- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-1206-232/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- A. S., T. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretieji asmenys – A. S. ir T. S..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2006 m. spalio 12 d. Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 ir 2004 m. gruodžio 8 d. Kredito sutarties Nr. BP0125041331 sąlygas: pratęsti neišmokėtos kredito dalies pagal 2006 m. spalio 12 d. Kredito sutartį Nr. KKT1103060594 terminą dvejiems metams, t. y. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; panaikinti 2010 m. kovo 5 d. Susitarimo Nr. KKT1103060594-P-1 15 punktą ir 2010 m. kovo 5 d. Susitarimo Nr. BP0125041331-P-3 2 punktą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006 10 12 tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KKT1103060594 (toliau – Kredito sutartis KKT), kuri buvo pakeista ir papildyta 2010 03 05 susitarimu Nr. KKT1103060594-1 (toliau – Susitarimas KKT). Pagal Susitarimą KKT bendra kredito suma buvo 234 590, 37 eurų, o kredito grąžinimo terminas – 2011 11 30. Sudarant Kredito sutartį KKT ieškovės prievolė atsakovui buvo užtikrinta keturių žemės sklypų, esančių Levaniškių k., Širvintų r., hipoteka, o Susitarimu KKT nustatytos papildomos įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės: trečiųjų asmenų T. S. ir A. S. laidavimas; trečiojo asmens T. S. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 234 591 eurų sumai; ieškovei priklausančio buto, esančio J. J. g. 7-27, Vilniuje, hipoteka. Iki Kredito sutarties KKT sudarymo, 2004 12 08 tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta dar viena kredito sutartis Nr. BP0125041331 (toliau – Kredito sutartis BP), pakeista ir papildyta 2006 01 23 susitarimu Nr. BP0125041331-P-1, 2006 08 01 susitarimu Nr. BP0125041331-P-2, 2010 03 05 susitarimu Nr. BP0125041331-P-3 (toliau pastarasis – Susitarimas BP). Bendra kredito suma pagal Kredito sutartį BP – 159 291 eurų. Susitarimo KKT sudarymo metu trečiasis asmuo T. S. pasirašė ieškovės įsiskolinimo atsakovui pagal Kredito sutartį KKT dydžio vekselį, nuo Susitarimo KKT sudarymo momento didžiąją dalį ieškovės skolos pagal Kredito sutartį KKT atsakovui dengė trečiasis asmuo T. S.. Kiek yra žinoma ieškovei, trečiasis asmuo T. S. dėl finansinių sunkumų šiuo metu negali visa apimti vykdyti ieškovės vardu prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį KKT. Įsiskolinimas pagal Kredito sutartį KKT siekia 10 060, 28 eurų. Kadangi be įsipareigojimų pagal Kredito sutartį KKT ieškovė privalo atsakovui grąžinti paskolą ir pagal Kredito sutartį BP, ji taip pat neturi pakankamai finansinių išteklių apmokėti atsakovui įsiskolinimą pagal Kredito sutartį KKT, todėl visos likusios kredito dalies pagal Kredito sutartį KKT padengimas iki 2011 11 30 yra nerealus.
Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal Susitarimo KKT 15 punkto ir Susitarimo BP 2 punkto sąlygas Kredito sutarties KKT vienašalis nutraukimas iš atsakovo pusės yra susietas su Kredito sutarties BP automatišku nutraukimu ir atvirkščiai (cross-default clause). Ieškovei neįvykdžius Kredito sutartimi KKT nustatytų prievolių ir šiuo pagrindu atsakovui vienašališkai nutraukus Kredito sutartį KKT, net ir visa apimtimi ir nustatytais terminais vykdoma Kredito sutartis BP bus laikoma automatiškai nutraukta. Kadangi pagal Kredito sutartį BP iš atsakovo pasiskolinti pinigai ieškovės buvo skirti butui, esančiam J. J. g., Vilniuje, kuriame ji šiuo metu gyvena, įsigyti, tolimesnis Kredito sutarties KKT nevykdymas ir vienašalis nutraukimas reikš vienintelio ieškovės būsto pardavimą iš varžytynių. Ieškovė su 2011 02 11 prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė pratęsti likusios (neišmokėtos) kredito dalies pagal Kredito sutartį KKT terminą 2 (dviem) metams, t. y. iki 2013 11 30; panaikinti Susitarimo KKT 15 punktą ir Susitarimo BP 2 punktą. Atsakovas ieškovės prašymų netenkino. Ieškovės bei trečiojo asmens T. S. negalėjimas vykdyti Kredito sutarties KKT dėl pablogėjusios finansinės padėties yra sąlygotas ekonominės krizės veiksniais. Ieškovei ir atsakovui sudarant Kredito sutartį KKT jokių krizės požymių nebuvo ir to nebuvo galima protingai numatyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ekonominis sunkmetis nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą reikalauti keisti kreditavimo sutartį, sudarytą su verslininku. Kreditas pagal Kredito sutartį KKT suteiktas keturių žemės sklypų, esančių Levaniškių k., Širvintų r. sav., pirkimui ir infrastruktūros vystymui, kredito lėšos panaudotos keturiems pirkėjams atitinkamai įsigyjant keturis žemės sklypus, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė Kredito sutartį KKT sudarė veikdama kaip verslininkė. Be to, ieškovė Kredito sutartį KKT sudarė jau turėdama finansinių įsipareigojimų Bankui pagal Kredito sutartį BP ir puikiai žinodama kredito sutarties su Banku sąlygas. Atsakovo teigimu, kreipimasis dėl kredito sutarčių pakeitimo turėjo būti pareikštas teismui tuoj po kredito sutarčių įvykdymo suvaržymo atsiradimo. Ekonominė krizė Lietuvoje prasidėjo 2008 metų antroje pusėje, tuo tarpu ieškinys pareikštas 2011 metais. Be to, atsakovas veikia Lietuvos rinkoje, todėl jis taip pat kaip ir ieškovė bei kiti rinkos dalyviai yra veikiamas esamos ekonominės aplinkos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių finansinių dokumentų, kurie įrodytų sunkią ieškovės finansinę padėtį, nulemtą šalies ekonomikos pokyčių bei nenurodė kuo konkrečiai jai pasireiškė sunkmetis. Ieškovės argumentas, jog didžiąją dalį skolos pagal Kredito sutartį KKT turėjo sumokėti trečiasis asmuo T. S., kuris šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais ir negali visa apimtimi vykdyti ieškovės vardu prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį KKT, neturi reikšmės, nes įsipareigojimus Bankui pagal abi kredito sutartis Ieškovė prisiėmė savo vardu. Atsakovo teigimu, kredito sutartyse numatyta kryžminio įsipareigojimų nevykdymo (cross- default) sąlyga yra teisėta ir galiojanti, dėl to teisinio pagrindo ją naikinti nėra. 2010 03 05 susitarimus ieškovė pasirašė su atsakovu laisva valia, susitarimų sąlygos ieškovei buvo priimtinos. Susitarimų sąlygos, įskaitant ir cross-default sąlygas, su ieškove aptartos individualiai ir nepažeidžia ieškovės teisių bei interesų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė jau ne pirmą kartą imasi teisinių veiksmų, siekdama vilkinti savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį KKT vykdymą, nuolat pažeidinėja sutartį, ilgą laiką nevykdo finansinių ir nefinansinių įsipareigojimų. Ieškovės įsiskolinimas pagal Kredito sutartį KKT atsiliepimo surašymo metu siekia 10 060, 28 eurų. Ieškovė taip pat nevykdo kitų finansinių ir nefinansinių įsipareigojimų ir visais įmanomais būdais siekia vilkinti atsiskaitymą su atsakovu.