- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-2008-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laimos Gerasičkinienės
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-25 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovės V. S. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui V. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jai iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą- 165 Eur, neturtinės žalos atlyginimą- 2 000 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, naudodamasis tuo, jog šalių sudaryta santuoka iki šiol nėra nutraukta, be ieškovės žinios, jos raštiško ar žodinio sutikimo jos vardu pildė ir teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau– VMI). Atsakovas pristatė į VMI ieškovės vardu užpildytas deklaracijas už ieškovę, be ieškovės žinios ir sutikimo, pasirašė deklaracijose, imituodamas jos parašą. Ieškovės teigimu, atsakovas, deklaruodamas nekilnojamąjį turtą, prisidengė ieškovės vardu, galimai turėdamas tikslą neteisėtai mažinti atsakovui tenkantį nekilnojamo turto mokestį ir galimai slėpti patį turtą. Teigė, kad dėl išvardintų atsakovo veiksmų ieškovė turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį už turtą, kurio ji nedeklaravo ir neturi. 2015 m. atsakovas ieškovės vardu deklaravo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 296 881 Eur, 2016 m.- 305 500 Eur, 2017 m.- 253 000 Eur. 2019-03-27 VMI atsiuntė ieškovei pranešimą, kad ji nėra sumokėjusi 396,12 Eur mokesčių, kuriuos sudaro 231,12 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 165 Eur nekilnojamojo turto mokestis. Atsakovas, be ieškovės žinios ir sutikimo nekilojamojo turto deklaracijose neteisėtai pasirašinėjo ieškovės vardu ir nurodė, kad ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris iš tiesų nepriklauso ieškovei ir tokiu būdu ieškovei padarė 165 Eur turtinę žalą.
3. Ieškovė pažymėjo, kad yra neįgali dėl ligos ir jos komplikacijų. Ieškovei yra nustatytas 25 proc. darbingumo lygis. Ieškovė serga IV stadijos onkologine liga su metastazėmis, jai yra nustatyti specialieji poreikiai. Atsakovas, teikdamas deklaracijas, darė tęstinį tiesioginį poveikį ieškovės psichikai– darydamas ieškovei psichologinį spaudimą per visuomenę, kad ji tariamai turtinga ir gyvena be materialinių trūkumų, savo malonumui. Ieškovei sužinojus, kad jos parašas yra padirbinėjamas ir kad ji tariamai yra tokia turtinga, jos sveikata dar labiau pablogėjo, ji patyrė negatyvius išgyvenimus, nemalonius psichofizinius (vidinius) pokyčius pačioje savyje. Ieškovei paūmėjo liga, dėl patirto streso pasireiškė nemiga, depresija, ieškovei buvo paskirtas medikamentinis gydymas dozepamu, nukentėjo jos santykiai su aplinka (išoriniai pokyčiai) pasklidus informacijai, kad ieškovė ganėtinai turtinga. Ieškovei sužinojus, kad atsakovas padirbinėja ieškovės parašą,ji pajuto didelę baimę, kad atsakovas galimai pasirašinėja ir kituose dokumentuose ieškovės vardu. Šiuo metu ieškovė jaučia nežinią ir baimę dėl ateities, patiria psichologinį smurtą, dėl ko paūmėjo jos ligos būklė, atsirado padidintas ir papildomas kiekis medikamentų vartojimo, dėl ko reikėjo papildomai lankytis pas gydytojus, slėptis nuo visuomenės narių, nes ieškovę visuomenei atsakovas pateikia kaip apgavikę. Ieškovė įvertindama tai, kad šiuo metu jos sveikata yra bloga ir bet kokie stresai dar labiau kenkia ieškovės sveikatai, prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 2000 Eur. Ieškovė manė, kad 2000 Eur yra pagrįsta ir protinga suma, kurią atsakovas turėtų sumokėti ieškovei dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto psichologinio teroro, pasikeitusio visuomenės požiūrio į ją, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, jam išsikėlus gyventi atskirai, ieškovė liko gyventi šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas yra įgytas santuokos metu (statybos pabaigos metai – 2000-tieji) ir jam galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Gyvenamasis namas yra 395,17 kv. bendro ploto su dideliu, apie 12 arų ploto žemės sklypu. Gyvenamasis namas stovi prestižinėje Vilniaus miesto vietoje–(duomenys neskelbtini), įrengtas