- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-648-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00238-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“
- Kategorijos
- 3.1.1.2.22Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymas civiliniame procese
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.3Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams, jų išmokėjimas ir atlyginimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltlonga“ dėl kainos sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baltlonga“ ieškiniu prašė iš atsakovės R. P. priteisti 1 500 Eur skolą pagal 2017 m. gegužės 4 d sutartį Nr. KLP 1619 už langus, 54,00 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovė R. P. priešieškiniu ieškovei UAB „Baltlonga“ prašė sumažinti 2017 m. gegužės 4 d sutarties Nr. KLP 1619 kainą 1 500 Eur suma, nes langai ir stiklo durys pagamintos bei sumontuotos su defektais.
3. 2021 m. balandžio 28 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovė ištaisė visus 2019 m. lapkričio 7 d. teismo ekspertizėje nurodytus defektus ir pažaidas, todėl atsakovė atsisako nuo savo priešieškinio.
4. 2021 m. gegužės 3 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad atsakovė atsiskaitė, todėl ieškovė ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje atsisako.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi priimti ieškovės ir atsakovės atsisakymai nuo ieškinio ir priešieškinio ir civilinė byla nutraukta, šalims grąžinta po 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio.
6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas konstatavo, kad šalių atsisakymai nuo savo reikalavimų neprieštarauja dalyvaujančių byloje asmenų interesams, įstatyminėms nuostatoms, todėl priimami ir byla nutrauktina.
7. Teismas vertino, kad ginčas šioje byloje kilo dėl abiejų šalių kaltės, kiekviena šalis įvykdė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, todėl atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo principus, netenkino ieškovės ir atsakovės reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisinimo ir paliko kiekvieną šalį prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi teismas grąžino ieškovei ir atsakovei po 75 procentus jų sumokėto žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovė R. P. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės UAB „Baltlonga“ jos patirtų 1673,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Nurodo, jog šalys prašė ne tik nutraukti bylą, bet ir iš kitos šalies priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmos instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendė šio klausimo.
10. Apeliantės nuomone, ji nepagrįstai nukentėjo daug labiau tiek finansiškai, tiek morališkai, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1673,70 Eur, iš jų 500 Eur advokato padėjėjui už teisinę pagalbą ir 1173,70 Eur už teismo ekspertizę, ieškovė pasidalinti ekspertizės išlaidų nesutiko, be to, nurodo, kad atsisakė nuo 455 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, o ieškovė tik nuo advokatui sumokėtos sumos.
11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas kilo dėl abiejų šalių kaltės. Nurodo, kad vadovaudamasi teisės aktais sulaikė mokėjimą už netinkamai atliktus darbus ir atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, kol nebus pašalinti defektai, kuriuos dar iki teismo nustatė tos srities specialistai, t. y. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“. Nors dalį šių defektų ieškovė ištaisė, bet pagrindiniai liko ir tai konstatuota teismo ekspertizės išvadose. Nurodo, kad ieškovė UAB „Baltlonga“ dvejus metus (kol vyko teisminis procesas) po truputį šalino defektus ir darbus pabaigė tik 2021 m. balandžio 26 d. Mano, kad tai įrodo, jog ir pati ieškovė pripažino savo kaltę ir nors nenoriai, bet ištaisė visus teismo eksperto nustatytus defektus. Tokiu būdu buvo apgintos būtent atsakovės pažeistos teisės, o ieškovės teisių pažeidimo nebūtų, jeigu ji pati nebūtų atlikusi darbų nekokybiškai. Pažymi, jog iš ieškovės langus ir stiklo duris užsakė į statomą gyvenamąjį namą, kuris skirtas tik asmeniniams ir šeimos poreikiams, bet to ginčo sutartyje ji nurodyta kaip fizinis asmuo, t. y. vartotoja, o UAB „Baltlonga“ yra verslininkė, t. y. įmonė, kuri specializuojasi langų ir durų, jų sistemų gamyboje. Taigi, ginčas kilo iš vartojimo rangos sutartinių santykių, dėl to ji pripažintina šio ginčo silpnesniąja puse ir yra labiau ginama nei verslininkas.