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu (b.l. 178-183) ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų taikomas LR CK 6.204 str. 3 d. nurodytas sutarties pakeitimo būdas būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Esminiu sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Teismas įvertinęs bylos medžiagą nurodė, jog Kredito sutartis KKT buvo sudaryta komerciniams tikslams ir sudarydama šią sutartį ieškovė veikė kaip verslininkė, Kredito sutarties KKT vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių nenustatyta, ekonominės krizės įtaka ieškovės pajamų dydžiui nesudaro pagrindo keisti Kredito sutarties KKT sąlygas, nes tokia aplinkybė nedidina nei sutarties įvykdymo kainos, nei nemažina gaunamo įvykdymo, todėl teismas padarė išvadą, jog suteikti kreditai turi būti grąžinti tokia apimtimi, kokia ir buvo paimti. Teismas nurodė, jog ieškovė iš esmės nepateikė duomenų kuo pasireiškė jos sudėtinga finansinė padėtis iki atleidimo iš darbo, kadangi su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi prieš darbo santykių nutraukimą, įsiskolinimas Lietuvos darbo biržai nėra didelis ir nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad ieškovė turėjo finansinių sunkumų. Teismas ieškovės argumentą, jog didžiąją dalį skolos pagal Kredito sutartį KKT turėjo sumokėti trečiasis asmuo T. S., kuris šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, atmetė. Nurodė, jog sutartys buvo sudarytos ieškovės vardu, T. S. išrašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, laidavimo sutartys yra šalutinės prievolės. Be to pažymėjo, jog ginčas tarp ieškovės ir atsakovo vieną kartą jau buvo išspręstas taikiai, ieškovei pratęsiant prievolių įvykdymo terminą ir atsakovui numatant papildomus prievolių užtikrinimo būdus. Tačiau ir šis susitarimas ieškovės nebuvo vykdomas. Todėl šių aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimą pratęsti neišmokėtos kredito dalies pagal 2006 10 12 Kredito sutartį KKT terminą, atmetė. Teismas taip pat nurodė, jog sąlyga, kad esant bent vienam Kredito sutarties KKT ir / ar Kredito sutarties BP nutraukimo pagrindui, bankas turi teisę nutraukti abi kredito sutartis, numatyta abejuose susitarimuose, atitinka banko veiklos praktiką, ji yra kaip papildoma banko interesų užtikrinimo priemonė, klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Teismas atsižvelgęs į tai, jog bankas kaip finansų įstaiga turi įvertinti suteikto kredito negrąžinimo riziką, padarė išvadą, jog tokia sąlyga yra teisėta ir sąžininga. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad su Susitarimų sąlygomis ji nebuvo supažindinta ar kad jai jos buvo nepriimtinos, priešingai, pasirašius tokio pobūdžio susitarimus ir pavykus taikiai išspęsti šalių ginčą ieškovė teisme atsiėmė ieškinį.
III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantė (ieškovė) A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį visiškai patenkinti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad apeliantė turėjo ir galėjo įvertinti galimybes vykdyti Kredito sutartį KKT ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir ateityje, galimai pasikeitus ne tik apeliantės, bet ir Lietuvos Respublikos finansinei padėčiai. Pažymėjo, jog visuotinė ekonominė krizė negali būti numatyta, o taip pat negali būti apskaičiuotas jos mastas, nes šis reiškinys visiškai nėra priklausomas nuo sutartį sudarančių asmenų valios. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantės realias galimybes numatyti ekonominę krizę dar 2006 m., kai buvo sudaroma Kredito sutartis KKT, tokiu būdu teismas pažeidė LR CK 6.204 str. 2 d. nuostatas ir nekonstatavo apeliantės sutartinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį KKT varžančių aplinkybių. Pažymėjo, jog teismų praktikoje ekonominė krizė yra laikoma ypatinga aplinkybe dėl kurios valstybė gali sumažinti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo apimtis. Todėl ir apeliantės atveju ekonominė krizė turėjo būti vertinama identiškai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp apeliantės ir atsakovo. Pažymėjo, jog pagal LR CPK 178 str. pareiga įrodyti, kad susitarimo BP 2 punkte ir susitarimo KKT 15 punkte nustatyta kryžminio įsipareigojimų neįvykdymo sąlyga buvo individualiai aptarta, imperatyviai buvo nustatyta atsakovui. Atsakovas šios pareigos neįvykdė ir jokių įrodymų į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad apeliantė turėjo pareigą įrodyti, jog su ja atsakovas individualiai neaptarė kryžminio įsipareigojimų neįvykdymo sąlygą, pažeisdamas imperatyvią CK 6.188 straipsnio 4 dalies normą, įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei, taip pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo esminės reikšmės bylos baigčiai. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė į nagrinėjamą bylą įtraukti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėl ko padarė neteisingą išvadą apie kryžminio įsipareigojimų neįvykdymo sąlygos sąžiningumą ir teisėtumą, apeliantės, kaip vartotojos atžvilgiu. Tokiu būdu pažeistos LR CPK 49 str. 3,5 dalių nuostatos, o ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymėjo, jog ginčijamu sprendimu iš apeliantės priteista nepagrįstai didelė atsakovo bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) suma, turi būti sumažinta.