prabangiai ir kokybiškai (nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000Eur verte).Faktiškai nutrūkus šalių santuokai, šalys iki šiol nėra pasidalinusios santuokos metu įgyto turto. Atsakovas keletą kartų siūlė ieškovei įteisinti jų santuokos iširimo faktą, t. y. nutraukti santuoką ir bendru sutarimu nustatyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius, tačiau ieškovė atsisakė racionaliai spręsti santuokos nutraukimo klausimus. Atsakovas, siekdamas nesudaryti konfliktinių situacijų, kurių pagrindu ateityje galėtų kilti bet kokio pobūdžio konfliktas, net ir po faktinio santuokos iširimo, VMI kiekvienais metais teikė šeimos nekilnojamojo turto deklaracijas ir pagal apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokestį sumokėdavo šalims tenkančius mokesčius. Atsakovas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir visas santuokoje įgytas turtas iki turto pasidalijimo priklauso šalims lygiomis dalimis (po 1/2 dalį viso nekilnojamojo turto), bandė aiškintis su ieškove dėl šalims tenkančių mokestinių prievolių, tačiau, ieškovės požiūriu, visos iš nekilnojamojo turto kylančios mokestinės prievolės yra išimtinai tik atsakovo pareiga. Ieškovė faktiškai naudojasi šalims priklausančiu didelės vertės nekilnojamuoju turtu, tačiau nelaiko savęs atsakinga už iš šio ar kito nekilnojamojo turto kylančias mokestines prievoles. Paaiškino, jog atitinkamai atsakovas užpildė ir pateikė fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už ieškinyje įvardijamus laikotarpius– 2015 m., 2016 m., 2017 m. Mokestinių deklaracijų pateikimu ir mokestinių prievolių vykdymu atsakovas rūpinosi, šalims gyvenant bendrai bei geranoriškai tuo rūpinosi ir po faktinio santuokos iširimo, kadangi teisiškai šalių santuoka nėra nutraukta. Taigi, atsakovas, nors ir pagal faktą turėjo prievolę mokėti 50 proc. šalims tenkančio nekilnojamojo turto mokesčio, jis tai darė už abu, t. y. ir už save, ir už ieškovę. 2015-12-22 atsakovas iš VMI gavo atsakymą į paklausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Būtent dėl šio laikotarpio, t. y. 2015 m. mokestinės prievolės, ieškovė ir siekia prisiteisti iš atsakovo jos patirtą turtinės žalos atlyginimą – 165,00 Eur.
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovei paskaičiuotas mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis sudaro 165 Eur, tokia pati mokėtina mokesčio suma yra nurodyta ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2017 metus. Pastebėtina tai, kad ieškovė nenurodo aplinkybių, susijusių su 2015 m. ar 2016 m. nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimu, kuris buvo už ją sumokėtas atsakovo, tačiau jai padarytą turtinę žalą vertina būtent ta apimtimi, kuria atsakovasneatliko mokestinių prievolių už ieškovę. Tokiais veiksmais, atsakovo nuomone, ieškovė elgiasi nesąžiningai. Paaiškino, jog siekdama pagrįsti turtinės žalos patyrimo faktą, ieškovė teismui pateikė 2019-03-27 VMI pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovei priskaičiuotas ir nesumokėtas nekilnojamojo turto mokestis sudaro 165 Eur. Įrodymų, kad ieškovė sumokėjo šią sumą kartu su ieškiniu pateikta nebuvo. Atsakovas kartu su šiuo atsiliepimu teismui pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2016 – 2018 m., atsakovas į VMI sąskaitą atliko pavedimus, kurių suma yra lygi ieškovės ir atsakovo mokestinių prievolių sumai tiems mokestiniams metams. Kaip matyti iš mokėjimo, atlikto 2017-12-17, atsakovas į VMI sąskaitą pervedė 330 Eur, t. y. šalims priklausančio sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio sumą. Taigi, atsakovas, net ir neturėdamas prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio už ieškovę, jį yra už ieškovę sumokėjęs. Ieškovė, prieš teikdama šį ieškinį teismui, nereiškė pretenzijų atsakovui dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nebandė susidariusios situacijos aiškintis su atsakovu geruoju, t. y. šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Tuo atveju, jei ieškovė kreiptųsi į atsakovą, šis būtų dėjęs maksimalias pastangas, siekiant padėti ieškovei išsiaiškinti, kokiu pagrindu VMI yra apskaičiavusi ieškovės 165Eur įsiskolinimą.