12. Nurodo, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal savo pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Kadangi priešieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog ieškovė pašalino padarytą jos teisių pažeidimą, t. y. defektus pašalino bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra pati ieškovė, kuri siekė prisiteisti sulaikytą apmokėjimo sumą už netinkamai atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl abiejų šalių kaltės, kiekviena šalis įvykdė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, todėl ieškovės ir atsakovės reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisinimo netenkino ir šalis paliko prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, kad netenkina šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau iš esmės šį klausimą išnagrinėjo, priešingai nei teigia apeliantė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistas nepagrįstai.
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas; 2019 lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
18. Apeliantė argumentuoja, kad vadovaudamasi teisės aktais sulaikė 1 500 Eur mokėjimą pagal 2017 m. gegužės 4 d. su ieškove sudarytą sutartį, kuria atsakovė užsakė langus ir stumdomų stiklinių durų sistemą bei jų sumontavimo darbus statomame gyvenamajame name, nes ieškovė darbus atliko netinkamai ir atsisakė pašalinti defektus. Iš bylos duomenų matyti, kad defektai buvo užfiksuoti tiek UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. rugsėjo 21 d. akte, tiek ir teismo ekspertizės 2019 m. lapkričio 7 d. akte. Kaip nurodė atsakovė, ieškovė UAB „Baltlonga“ defektus pašalino 2021 m. balandžio 26 d., todėl pretenzijų ieškovei nebeturi, dėl to atsakovė atsisakė savo priešieškinio reikalavimų ir pilnai įvykdė sutartį, t. y. 2021 m. balandžio 27 d. sumokėjo 1 500 Eur skolą, o ieškovė UAB „Baltlonga“, gavusi atsakovės apmokėjimą, taip pat atsisakė ieškinio reikalavimų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovės atliktų netinkamos kokybės darbų, o ieškovė, ištaisydama darbų trūkumus, iš esmės pripažino, kad atsakovės pretenzijos buvo pagrįstos. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ir rašytinių įrodymų, ginčas kilo 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovei pareiškus pretenziją, su kuria ieškovė 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakymu nesutiko, taigi, problema ieškovei buvo žinoma, tačiau ieškovė darbus atliko ir defektus pašalino tik 2021 m. balandžio 26 d. Šių aplinkybių kontekste vertintina, kad atsakovė iš esmės įrodė pinigų sumokėjimo sulaikymo pagrįstumą. Konstatuotina, jog atsakovės teisė buvo neabejotinai pažeista ir nėra teisinio pagrindo atsakovės procesinį elgesį vertinti kaip nesąžiningą CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Tuo tarpu, ieškovė, žinodama, kad yra atlikusi netinkamos kokybės darbus, dėl kurių reiškiamos pretenzijos ir už kuriuos pilnai neatsiskaitoma, vis tiek pareiškė ieškinį atsakovei dėl pilno atsiskaitymo už darbus. Taigi atsakovė bylinėjimosi išlaidas (500 Eur teisinei pagalbai ir 1 173,70 Eur už teismo ekspertizę) patyrė iš esmės dėl ieškovės veiksmų – ieškinio pareiškimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pradžių atsakovė reiškė priešieškinį dėl kainos sumažinimo 1 500 Eur suma, o gavus ekspertizės išvadą, kad užfiksuotiems defektams pašalinti reikalinga 1 067,18 Eur, priešieškinį patikslino prašydama kainą sumažinti 1 067,18 Eur suma. Vertintina, kad atsakovė įrodė 1 067,18 Eur sumos, bet ne 1 500 Eur sumos sulaikymo pagrįstumą.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo reikalavimais atsakovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir jos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas trečdaliu (CK 1.5 straipsnis), o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atsakovės R. P. naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ priteisti 1 115,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.