Atsakovas Danske Bank A/S atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2011 11 22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, į kurią teismai atsižvelgia priimdami sprendimus analogiškose bylose, pabrėžiama, jg ekonominis sunkmetis nėra aplinkybė sudaranti pagrindą reikalauti keisti kreditavimo sutartį, sudarytą su verslininku, kadangi verslininkas veikiantis rinkoje ir siekiantis pelno, veikia savo rizika ir visos pasekmės susijusios tiek su pelno gavimu, tiek su verslininko patiriamais nuostoliais yra tik jo veiklos rizikos analizės bei jos įvertinimo rezultatas. Kredito sutartį KKT apeliantė su banku sudarė kaip verslininkė, todėl prisiimė ir galimas rizikas, susijusias su ekonomikos cikliškumu. Pakeitus sutartį banko gaunamas kredito sutarties KKT įvykdymas nesikeistų, banko gaunama nauda taip pat, todėl dėl šių priežasčių apeliantė negali remtis ekonominio sąstingio aplinkybe, reikalaudama pakeisti su banku sudarytas kredito sutartis taip, kad jos išimtinai atitiktų apeliantės interesus. Be to aplinkybės, kad apeliantė neteko darbo ar kad iš esmės pablogėjo trečiojo asmens T. S. finansinė padėtis nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra iš esmės pasikeitė. Pažymėjo, jog Susitarimo BP 2 p. bei Susitarimo KKT 15 punkte įtvirtinta kryžminio įsipareigojimų nevykdymo sąlyga sieja vartojimo Kredito sutartį BP bei komercinę Kredito sutartį KKT ir šių Susitarimų nedaro vartojimo sutartimis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas netaikomas. Kadangi CK 6.188 straipsnio 4 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, todėl apeliantė siekdama paneigti minėtų sąlygų teisėtumą privalėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokius teiginius, tačiau tokių įrodymų byloje pateikta nėra, todėl apeliantės teiginiai apie neva pažeistas įrodinėjimo teises yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, Susitarimo BP 2 punkte ir Susitarimo KKT 15 punkte nustatyta kryžminio įsipareigojimų neįvykdymo sąlyga yra teisėta, todėl teismas pagrįstai šios sąlygos nepanaikino. Bankui, kaip finansų įstaigai, kuriai tenka pareiga įvertinti suteikto kredito negrąžinimo riziką, ir tai atvejais kai skolininkui yra suteiktos kelios paskolos, ir vienų paskolos sutarčių sąlygos vykdomos, o kitų ne, atsiranda poreikis nustatyti kredito sutartyje atitinkamas sąlygas kredito gavėjui, įskaitant ir sąlygą dėl kryžminio įsipareigojimų nevykdymo. Be to susitarimus apeliantė pasirašė laisva valia, susitarimų sąlygos ieškovei buvo priimtinos, ką patvirtina tai, kad pasirašiusi Susitarimus apeliantė 2010 03 05 atsiėmė teisme pareikštą ieškinį. Bankas iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui pateikė duomenis, kuriais grindžia patirtas atstovavimo išlaidas. Bankas patyrė didelių išlaidų teisinėms paslaugoms, iš apeliantės priteista 4 000 Lt suma laikytina protingu ir teisingu patirtų išlaidų kompensavimo dydžiu.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmėm teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Šalys nevienodai aiškina ir taiko sutarties pakeitimą reglamentuojančias teisės normas. Įstatymai numato šalių teisę laisva valia, savo nuožiūra nustatant tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti teisėtą sutartį, o pagal CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarčių privalomumo ( pacta sunt servanda) principą, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl to vienašališkai keisti sutarties nuostatų ar nutraukti sutartį neleidžiama, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 straipsniai). Išimtis iš šios bendros taisyklės galima tam tikrais atvejais kai besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį tampa neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Todėl sutarties sąlygų vykdymo privalomumo principas nėra absoliutus, įstatymų leidėjas yra numatęs išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau akivaizdu, jog vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.