6. Atsiliepime nurodyta, jog ieškovė, reiškianti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį. Neturtinės žalos patyrimo fakto ieškovė nesiekia pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškovės ligą, kuria ji serga nuo 2009 metų, ir dokumentus, patvirtinančius, kad dėl minėtos ligos ieškovė yra dalinai netekusi darbingumo. Šie dokumentai nėra tinkami įrodymai ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimams pagrįsti. Kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos fakto, ieškovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-25sprendimu ieškinį atmetė.
8.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadatsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, jie privalo prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.26 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnis, 4.86 straipsnis). Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas sprendė, kad nekilnojamąjį turtą deklaruoti ir sumokėti nustatytus nekilnojamojo turto mokesčius turi prievolę abu sutuoktiniai, kaip ieškovė, taip ir atsakovas.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2015 – 2016 metais įvykdė nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo prievolę už abu sutuoktinius, tačiau 165 Eur turtinė žala atsirado ieškovei ta apimtimi, kuria atsakovas neatliko 2017 metų mokestinių prievolių (sumokėti nekilnojamojo turto mokestį) už ieškovę. Teismas nurodė, jog šių atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip neteisėtų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamąjį turto mokestį ir patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, jog iš atsakovo pateiktų teismui įrodymų (banko sąskaitos įrašo) matyti, kad 2016 – 2018 m. jis į VMI sąskaitą sumokėjo visus mokėtinus mokesčius, o 2017-12-17 atliko 330Eur dydžio mokėjimą (165 Eur x 2), kuris sudaro šalims priklausančio sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio sumą.
9. Skundžiamame spendime nurodyta, jog nors ieškovė teigė, kad atsakovas ieškovės vardu pateikė VMI nekilnojamojo turto deklaraciją, kurioje ieškovės parašas yra suklastotas, byloje nenustatyta, kad būtent atsakovas šioje deklaracijoje suklastojo ieškovės parašą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nesikreipė į teisėtvarkos institucijas dėl galimai savo parašo suklastojimo. Nurodytos aplinkybės neeliminuotų ieškovės pareigos sumokėti 165 Eur nekilnojamojo turto mokesčio.Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2017 metus, todėl vertintino, kad pastarajai turtinė žala nepadaryta.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji patyrė neturtinę žalą. Be to, neturtinės žalos dydis yra neadekvatus. Teismo vertino, kad ir tuo atveju, jei galimai ir būtų tenkintina ieškinio dalis dėl 165 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis palyginus su galimai padarytu ieškovės teisių pažeidimu. Sprendime nurodyta, jog, nepaneigiant ieškovės sunkiossveikatos būklės, visgi civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalingas nustatyti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visetas, tačiau jo teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) V. S. apeliaciniu skundu prašopanaikinti 2020-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovės ieškinį.
12. Apeliantėteigia, jog atsakovo veiksmai suponavo ieškovės būsimus turtinius praradimus, nes ieškovei atsirado pareiga sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, už nekilnojamąjį turtą, nežinia kur esantį, galimai esantį(duomenys neskelbtini), už kurį ir paskaičiuota mokestinė prievolė. Nepaisant to, kad ieškovė deklaracijos neteikė, jos vardu galimai pasirašė ir pateikė atsakovas, galimai siekdamas mažinti jam tenkantį nekilnojamojo turto mokestį. Nurodo, kad nors iki tol, atsakovo teigimu, jis mokėjo už abi šalis, todėl kyla pagrįstų abejonių kas pasikeitė iš atsakovo pusės, ar pasikeitė turto balansas, ar kitos priežastys lėmė, kad jis deklaraciją pateikė už ieškovę. Ieškovė nesupranta, jei atsakovas 2017-12-17 sumokėjo 330 Eur už abi šalis, tai tokiu atveju ieškovei VMI nebūtų paskaičiavusi 165 Eur skolos, kuri nurodyta 2019-03-27 pranešime apie nesumokėtus mokesčius, kuriame minimas mokestinis laikotarpis 2017-01-01– 2017-12-31. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį už abi šalis. Tokiu būdu teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios suponavo nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
13. Apeliantė paaiškina, kadangi jai pareiga mokėti VMI nekilnojamojo turto mokestį kilo iš neteisėtų atsakovo veiksmų, o civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). O tai ar ieškovei kyla pareiga ar ne teikti deklaraciją ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, o galimas ieškovės ir mokesčio administratoriaus ginčas.
14. Skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas vis tiek nurodė, kad nenustatė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų viseto neturtinei žalai atlyginti. Toks teismo sprendimas dviprasmiškas ir nesuprantamas, nes ieškovė teismui pateikė receptus, kvitus iš vaistinių apie įvairių antidepresantų, raminamųjų vaistų, vitaminų bei papildų pirkimą, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovė vartojo daug minėtųraminamųjų vaistų dėl patirto streso ir įtampos. Taigi, esant tokiems dviprasmiškiems motyvams, ieškovė net ir vykstant procesui jaučia nerimą, įtampą. Teigia, jog panaikinus sprendimą ir sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tuo pačiu spręstinas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris išsamiai aptartas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl turėjo būti visiškai patenkintas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2017 metus turinio ir joje nurodytų duomenų. Atsakovas pastebi, kad deklaracijos turinys ir duomenys, kuriuos Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti asmenys, kurie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme laikytini mokesčio mokėtojais, yra nurodyti teisės aktuose – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT715 formoje ir jos užpildymo taisyklėse. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuos duomenis valstybinių registrų pagrindu pati sugeneruoja ir suformuoja. Tais atvejais, kai šie duomenys nėra sugeneruojami Valstybinės mokesčių inspekcijos arba jie sugeneruojami neteisingai, mokesčio mokėtojas, deklaruodamas duomenis, gali pats apskaičiuoti mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį.Apeliantė vietoje to, kad aiškiai išdėstytų savo poziciją šioje byloje ir pateiktų tą pagrindžiančius įrodymus, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, teismui pateikia savo abejones, vertinimus, tačiau nepateikia tą pagrindžiančių įrodymų.
16. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors apeliantė nurodė, kad atsakovas apeliantės vardu pateikė VMI nekilnojamojo turto deklaraciją, kurioje apeliantės parašas yra suklastotas, byloje nenustatyta, kad būtent atsakovas šioje deklaracijoje suklastojo apeliantės parašą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nesikreipė į teisėtvarkos institucijas dėl galimai savo parašo suklastojimo. Apeliantė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu kategoriškai nesutiko, tačiau objektyvių įrodymų ar aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apeliantės poziciją, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovėsapeliacinis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18.Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas neįvertino, jog byloje yra visi įrodymai turtinei žalai nustatyti.Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvadų, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar kad teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2011).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims– kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK12,178 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas– neteisėtus veiksmus (CK6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK6.248 straipsnis) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės– atsakovas (CK6.245 straipsnis 4 dalis).Išanalizavus apeliantės argumentus, matyti, kad ji siekia, jog įrodinėjimo našta dėl (ne)padarytos turtinės ir neturtinės žalos būtų perkelta teismui.
21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK6.249 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado.Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška– prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami.Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita– abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK178 straipsnis).
22. Žalos dydį (165 Eur) ieškovė grindė tuo, jog be jos raštiško ar žodinio sutikimo, atsakovas jos vardu užpildė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė nekilnojamojo turto deklaracijas. Dėl minėtų atsakovo veiksmų apeliantei buvo priskaičiuotas 165 Eur nekilnojamojo turto mokestis, kurį laiko tiesiogine turtine žala. Tam, kad būtų patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą- 165 Eur., ieškovė turėjo įrodyti, kad nekilnojamojo turto mokestis nepagrįstai apskaičiuotas ar nepagrįstai pareikalauta, kad ieškovė šį mokestį sumokėtų ir tai padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo).
