atsiliepimus į ieškinį. Byloje esantys 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys patvirtina, kad 0,3274 ha ploto žemės sklypas (kelias), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, tiek ieškinio padavimo teisme metu, tiek pateikiant atsiliepimus į ieškinį asmeninės nuosavybės teise buvo registruotas atsakovės S. K. vardu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti parengiamąjame posėdyje 2022 m. liepos 7 d., tą pačią dieną išsiuntė bylos dalyviams teismo šaukimus į parengiamąjį posėdį. Atsakovai 2022 m. liepos 5 d. pateikė prašymą įtraukti į bylą ir kitus asmenis, kurie yra žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, pateikė nurodytą aplinkybę patvirtinantį 2022 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. 5240 minėtas žemės sklypas buvo padovanotas kitų 14 asmenų asmeninėn nuosavybėn (paskutinis įrašas registre atliktas 2022 m. birželio 30 d.). Parengiamąjame posėdyje, vykusiame 2022 m. liepos 7 d., atsakovės atstovas pateikė šių asmenų sąrašą su jų gyvenamosios vietos adresais, iš kurio matyti, kad minėti asmenys yra (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Pirmosios instancijos teismas nutarė parengiamąjį posėdį atidėti, kadangi sprendė, kad 2022 m. liepos 5 d. atsakovės prašyme nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms šios bylos išsprendimas turės įtakos, todėl juos būtina įtraukti į bylą, o ieškovę įpareigojo iki 2022 m. liepos 22 d. pateikti patikslinti ieškinį. Ieškovė 2022 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame minėtus asmenis papildomai įtraukė atsakovais. Pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo pastariesiems įteikti (2022 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 11 d.). Tretieji asmenys ir atsakovai 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė. Taip pat yra pateikta 2022 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartis, patvirtinanti, kad visi 16 atsakovų teisę teisme juos atstovauti suteikė tam pačiam advokatui ir advokato padėjėjui. 2022 m. rugsėjo 15 d. turėjęs vykti parengiasis posėdis neįvyko dėl ieškovės atstovo suplanuotų atostogų, o 2022 m. spalio 6 d. parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį, kuris numatytas 2022 m. lapkričio 9 d.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nurodytas bylos faktines aplinkybes, atsakovų S. K. ir L. K. procesinis elgesys, padovanojus dalį žemės skypo, kuriame ieškiniu prašoma nustatyti servitutą, su šiuo žemės sklypu susijusiems asmenims (šios gatvės gyventojams), po to, kai atsakovai gavo iš teismo procesinius dokumentus ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, negali būti vertinamas kaip akivaizdus jų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnis). Iš šios teisės normos turinio matyti, jog kiekvienas savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, kurios turinį sudaro trys subjektinės teisės (valdymas, naudojimas ir disponavimas nuosavybės teisės objektu), pastarosiomis gali naudotis savo nuožiūra, tačiau tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų buvę taikomi atsakovų nuosavybės teisės robojimai ar kad atsakovai būtų sudarę dovanojimo sutartį ne siekdami įgyvendinti jiems įstatymo suteiktą nuosavybės teisę, o sąmoningai veikdami prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, veikdami nesąžiningai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti jiems atitinkamas procesines sankcijas, kaip to siekia ieškovė.

21. Nors pirmiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmąjį parengiamąjį posėdį teko atidėti dėl tos priežasties, kad atsakovams S. K. ir L. K. padovanojus dalį žemės skypo, kuriame ieškiniu prašoma nustatyti servitutą, padaugėjo šio žemės sklypo bendraturčių, kurių teisėms ir pareigoms šioje byloje priimtas procesinis sprendimas turės įtakos, todėl buvo būtina juos įtraukti į bylos nagrinėjimą, o ieškovei – tikslinti ieškinį, vis tik tokios aplinkybės savaime nesuponuoja išvados, kad tokiu būdu buvo sutrikdyta normali proceso eiga. Byloje nustatyta, kad dovanojimo sandoris įvyko pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, kurios tikslas ir užduotis, be kita ko, yra galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus, įtraukti visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos šios bylos išsprendimas, t. y. užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmąjame teismo posėdyje. Taip pat nustatyta, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui vyko sklandžiai – procesiniai dokumentai naujai į bylą įtrauktiems atsakovams įteikti, visi atsakovai teisme yra atstovaujami to paties advokato ir advokato padėjėjo. Antrojo parengiamojo posėdžio metu (2022 m. spalio 6 d.) buvo pereita į teismo posėdį (2022 m. rugsėjo 15 d. turėjęs vykti parengiamasis posėdis neįvyko dėl ieškovės atstovo suplanuotų atostogų). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad dėl aptariamų aplinkybių buvo sutrikdyta normali proceso eiga. Vien ta aplinkybė, kad byloje atsakovų padaugėjo nuo 2 iki 16 asmenų, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

22. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, be kita ko, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 94 straipsnio, kuris taikomas tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje. Taigi, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, tiek bylą baigdamas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, turės galimybę įvertinti aptariamą aplinkybę, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovai S. K. ir L. K., padovanoję dalį žemės skypo, kuriame ieškiniu prašoma nustatyti servitutą, su šiuo žemės sklypu susijusiems asmenims, po to, kai atsakovai gavo iš teismo procesinius dokumentus ir pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, piktnaudžiavo subjektine teise – CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teise savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, disponuoti nuosavybės objektu, atsakovų nesąžiningumo faktas byloje nenustatytas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios intancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovams baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.