CK 6.204 straipsnyje numatytos išimtinės, ekstraordinarinės sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės apsunkinančios aplinkybės, kurioms atsiradus teismas gali pakeisti sutartį arba atskiras jos sąlygas. Esminį sutarties vykdymą suvaržančios aplinkybės gali būti konstatuojamos tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus kriterijus. Tokį CK 6.204 straipsnio 2 dalies normų aiškinimą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojama teismų praktika (2006 04 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2009 06 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/2008 ir kt.) Minėtose nutartyse suformuluotos išvados dėl CK 204 straipsnio aiškinimo.
Kaip jau minėta, ieškovė savo reikalavimą peržiūrėti sutarties sąlygas remia CK 6.204 straipsniu, kuris numato sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Minėto straipsnio 2 dalis nustato jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Ieškovė įvykdė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (b.l.53-55), tačiau šalys dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesusitarė.
Kaip jau minėta teismų praktikoje priimta laikyti jog kiekvienu atveju sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, ar pakito sutartinių prievolių pusiausvyra būtina atsižvelgti į nustatytų faktinių aplinkybių visumą: sutarties rūšį, tikslą, verslo, kuriuo užsiima šalys, pobūdį, ekonominės krizės poveikį šiems verslams, šalių patirtį versluose ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pakeisti sutartį, pratęsti kredito gražinimo terminą nurodė, kad dėl krizės jai tapo sunkiau įvykdyti sutartį. Teismų praktikoje įprasta laikyti, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstančios krizės yra visiems žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (LAT 2010 11 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010 ir kt.) tokia visiems žinoma aplinkybe įprasta laikyti kad Lietuvoje ekonominės krizės požymiai pradėjo ryškėti 2008 metų antroje pusėje. Ieškovė savo reikalavimą peržiūrėti sutarties sąlygas remia CK 6.204 straipsniu. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jog ekonominė krizė šios bylos kontekste negali būti traktuojama kaip tik vienos šalies teises suvaržantis faktorius iš esmės pakeičiantis sutartinių prievolių pusiausvyrą, nes ekonominė krizė neigiamai veikia tiek verslus, tiek bankinę sistemą. Ieškovė taip pat neįrodė kad dėl krizės jai iš esmės padidėja įvykdymo kaina. Taip pat kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėdama aukštąjį ekonominį išsilavinimą nežinojo jog ekonomika vystosi cikliškai, kad nekilnojamojo turto kainos svyruoja ir negalėjo protingai numatyti, kad tokia krizė galima sutarties vykdymo laikotarpiu, todėl nepaisant to, jog apeliantė krizės padarinių negalėjo kontroliuoti ji laikytina prisiėmusia sutarties negalėjimo įvykdyti krizės sąlygomis riziką.
Pažymėtina, kad šalys abi sutartis buvo keitusios ne vieną kartą. Kredito sutartis KKT dėl 4 sklypų įsigijimo verslo tikslais finansavimo sudaryta 2006 10 12, laikytina trumpalaike kredito sutartimi, nes kreditas suteiktas trims metams ir turėjo būti gražintas iki 2009 10 12. Pažymėtina, kad atsakovas jau pasibaigus kredito gražinimo terminui kartą jau buvo sutikęs, pakeisti sutartį buvo pasiektas 2010 03 06 susitarimas (b.l. 16,17), kuriuo kredito gražinimo terminas jau buvo pratęstas dar dviem metams. Ieškinys dėl sutarties pakeitimo pareikštas po to, kai atsakovas atsisakė antra kartą pakeisti KKT sutartį (b. l. 56), kredito gražinimo terminą pratęsiant dar dviem metams. Kolegija mano jog esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas pagrįstai atsisakė trečią kartą keisti kredito gražinimo terminą jį pratęsiant dar dviem metams.