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgė į tai, kad iš esančios medžiagos matyti, kad 165 Eur nekilnojamojo turto mokestis ieškovės nurodytas kartu su ieškiniu pateiktoje fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2017 metus (ieškinio ZIP laikmenoje esantis priedas „(duomenys neskelbtini)“, 3 lapas). Teigė, jog nėra ginčo, kad atsakovas 2015 – 2016 metais įvykdė nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo prievolę už abu sutuoktinius, tačiau prievolė sumokėti 165 Eurmokestį ieškovei kilo ta apimtimi, kuria atsakovas už ją neįvykdė 2017 metų mokestinių prievolių (sumokėti nekilnojamojo turto mokestį). Pirmosios instanijos teismas šių atsakovo veiksmų nevertino kaip neteisėtų. Teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, jog ieškovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamąjį turto mokestį ir patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą (CPK 178 straipsnis).Ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad ji patyrė 165 Eur žalą. Ji nepateikė duomenų, kad nurodytą mokestį sumokėjo, kad šis mokestis apskaičiuotas ar priskirtas ieškovei nepagrįstai ir kad dėl nepagrįstai apskaičiuoto ar nepagrįstai ieškovei priskirto mokesčio yra kaltas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad neįrodytas žalos faktas, kadangi mokesčių inspekcijos pranešimas, nesant duomenų apie jame nurodyto mokesčio nepagrįstumą, nepagrįstą prievolės sumokėti šį mokestį priskyrimą ieškovei ir sumokėjimą, neatitinka atlygintinos žalos sąvokos.
24. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 2 000 Eur.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK6.250straipsnio1dalis).Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK6.250straipsnio2dalis).Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
25. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą ir trukmę(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-304/2007).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės sveikata bloga, jai nustatytas 25 % darbingumo lygis, ji serga IV stadijos onkologine liga su metastazėmis, jai nustatyti specialieji poreikiai ir stresas kenkia ieškovės sveikatai. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ji pajuto didelę baimę, kad atsakovas galimai pasirašinėja ir kitose dokumentuose ieškovės vardu, ji gyvena nežinioje dėl savo ateities, patyrė psichologinį smurtą, visuomenės pasikeitusiu požiūriu į jos turtinę padėtį, dėl ko paūmėjo jos sveikatos būklė, atsirado poreikis vartoti daugiau medikamentų, papildomai lankytis pas gydytojus, slėptis nuo visuomenės, nes ieškovę atsakovas pateikė kaip apgavikę.Iš atsakovo pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų (žr. atsakovo atsiliepimo į ieškinį ZIP laikmenoje esantį priedą „3. Nekilnojamojo turto registro israsai.pdf“) matyti, kad ieškovei, bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakovu priklauso vertingi nekilnojamojo turto objektai ir atsakovei gali kilti su šiuo turtu susijusios mokestinės prievolės. Tačiau ieškovė neįrodė aplinkybės, kad dėl mokesčių inspekcijos priminimo jos patirtas stresas bei dvasiniai išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti žymias pasekmes. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sukėlusios neigiamas pasekmes jos sveikatai ar emocinei būklei. Ieškovei nei ieškinyje, nei skunde nenurodžius, kokiais konkrečiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintais pagrindais ji remiasi, reikalaudama, kad atsakovas atlygintų neturtinę žalą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą.
27. Apeliantė 2020-11-20 pateikė papildomus dokumentus: 2020-10-23 pareiškėjos parašytą pranešimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriame tvirtina, kad atsakovas V. S. jos vardu pasirašė nekilnojamojo turto deklaracijoje ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat pateikė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) registro išrašus. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tvirtindama, kad atsakovas suklastojo deklaracijas, ieškovė turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne po bylos išnagrinėjimo pranešti apie, jos manymu, padarytą nusikalstamą veiką. Duomenų apie ieškovės pateikto pranešimo ištyrimą ir jo rezultatus nėra, o ieškovės nuomonė apie atsakovoveiksmus žinoma iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie nurodytą turtą pateikti kartu su ieškiniu ir atsakovo atsiliepimu į ieškinį, todėl naujų reikšmingų aplinkybių neįrodo. Esant šioms aplinkybėms, 2020-11-20 pateikti įrodymai nepriimami ir jais nesiremiama, priimant šią nutartį.
27. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-25 sprendimas paliktinas nepakeistas.
28. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovėsV. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-25 sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-25 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.