Sprendžiant dėl cross default sąlygos būtina atsižvelgti, kad kaip jau minėta teismų praktikoje priimta laikyti jog kiekvienu atveju sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į nustatytų faktinių aplinkybių visumą: sutarties rūšį, tikslą, verslo, kuriuo užsiima šalys, pobūdį, ekonominės krizės poveikį šiems verslams, šalių patirtį versluose ir pan. Nagrinėjamu atveju viena iš šalių (atsakovas) yra bankas, kuriam taikomi padidinti rūpestingumo disponuojant finansais reikalavimai, kita šalis (ieškovė) apeliantė, kuri laiko save vartotoja, tuo pagrindu, kad yra sudariusi būsto paskolą ir nurodo jog ginčijama susitarimo sąlyga, kuri susieja būsto paskolos ir komercinės, verslo paskolos vykdymą tarpusavyje ta prasme, kad vienos sutarties pažeidimas sąlygoja abiejų sutarčių nutraukimą, pažeidžia jos kaip vartotojos teises. Tačiau tokie apeliantės teiginiai yra neteisingi, nes apeliantė yra ne tik vartotoja, bet ir verslininkė sudariusi, komercinę paskolą verslo tikslais, siekdama už paskolos pinigus įsigyti 4 sklypus, juos išvystyti ir gauti pelno. Iš šalių paaiškinimų ir susitarimų turinio, matyti, kad susitarimo, kurio sąlygas šioje byloje ginčija, iniciatore buvo būtent apeliantė, kuri neišgalėdama laiku vykdyti įsipareigojimų, kylančių jai iš antrosios kredito sutarties KKT, kreipėsi į banką prašydama peržiūrėti sąlygas, taigi pasirašydama susitarimą (b.l. 16- 17) ji veikė kaip verslininkė. Ginčijama sąlyga vertintina kaip viena iš sąlygų, su kuriomis apeliantei sutikus, bankas sutiko pratęsti ieškovei, dar dviem metams komercinio kredito trejų metų terminą, kuris susitarimo metu jau buvo pasibaigęs, ši sąlyga laikytina dar vienu papildomu prievolės įvykdymo užsitikrinimo būdu, skolininkui nevykdant prievolės pagal sutartį, kuri nėra vartotojiška. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeidė, kaip teigiama apeliaciniame skunde procesinių normų paskirstydamas tarp šalių įrodinėjimo naštą, netraktuodamas ieškovės kaip vartotojos ir netraukdamas į bylą Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. CK 6.70 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinimas pagal sutartį arba įstatymus laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais, taigi įstatymo leidėjas nedraudžia šalims į sutarties sąlygas įtraukti ir kitus šioje įstatymo nuostatoje neįvardijamus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Verslo praktikoje įprasta, o įstatymas nedraudžia verslininkui komercinius sandorius užtikrinti laiduojant asmeniniu turtu, tame tarpe ir vieninteliu būstu, priklausomai nuo sandorio rizikingumo reikalauti ne vienos, bet kelių prievolių užtikrinimo priemonių. Todėl kolegijos nuomone šioje byloje ginčijama Cross default sąlyga įgalinanti nevykdant komercinės sutarties sąlygų nutraukti ir būsto paskolos sutartį, pagal kurią apeliantė yra įsigijusi butą, kuris, kaip nurodo apeliantė, yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, nelaikytina neproporcinga ar nesąžininga.
Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir atsakovo prašomas priteisti išlaidas 8 785,68 Lt sumažino daugiau nei per pusę. Kolegijos nuomone teismas tinkamai motyvavo, priteisiamą sumą. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime nenurodė jog vadovaujasi Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis nereiškia, kad byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos šioms rekomendacijoms prieštarauja ar viršija jose nustatytus maksimalius dydžius. Pati apeliantė taip pat nenurodo, kuria dalimi šios priteistos išlaidos minėtoms rekomendacijoms prieštarauja. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.
Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Kolegija remdamasis išdėstytomis faktinėmis aplinkybės ir teisiniais argumentais konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas, ištyrė ir įvertino visas ginčui teisingai išspręsti būtinas faktines aplinkybes ir priėmė išsamų pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti. Apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš apeliantės priteistinos, atsakovo naudai jo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal atsakovo pateiktus į bylą duomenis šias išlaidas sudaro 3 630 Lt už atsiliepimo surašymą ir su tuo susijusiais paruošiamaisiais darbais. Teismas atsižvelgdamas į 2004 04 02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, kad maksimali kaina už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą yra 1.5 minimalios mėnesinės algos, į bylos apimtį ir sudėtingumą, priteistiną sumą mažina iki 1500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija
NUTARIA:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. J. J. g. 7-27, Vilniuje, atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo įmonės kodas Saltoniškių g.2. Vilniuje atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį, penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.